Tvari, žalioji energetika nėra ateitis, o jau dabar sparčiai žengia į kiekvieno kasdienybę – tuo galima buvo įsitikinti pirmadienį Vilniaus centre eksponuojamoje tvarios energetikos parodoje, kurioje praeiviai galėjo plačiau sužinoti apie aplinkai draugiškas technologijas, naudojamas energijos gamybai bei transporte.
Minint Pasaulinę vėjo dieną bei Europos tvarios energetikos savaitę Lietuvos žaliųjų partijos iniciatyva surengtoje parodoje lankytojai galėjo pamatyti 30 kartų sumažintą tikros vėjo jėgainės modelį, daugiau sužinoti apie energijos gamybą iš Lietuvoje gaminamų saulės elementų, susipažinti su biokuro granulių gamybai naudojamais įrengimais, pamatyti lietuvių sukurtą biokuro katilą.
Daugiausia dėmesio iš parodos lankytojų susilaukė saulės baterija, kuria galima įkrauti mobilųjį telefoną, eksponuojamas elektromobilis.
Į parodą su elektrifikuotu dviračiu atvykęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys pastebi, kad visuomenės susidomėjimas žaliąja energija ir jos panaudojimu vis didėja.
„Žalioji energetika jau seniai nebėra koks nors mistiškas burtažodis ar kažkas, kas priskiriama ateičiai. Atsinaujinančios energetikos revoliucija vyksta jau dabar – net mažuose kaimeliuose, miesteliuose galima pamatyti ne vieną namą, ant kurio stogo yra įrengtas saulės kolektorius karšto vandens ruošimui. Žmonės ne tik domisi, bet ir patys daug žino apie atsinaujinančią energetiką. Smagu, kad tokios parodos metu galime su tvaria, aplinkai draugiška energetika supažindinti ir mažiau apie tai žinančius, parodyti, kad žalioji energetika gali rasti savo vietą kiekvieno mūsų buityje, net per tokias smulkmenas, kaip maža saulės baterija, kuria galima įkrauti mobilųjį telefoną. Daug kam buvo staigmena, jog Lietuvoje sėkmingai gaminami, visame pasaulyje vertinami saulės elementai“, – sakė L. Balsys.
Šiandien Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių per metus sugeneruojama apie 23 proc. visos šalyje pagaminamos energijos.
Balsys pastebi, kad Lietuvai su kitomis valstybėmis siekiant Europos Sąjungos iškeltų tikslų iki 2020 metų iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminti 20 proc. energijos, prieš kelis metus atrodė nepasiekiama, o šiandien šis tikslas jau yra pasiektas.
„Dar prieš keletą metų Europos Sąjungos tikslai Lietuvai atrodė nepasiekiami, šiandien vis daugiau miestų pereina nuo brangių dujų prie biokuro naudojimo centralizuotam šildymui, didžiuosiuose miestuose planuojamos statyti biokuro kogeneracinės jėgainės, kurios gamins ir šilumą, ir elektros energiją, dar neišnaudojome viso vėjo energetikos potencialo, planuojami vėjo jėgainių parkai Baltijos jūroje, esame vertinami dėl pažangių technologijų kūrimo saulės energetikoje. Lietuva neabejotinai galėtų tapti atsinaujinančios energetikos lydere Europoje. Tam tereikia daugiau politinės valios“, – sakė L. Balsys.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys parodos metu atkreipė dėmesį į sunkumus, kurie trukdo Lietuvoje vystyti itin perspektyvią vėjo energetiką.
„Per pirmuosius tris šių metų mėnesius vėjo jėgainės Lietuvoje pagamino 7 proc. šalyje suvartotos ir beveik ketvirtadalį visos šalyje pagamintos elektros energijos. Vėjo elektrinės šiuo metu yra viena pigiausiai elektros energiją generuojančių technologijų, tačiau dėl šiuo metu atnaujinamos Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijos, vėjo energetikos perspektyvos Lietuvoje yra neaiškios. Vėjo energijos gamybos pajėgumų apimtis būtų galima padidinti nuo 500 MW iki 850 MW, lygiagrečiai sukuriant teisinę bazę, reglamentuojančią vėjo energetikos plėtrą Baltijos jūroje. Nors tai užfiksuota Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme, tačiau ši įstatymo nuostata kol kas lieka neįgyvendinta“, – sakė S. Pikšrys.
Atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje ne tik sumažintų energijos kainas, bet ir sukurtų daugiau darbo vietų. Tuo įsitikinęs Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.
Pasak R. Lapinsko, tvarios, atsinaujinančios energetikos sektorius ypatingai palankus darbo vietų kūrimui.
„Šiandien Lietuva Europoje pirmauja jaunų žmonių emigracijos mastais, todėl skatindami atsinaujinančią energetiką, žaliųjų technologijų Lietuvoje kūrimą, vystymą sukursime jaunimui palankią terpę tobulėti, dirbti Lietuvoje. Kuriant žaliąsias darbo vietas, didelį potencialą turi biokuro pramonės sektorius, kuris jau dabar yra sukūręs apie 6500 darbo vietų, o per penkmetį planuojama, kad jų bus apie 10 000. Tai ypatingai svarbu Lietuvos regionams, kur didelis nedarbo lygis. Europos Komisijos duomenimis, šiandien darbo vietų skaičius žaliojoje pramonėje auga ženkliai sparčiau nei teršiančiuose sektoriuose, todėl ateityje vis daugiau bus sukuriama žaliųjų darbo vietų“, – sakė R. Lapinskas.
