11 12 2023

Prieš miškų kirtimus kovojanti aktyvistė: kodėl turime tikrinti institucijų darbą?

By

Protestas po protesto – toks Vilijos Bezumavičiūtės ruduo. Apie padėtį Lietuvos miškuose ir galimą piktnaudžiavimą sanitariniais kirtimais kalba didelė visuomenės dalis, o kai kurie ne tik kalba, bet į miškus keliauja su tipiais, dainomis ir pasiryžimu taikiai šaltyje stabdyti nelegalius kirtimus bei atkreipti dėmesį į, jų nuomone, perteklinius veiksmus miškuose. „Kai girdžiu kažką sakant „mano mišką kerta“, tiesiog turiu ten būti“, – sako Vilija. – Vilija, papasakokite apie Šimonių girioje protestuojant praleistą laiką. Kaip sekėsi

Skaityti daugiau
4 12 2023

Žalieji kritikuoja siūlymą skelbti referendumą dėl miškų ir ragina partijas grįžti prie Nacionalinio miškų susitarimo

By

Opozicinių Seimo frakcijų atstovams siekiant kitąmet skelbti konsultacinį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir visiško jų uždraudimo saugomose teritorijose, Lietuvos žaliųjų partija tokį siūlymą vertina skeptiškai ir pabrėžia, kad problemas šalies miškuose efektyviau spręstų parlamentinių partijų iki šiol vilkinamas Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymas. 47 Seimo opozicinių frakcijų nariai registravo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo kitų metų birželio 9 d., vykstant Europos Parlamento rinkimams. Dokumento tekste siūloma referendumo sprendimo formuluotė: „Pritariu riboti plynuosius miško kirtimus

Skaityti daugiau
8 11 2023

Remigijus Lapinskas. Apie „priešiškus“ veikėjus ir valstybinių miškų ateitį

By

Neslėpsiu – rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir dėl jo kilusios diskusijos viešojoje erdvėje. Retai atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. O kritika pagrįsta, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek jį kertant. Ne priešai, o draugai Manau, kad visas dėl kirtimų sunerimusias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais.

Skaityti daugiau
4 07 2023

Prie Seimo aidėjo benzopjūklų garsai: žalieji ragino parlamentarus atlikti pareigą ir pasirašyti susitarimą dėl miškų

By

Benzopjūklo garsais žalieji šiandien kvietė parlamentinių partijų atstovus išeiti iš Seimo rūmų ir atlikti pareigą Lietuvos miškų ateičiai – pasirašyti jau ilgiau nei metus politinio dėmesio stokojantį „Nacionalinį miškų susitarimą“.  Daugiau nei 400 įvairių sričių specialistų sutelkęs dokumentas, kuriuo siekta apibrėžti labiau subalansuotą šalies miškų vystymą, baigtas rengti pernai birželį, tačiau iki šiol nėra patvirtintas parlamentinių partijų parašais. Siekdama atkreipti dėmesį į šią situaciją, Lietuvos žaliųjų partija prie pat Seimo rūmų politikams gamino „priminimo žinutes“

Skaityti daugiau
4 05 2023

Raginame politines partijas nustoti vilkinti „Nacionalinio miškų susitarimo“ pasirašymą

By

Lietuvos žaliųjų partijos Taryba raštu kreipėsi į visas Lietuvoje veikiančias politines partijas ragindama pasirašyti „Nacionalinį miškų susitarimą“. Dokumento, kuriuo buvo siekta apibrėžti labiau subalansuotą miško kuriamų naudų naudojimą, rengimas užtruko ilgiau nei metus bei sutelkė apie 400 specialistų, atstovaujančių daugiau nei 40 įvairių interesų grupių. Tačiau, nepaisant visų šių specialistų pasiektų sutarimų, politinės partijos nuo pernai birželio vis dar nesusirenka dokumento patvirtinti politiniu lygiu. Žalieji išplatintoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, kad nors bendras miškų plotas Lietuvoje

Skaityti daugiau
19 05 2022

Remigijus Lapinskas. Nacionalinis miškų susitarimas: stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?

By

Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas, trukęs ilgiau nei vienerius metus, eina į pabaigą. Tai, ko gero, pirmasis Lietuvos istorijoje bendrakūra paremtas procesas, įtraukęs dešimtis organizacijų ir šimtus ekspertų, politikos, verslo ir bendruomenių atstovų. Jo tikslas buvo sukurti nacionalinį dokumentą, įtvirtinantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės, subalansuotos miško politikos krypčių. Kaip pavyko? Stiklinė pusiau pilna ir mes galime teigti, kad buvo atrastas sąlytis tarp skirtingų interesų, poreikių, vizijų? O gal atvirkščiai – stiklinė pusiau tuščia, nes nepavyko,

Skaityti daugiau
9 12 2019

Žalieji ragina Seimą priimti Miškų įstatymo pataisas

By

Teisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.

Skaityti daugiau
17 06 2019

R. Lapinskas: Klimato kaita drastiškai primena apie save

By

Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?

