Close

2. Sigitas MECELICA

KANDIDATAS UTENOJE

Mieli kraštiečiai,

Jūsų, lygiai taip ir mano, svajonės yra, kad mūsų Žemė dar ilgai būtų žmonių buveinė; kad gyvenimas savo šalyje būtų saugus, orus ir laimingas; kad mūsų vaikai augtų sveiki, įgytų tinkamą išsilavinimą ir pasiliktų čia – Lietuvoje; kad senatvėje ar užklupti negalios nejaustume nepritekliaus ar atstumties.

Tokios visų mūsų viltys. Šiandien turime galimybę išsirinkti atstovus, kurie, dirbdami kartu su Tauta, mūsų svajones ir viltis paverstų tikrove.

Valdžia neturi būti visagalė ir visažinė. Turime pasveikti – pasveikti moraliai: sakyti tai, ką galvojame, nebūti abejingi, rūpintis ne tik savimi, bet ir šalia esančiais. Visada tarsiuosi su Jumis, kiekvienas Jūs esate svarbus kuriant gerovę mūsų valstybėje.

Pasižadu – darysiu viską, kad pateisinčiau Jūsų pasitikėjimą, parodytą man ir Lietuvos žaliųjų partijai.

Tel.nr. +370 622 16545

El. paštas: sigitas.mecelica@gmail.com

0

BIOGRAFIJA

Gimė rudeniškai šiltą ir saulėtą 1958-jų rugsėjo 12 dieną Utenos rajone. Buvo pirmagimis Jono – buvusio tarpukario Lietuvos pasieniečio ir už tai nuteisto 25 metams lagerių –- ir darbščios kaimo moters Eugenijos vaikas. Vaiko atmintyje ilgam įstrigo tėvas, prigludęs prie radijo aparato ir besiklausantis „Amerikos balso“, pavakaroti susirinkusių kaimynų pasikalbėjimai, liepus vaikams lipti ant krosnies. Tėvo pasakojimai apie ankstesnę Lietuvą, tarnybą policijoje, pageltusios nuotraukos iš lagerių padarė didelę įtaką tolesniems gyvenimo pasirinkimams.

Po tarnybos sovietinėje armijoje 1980 metais pradėjo dirbti Vilniaus technikos mokykloje. Čia sutiko savo gyvenimo meilę Reginą Bujūtę – Mecelicienę. 1988 metais jauną šeimą, besiglaudžiančią nedideliame bendrabučio kambarėlyje, pradžiugino gimusi dukra Rūta. Atgimimo metais aktyviai įsijungė į Sąjūdžio veiklą – platino „Sąjūdžio žinias“, mitinguose kartu su  Sąjūdžio tvarkdariais padėdavo palaikyti tvarką. Tik 1990 metais, atkūrus Nepriklausomybę, galėjo pratęsti šeimos tradicijas – tapo Lietuvos policijos pareigūnu. Visą tarnybos laiką – 22 metus – dirbo Vilniaus policijos padaliniuose: ėjo 5-ojo ir 2-ojo policijos komisariatų vadovų pareigas, šešerius metus vadovavo sostinės viešajai policijai, o 2005 m. buvo paskirtas Vilniaus policijos vadovu. Nuo 2008 metų iki tarnybos pabaigos ėjo Vilniaus apskrities policijos vadovo pavaduotojo pareigas. Už nepriekaištingą tarnybą apdovanotas aukščiausiu policijos pasižymėjimo ženklu „Angelo Sargo žvaigžde“. Tarnybą baigė 2013 metais turėdamas policijos vyriausiojo komisaro laipsnį. Tais pačiais metais pradėjo eiti skyriaus vadovo pareigas saugos tarnyboje „Ekskomisarų biuras“. 2013 metų pabaigoje pakviestas dirbti į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojo pareigas (politinio asmeninio pasitikėjimo pareigybė). Dirbdamas šioje institucijoje susipažino su teisėkūros principais, dalyvavo rengiant teisės aktų projektus, buvo atsakingas už ryšį su statutinėmis institucijomis. Šiuo metu dirba viešojoje įstaigoje „Žaliosios politikos institutas“.

Aukštąjį išsilavinimą įgijo studijuodamas Lietuvos policijos akademijoje. 1994 metais labai gerai baigė teisės bakalauro studijas ir įgijo teisę be konkurso tęsti mokslus toliau. 1996 metais baigė kriminalinės policijos specializacijos magistrantūrą ir įgijo teisės magistro laipsnį. Stažavosi Škotijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Suomijos policijos mokymo centruose.

Vertybių skalėje aukščiausią vietą skiria žmogaus teisių apsaugai. Yra aktyvus veiklos prieš smurtą artimoje aplinkoje šalininkas. Dalį laisvalaikio skiria savanorystei: yra policijos rėmėjas, vienas iš Lietuvos policijos rėmėjų asociacijos steigėjų ir šios organizacijos vadovas, Policijos veteranų asociacijos narys. Užburiantis bičių dūzgesys paskatino naujam pomėgiui – bitininkystei.

 Gyvenimo moto: „Pabandykite pamatyti, kas yra gerai!” (V.Čerčilis).