Nelegalus sąvartynas Klaipėdoje balandį ir rugsėjį
14 09 2023

Žalieji kreipėsi į aplinkosaugininkus dėl bandymo po žemėmis palaidoti nelegalų sąvartyną Klaipėdoje

By

Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę ir Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Klaipėdos valdybą dėl galimų pažeidimų naikinant tarp Šiaurės prospekto ir Kaštonų gatvės esantį nelegalų sąvartyną. Lietuvos žaliųjų partiją pasiekė informacija apie tai, kad garažų masyvo teritorijoje susiformavęs nelegalus sąvartynas tvarkomas galimai pažeidžiant aplinkosauginius standartus – statybinis laužas, stambiagabaričiai daiktai, padangos, plastiko, metalo atliekos ir kitos medžiagos užpilamos gruntu. „Gyventojai informavo, kad sąvartynas čia egzistuoja jau ilgą laiką, o dabar, panašu, jį tiesiog

Skaityti daugiau
4 10 2021

Nepaisant tai draudžiančių įstatymų į Lietuvą deginti vežamos atliekos iš kitų šalių

By

Į Lietuvą importuoti atliekas jų deginimui draudžia įstatymai. Nepaisant to, viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad šiukšlės iš kitų valstybių vis dėlto yra vežamos į deginimo jėgaines Lietuvoje. Tokių kalbų pagrįstumą patvirtino ir Aplinkos ministras, informavęs, kad dėl to Aplinkos apsaugos departamentas yra pradėjęs tyrimą. Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad tokie nusikaltimai turi būti ne tik maksimaliai greitai ir skaidriai išsiaiškinti, bet ir griežtai įvertinti. „Negalime leisti, kad Lietuva taptų antrarūše – atliekų

Skaityti daugiau
30 06 2021

Ieva Budraitė: Ar tikrai atsisveikiname su vienkartiniu plastiku?

By

Liepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime.   Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų

Skaityti daugiau
18 06 2021

Ieva Budraitė: Maisto švaistymo kaina piniginei ir planetai – per didelė

By

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau
3 03 2020

Aptartos Lietuvos galimybės įveikti aplinkosaugos iššūkius

By

Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį

Skaityti daugiau
28 02 2020

Remigijus Lapinskas. Paskutinis akmuo į šiukšlėmis nusėtą sostinės daržą

By

Vilniaus gyventojus pasiekusios pirmosios sąskaitos už atliekų surinkimą privertė susiimti už galvos. Iki 70 proc. pabrangusi paslauga sukėlė pelnytą vilniečių pasipiktinimą. Taip savivaldybės liaupsintoje atliekų reformoje buvo padėtas paskutinis taškas, pavertęs ją visišku fiasko. Nuo šiukšlių kalnais nusėtų sostinės gatvių iki klausimo, kam šios reformos apskritai reikėjo?

Skaityti daugiau
19 11 2019

Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui

By

Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai

Skaityti daugiau
31 10 2019

Patarimai aplinkai draugiškesniam mirusiųjų pagerbimui

By

Vienam  kapui - viena žvakė ✖️1 gyventojas Vėlinėms vidutiniškai įsigyja 10 žvakių, skaičiuoja prekybininkai; ✖️atliekų kapinėse kiekis Vėlinių metu išauga iki 4 kartų, pvz. Vilniuje vietoje 300 tonų, išgabenami 600 t atliekų; ✖️Vienkartinės žvakės ir gėlės dažniausiai neperdirbamos. Joms naudojami dažai ir naftos produktas parafinas, kurie degdami gali išskirti sveikatai ir aplinkai kenksmingas kancerogeninens medžiagas, benzolą ir toluolą. ❓Ar išties mirusių artimųjų pagerbimas turi vykti į skolą aplinkai? Juk Vėlinių dienos tikslas - prisiminti ir pagerbti, o

Skaityti daugiau
20 10 2019

Ieva Budraitė: Olimpinė ramybė ekologinės nelaimės Alytuje akivaizdoje, arba kai valdžiai rūpi tik Vilnius

By

Alytus, šeštas pagal dydį šalies miestas, penktą dieną iš eilės ištiktas ekologinės katastrofos. Dėl gaisro padangų perdirbimo įmonėje mieste ir rajone paskelbta ekstremali situacija, ir nors savivaldybių vadovai siunčia žinią, kad trūksta ekspertinės pagalbos, gyventojai viešai abejoja taršos rodiklių duomenimis, o socialiniuose tinkluose sklinda sužalotų kūdikių ir kritusių gyvūnų nuotraukos, iš centrinės valdžios sklinda olimpinė ramybė pagardinta intrigų Karbauskis vs. Pranckietis prieskoniu. Kas tai, jei ne dar vienas įrodymas, kad bet kas, kas vyksta toliau

Skaityti daugiau
17 10 2019

Degančios padangos Alytuje: kodėl taip ilgai užtrunka suvaldyti situaciją?

