Žiniasklaidoje vis pasigirsta svarstymai, ką Lietuvai reikėtų rinktis – biokurą ar dujas, skleidžiama klaidinga informacija, jog biokuras brangsta. Nepaisant didelių dujų kainos svyravimų, biokuro kaina yra stabili, su nedideliais sezoniniais svyravimais, tačiau vis tiek išlieka kelis kartus mažesnė nei dujų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos stebima ir fiksuojama gamtinių dujų ir biokuro vidutinių kainų dinamika rodo, jog biokuras per pastaruosius dešimt metų buvo 2-3 kartus pigesnis už dujas. Pastaruoju metu biokuro kaina centralizuotos šilumos gamybai yra ypatingai nukritusi. Tai sąlygojo pakankamai šiltos pastarosios žiemos, dėl kurių iš anksto kūrenimui paruoštas biokuro kiekis nebuvo sunaudotas, todėl dėl rinkoje išaugusios pasiūlos šiandien jis kainuoja labai pigiai. Biokuro kaina siekia 120-130 EUR už toną naftos ekvivalento. Natūralu, jog artėjant žiemai biokuro kaina šiek tiek pakils, nes tokia neįprastai maža kaina neleidžia įmonėms sukaupti apyvartinių lėšų didesniam biokuro žaliavos kiekio įsigijimui, kuris reikalingas žiemos laikotarpiui. Šie nedideli sezoniniai svyravimai yra natūralūs, o skirtumas tarp biokuro ir dujų kainos ir toliau išliks didelis.
Biokuro kainos stabilumą padės užtikrinti „Baltpool“ biokuro birža, dėl kurios biokuro rinka tapo skaidresnė, leido ir nedideliems biokuro gamintojams patekti į rinką. 2015 metais šilumos tiekimo įmonės 50 proc. sau reikalingo biokuro pirks per biržą. „Baltpool“ biokuro birža atvėrė galimybę trumpalaikiams sandoriams, todėl maži rinkos „žaidėjai“ gali siūlyti nedidelius biokuro kiekius, iš kurių susidaro didelė pasiūla, kuri ir nulėmė biokuro kainos mažėjimą.
Artėjant žiemai biržoje laukiama didesnių ir ilgesnės trukmės biokuro sandorių, kurie būtini biokuro gamybos įmonėms norint planuoti žaliavos pirkimus, technikos įsigijimą, personalo poreikį. Todėl Asociacija LITBIOMA skatina šilumos tiekimo įmones pradėti aktyviai naudoti ilgesnių sandorių biokuro biržoje galimybę, kuri taip pat leistų išvengti neprognozuojamų, trumpalaikių biokuro kainos svyravimų.
Galiu prognozuoti, jog žemesnė nei įprastai gamtinių dujų kaina Lietuvoje išsilaikys neilgai, nes ją sąlygoja trumpalaikiai veiksniai.
Šiandien Lietuvai tiekiamų gamtinių dujų kaina yra mažesnė dėl atsiradusios konkurencijos Gazprom, Lietuvai pasistačius suskystintų dujų terminalą. Taip pat šiandien Lietuva perka dujas iš Gazprom už mažesnę kainą dėl nuolaidos, suteiktos už anksčiau neteisingai taikytą kainą. Pasibaigus nuolaidos laikotarpiui, dujų kaina kils. Mažesnei dujų kainai įtaką padarė ir Rusijos bei Ukrainos konfliktas, sukūręs sudėtingą geopolitinę situaciją, kurios metu naftos ir dujų kaina sumažėjo dėl pritaikytų sankcijų. Pasibaigus šiam konfliktui šios kainos gali vėl kilti, todėl tikėtis ilgalaikių dujų kainos žemumų – neverta.
Nepaisant laikino iškastinio kuro kainos kritimo, biokuro pramonės sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai yra ženkliai didesnė.
Kalbant apie Lietuvos kryptį, kurią reikėtų rinktis, reikia atsižvelgti į ekonominę ir socialinę naudą. Biokuro pramonėje jau šiandien yra sukurta apie 6500 darbo vietų, kurios, manoma, iki 2020 metų išaugs iki 10000 vietų. Tai ženkliai prisidės prie regioninės plėtros, nes darbo vietos biokuro pramonės sektoriuje yra kuriamos regionuose. Tai turės ir teigiamą įtaką savivaldybių biudžetams, nes sumokami papildomi mokesčiai. Biokuro naudojimo skatinimas turi teigiamą įtaką ir eksporto – importo balansui. Naudojant vietinį kurą kasmet sutaupomi šimtai milijonų eurų, kurie lieka Lietuvoje. Tam, kad Lietuvai nereikėtų vartoti didelius kiekius brangių dujų, Vilniuje ir Kaune turi būti kuo greičiau įgyvendinti biokuro kogeneracinių jėgainių, gaminančių ir šilumą, ir elektros energiją, projektai. Lietuva turi skatinti biokuro technologijų eksportą į tokias valstybes, kenčiančias nuo didelių iškastinio kuro kainų, kaip Ukraina. Taip pat reikia nepamiršti individualių namų savininkų, kuriems per įvairias skatinimo programas galėtų būti padedama pereiti nuo neefektyvių, malkomis, anglimis, dujomis kūrenamų katilų ir krosnių prie taupių, pilnai automatizuotų, modernių katilų, kūrenamų biokuro granulėmis. Šį pavasarį vykęs ir per savaitę užsipildęs Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo kvietimas individualių namų savininkams teikti paraiškas dėl atsinaujinančių energijos išteklių (tarp jų ir senų šildymo katilų keitimo į efektyvesnius – biokuro) kompensavimo, parodė, jog žmonėms tai yra labai aktualu. Aktyvesnė biokuro plėtra neabejotinai kuria ir ateityje sukurs Lietuvai milžinišką naudą, todėl nereikia pasiduoti provokacijoms ir dujų lobistų dezinformacijai bei raginimams naudoti brangią, importuojamą žaliavą vietoje savo turimų išteklių.
Remigijus Lapinskas yra Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narys, Tarybos pirmininkas, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA valdybos narys