Skaityti daugiau
22 03 2019

Peticija prieš miškų kirtimus svarstyta Vyriausybėje

By

Praėjus pusmečiui po peticijos prieš miškų kirtimo normos didinimą pateikimo Vyriausybei, peticijų komisija ėmėsi nagrinėti pateiktą dokumentą. Peticiją palaikė beveik 20 000 piliečių. Kaip peticijos iniciatoriai, buvome pakviesti į svarstymą. Deja, aiškaus atsakymo posėdyje nesulaukėme. Komisijos teigimu, sprendimas bus priimtas per artimiausią savaitę. Tikimės, kad jis bus

Skaityti daugiau
11 11 2018

Linas Balsys: Aplinkos ministerija ir toliau imituos rūpinimąsi saugomomis teritorijomis?

By

Atrodytų, po visuomenės sujudimo dėl nevaržomai kertamų miškų saugomose teritorijose Aplinkos ministerija pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbų, trimituodama žiniasklaidos priemonės apie būsimus pokyčius tokiomis skambiomis antraštėmis, kaip „Draustiniuose ilgam tildo pjūklus“. Deja, Aplinkos ministerijos siūlymai, kuriuos šios savaitės pradžioje Seime pristatė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, tikrai neišgelbės saugomų teritorijų nuo pjūklo ir juo labiau nepadės išsaugoti vertingiausių mūsų miškų. Ministerija siūlo drausti pagrindinius miško kirtimus draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose, o apsauginiuose miškuose uždrausti plynuosius kirtimus.

Skaityti daugiau 1
18 10 2018

R. Lapinskas: Labanoro žygis Aplinkos ministro neįtikino

By

Prabėgus vos kelioms dienoms po visuomenę sutelkusio Labanoro žygio, pakiliai dvasiai nė nespėjus atslūgti, Aplinkos ministras nusprendė - kitais metais valstybinių miškų pagrindinių kirtimų norma bus 2 proc. didesnė nei iki šiol galiojusi. Nors Vyriausybė siūlė normą didinti net 6 proc., tokio ministro manevro nelaikau kompromisu. Veikiau bandymu išsisukti iš padėties išpešant bent kiek naudos.

Skaityti daugiau 0
26 09 2018

R. Lapinskas: Užteks galąsti pjūklus – miškai ne tik ekonomika

By

Žalieji švenčia nors ir mažą, tačiau reikšmingą pergalę kovoje už Lietuvos miškų apsaugą. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos žaliųjų partijos Seimo nario Lino Balsio siūlymui drausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Deja, neabejoju, kad kliūčių tolesniam šio projekto tobulinimui ir galutiniam priėmimui nestigs.

Skaityti daugiau 3
17 09 2018

14 tūkst. žmonių reikalauja Vyriausybės atšaukti valstybinių miškų kirtimo normos didinimą

By

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 procentais penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, jog leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha, t.y. 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.  Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas – neturi pagrindo. „Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos

Skaityti daugiau 0
24 04 2015

Parudaminio girininkijoje – beveik 1 ha Lietuvos žaliųjų partijos atsodinto miško

By

Balandžio 24 d. Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyrius nariai bei bičiuliai, tęsdami kasmetinę tradiciją, atsodino iškirstą miško dalį Parudaminos girininkijoje. Žaliųjų entuziastų rankomis 0,9 ha miško sklype pasodinta 4000 pušelių. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys dėkoja Parudaminos girininkei Boženai ir jos kolegoms už profesionalius paaiškinimus ir darbų priežiūrą. „Parudaminos girininkijos darbuotojų dėka, neabejoju, jog mūsų sodintos pušelės prigis. Tegul jų laukia ilgas ir gražus, 70-80 metų augimas ir klestėjimas. Tikiu, kad mūsų proproanūkiai ir

Skaityti daugiau
26 04 2014

Mickūnų miške – Lietuvos žaliųjų partijos ir jos bičiulių beržynas

By

Pagerbdami gaisre Neringoje žuvusius medžius, smerkdami Vilniaus savivaldybės valdininkus, kurie leido mieste barbariškai išpjauti sveikas liepas, Lietuvos žaliųjų partijos aktyvistai Mickūnų miške, netoli Vilniaus pasodino apie pusantro tūkstančio berželių ir juodalksnių. Apsodindami netoli Vilniaus esantį 0,6 ha miško plotą berželiais ir juodalksniais Lietuvos žaliųjų partijos nariai ir bičiuliai siekia atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į atsakingos ir sąžiningos ūkinės veiklos būtinybę. „Labai svarbu išsaugoti ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos miškus. Manau, jog šioje

Skaityti daugiau
28 10 2013

Siekiama pažaboti miškus niokojančius keturračių motociklų vairuotojus

By

Dėl populiarėjančių pasivažinėjimų keturračiais motociklais Lietuvos miškuose ir net saugomose teritorijose kasmet padaroma didelė žala aplinkai. Su prašymu spręsti šią problemą į Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Generalinę miškų urėdiją bei Aplinkos ministeriją kreipėsi Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis.  Pasak L. Okockio, nors į atsakingas institucijas kreiptasi pastebėjus vis didesnę daromą žalą Druskininkų savivaldybės miškuose, tačiau su šia problema susiduriama visoje Lietuvoje. „Druskininkų savivaldybėje tarp Baltašiškės, Snaigupės ir Gailiūnų gyvenviečių plytinčiame miško

Skaityti daugiau
18 06 2013

Žalieji: priimtos miškus žalojančios įstatymo pataisos

By

Šiandien Seime priimtos miškų įstatymo pataisos, kuriomis leista plėsti gyvenamąsias teritorijas miškų sąskaita bei karjerus ir kasti po mišku esančias iškasenas. Žalieji, nepritariantys šio įstatymo projektui, teigia, kad šios pataisos sudarys sąlygas dar aktyvesnei miškų eksploatacijai ir taip sumažins šalies miškingumą.   Miškų įstatymu siūloma sudaryti galimybę eksploatuoti miško teritorijoje esančias naudingąsias iškasenas. Taip pat pagal įstatymo pataisas bus leidžiama formuoti gyvenamąsias teritorijas miestuose, kai teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės

Skaityti daugiau
14 06 2013

Gamtinių išteklių grobstytojai kėsinasi į miškus

By

Kai kurių Lietuvos miškų urėdijų miškininkams jau iki gyvo kaulo įgriso įrodinėti, kad miškas yra vertybė, kurią reikia saugoti. Nors įvairiomis progomis miškininkams dėkojama už jų rūpestį žaliuoju mūsų šalies rūbu, tačiau, sprendžiant gamtos turtų naudojimo problemas, sprendimai dažniausiai yra priimami miškų nenaudai. Greičiausiai dėl tokio požiūrio, palyginti su kaimyninėmis šalimis, mūsų šalies miškingumas yra pats mažiausias. Nebėra didesnių girių ir miškų masyvų, nebegyvena Lietuvoje ir meškos. Sovietmečiu miškelius ir giraites negailestingai naikino melioratoriai, miškų

Skaityti daugiau
9 11 2012

LR Prezidentūrai įteiktas kreipimasis dėl Miškų įstatymo pataisų

By

LIETUVOS ŽALIŲJŲ IR APLINKOSAUGINIŲ ORGANIZACIJŲ KREIPIMASIS 2012 m. lapkričio 6 d. Seimo plenariniame posėdyje skubos tvarka pritarus Miškų įstatymo  4 ir 11 straipsnių papildymo įstatymo (toliau – įstatymo) projektui, įteisinančiam nuostatas, leidžiančias buvusiems miškų savininkams ir jų turto paveldėtojams atkurti buvusias sodybas, Lietuvos žaliųjų ir aplinkosauginės organizacijos, baimindamosi galimo miško urbanizacijos proveržio ypač vandens telkinių zonose, reiškia susirūpinimą šiuo klausimu. Skubotai ir tinkamai neapgalvojus parengtos įstatymo pataisos, iš esmės skirtos tik labai siauram visuomenės ratui,

Skaityti daugiau
2 11 2012

grynas.lt: “Didžiajai daliai parlamentarų nerūpi sodybos miškuose”

By

Šaltinis: grynas.lt Autorė: I. Labutytė Šiandien Seimas po ilgų ginčų nenubalsavo dėl Miškų įstatymo pakeitimų. Pagal dienotvarkę parlamentarai turėjo apsispręsti, ar suteikti teisę buvusiems sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams leisti atstatyti sodybas miškuose. Tačiau Seimo salėje esant vos 50 parlamentarų, balsavimas atidėtas iki kitos savaitės. Projektą rengusi Seimo Peticijų komisijos pirmininkė Danutė Bekintienė GRYNAS.lt jau anksčiau yra sakiusi, kad peticija inicijuota po tremtinio vaiko prašymo leisti atstatyti kolūkių nugriautą

Skaityti daugiau
23 11 2011

Konferencijos aktualiausiems Lietuvos miškininkystės klausimams nagrinėti atgarsiai

By

Š.m. lapkričio 12d. Trakuose, ,,Trasalio” viešbučio konferencijų centre įvyko partijos ,,Lietuvos žaliųjų sąjūdis”, Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komiteto organizuota konferencija, skirta aktualiausiems Lietuvos miškininkystės klausimams. Konferenciją atidaręs ,,Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” partijos pirmininkas Juozas Dautartas gausiai susirinkusiai miškininkų, aplinkosaugininkų, politikų ir žurnalistų auditorijai trumpai pristatė politines naujai susikūrusios partijos nuostatas. Pirmininkas akcentavo tris sudėtingiausias dabarties Lietuvos socialines problemas, kurių kritinė būklė inspiravo ,,Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” atsiradimą, tai – ekonomikos nuosmukis, energetika, sukanti grėsmingu Lietuvai

Skaityti daugiau