By

Antradienio naktį Alytuje užsidegė įmonės „Ekologistika“ gamybinės patalpos. Minėta įmonė užsiima naudotų padangų perdirbimu, utilizacija ir yra vadinama viena didžiausių šios srities bendrovių Baltijos šalyje. Tuo metu, kai degant padangoms, kurios, kaip naftos produktas, tolygus cheminei užterštumo bombai, bandoma desperatiškai apsaugoti gyventojus juos evakuojant bei perspėjant apie pavojų sveikatai, iškyla klausimas, kaip buvo galima išvengti šio gaisro ir kodėl atsitinkant tokioms, nenumatytoms kritinėms situacijoms nėra plano B? Galima polemizuoti, kad nuo gaisrų, kaip ir nuo stichinių

Skaityti daugiau
14 02 2019

Remigijus Lapinskas: Sėkmės formulė Vilniui

By

Vilnius – sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje, kuriame atvykstančių gyventojų skaičius viršija išvykstančių, be to, kasmet, čia pasaulį išvysta daugiau nei 7 tūkstančiai mažųjų vilniečių. Tačiau miestui plečiantis, neišvengiamos ir papildomos problemos bei gyvenimą sostinėje apkartinantys rūpesčiai. Kaip juos išspręsti?

Skaityti daugiau 1
23 11 2018

Partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas sieks Vilniaus mero posto

By

Ketvirtadienį Vilniaus Tech parke Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas paskelbė apie savo sprendimą kandidatuoti į Vilniaus miesto merus. Kandidatas pristatė ir rinkiminę programą, kurioje brėžiamos keturios pagrindinės kryptys: Vilnius ir sprendžiantys vilniečiai, aplinkai draugiškas, patogus ir pasauliui atviras miestas.

Skaityti daugiau 1
5 06 2018

Laurynas Okockis: Laiškas butelyje – romantika ar aplinkos skaudulys?

By

„Į krantą išmestą laišką butelyje randa paplūdimiu žingsniuojanti mergina. Iš butelio lengvai išslysta pageltusio popieriaus lapas, kuriame prieš kelerius metus rašytas vienišo vyriškio laiškas. Nuo tos akimirkos užsimezga jųdviejų pažintis“ - deja, tai tik vieno iš daugelio romantikų širdis virpinančių filmų scenarijus. Kaip ir kieno sąskaita tokie siužetai vystosi realybėje?

Skaityti daugiau 2
1 06 2018

Aptartas Klaipėdos uosto plėtros poveikis ir želdynų priežiūros politika

By

Klaipėdos uosto plėtros projektas ir jo galimos pasekmės aplinkai kelia labai daug klausimų. Nors tai valstybės ekonomikai reikšmingas objektas, nereiškia, kad aplinkos ir visuomenės gerovė gali būti paminama. Susitikimo su Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais paaiškėjo susirūpinimą keliantys faktai:  - visuomenė nuo sprendimų priėmimo yra nušalinama, dalis informacijos galimai yra nuslepiama; - sunkiojo transporto srautai į uostą keliaus miegamaisiais uostamiesčio rajonais, todėl visos šį procesą lydinčios pasekmės (oro tarša, triukšmas,

Skaityti daugiau 1
30 05 2018

Laurynas Okockis: Ar Vilnius jau išbrido iš šiukšlių krizės?

By

Ekologinę katastrofą prišaukusi atliekų surinkimo reforma praėjus kelioms savaitėms vis dar progresavo. Neapsikentę šiukšlių krizės vilniečiai ėmėsi itin radikalių priemonių – prie daugiabučių namų buvo pastebimi liepsnojantys konteineriai. Tačiau pažvelkime, kaip reformai sekasi pirmajai nepasitenkinimo bangai atslūgus. Įvedant naująją atliekų surinkimo tvarką sostinėje, žadėta pagerinti šiukšlių išvežimo situaciją bei sumažinti gyventojų išlaidas už suteikiamas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas. Deja, tokiu rezultatu nė nekvepia. Kol valdininkai skendo pažaduose, vilniečius skandino šiukšlės. Maža to, brendo ir diplomatinis

Skaityti daugiau 1
13 03 2018

R. Lapinskas: Kokia Zabieliškio sąvartyno plėtros kaina aplinkai ir visuomenei?

By

Jau dabar dvoką, triukšmą ir kitas taršos problemas keliantis Zabieliškio sąvartynas planuojamas plėsti – jame norima pašalinti apie 950 000 t. atliekų. Tačiau tokie Kauno regiono atliekų tvarkymo centro planai kertasi ne tik su aplinkos apsaugos interesais, visuomenės teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, bet ir Lietuvos bei Europos Sąjungos atliekų tvarkymo strategijomis.

Skaityti daugiau 0
12 11 2017

„Rūšiuoji – vadinasi galvoji”! Susitikimas su parodos „EkoLogika 2017″ lankytojais žiedinės ekonomikos tema

By

 Nebereikalingus daiktus laikote šiukšlėmis? Nepasiduokite mitams! Dažnai tai, ką mes, kaip vartotojai, laikome tiesiog atlieka, cikliniame gamybos procese iš tiesų yra vertinga antrinė žaliava, kurią galima panaudoti naujiems produktams kurti, tuo pačiu sutaupant tiek gamtinius, tiek finansinius resursus. Pavyzdžiui, iš 5 perdirbtų plastikinių gėrimų butelių galima pagaminti XL dydžio marškinėlius! Šį savaitgalį padėjome Jaunųjų Žaliųjų Organizacijai bendrauti su LITEXPO parodos lankytojais žiedinės ekonomikos temomis ir griauti su atliekų tvarkymu susijusius mitus. Kalbėjome apie tai, kad skaidrumas ir efektyvumas

Skaityti daugiau 1
18 10 2017

Nelegalus sąvartynas Lazdynėliuose privalo būti likviduotas

By

 Privati valda = teisė elgtis kaip nori? Vilniuje, Lazdynėlių mikrorajone, statybvietėje pažymėtoje ženklu „Privati teritorija“ stūkso kalnai plastiko, stiklo, statybinių, baldų, padangų ir kito tipo atliekų  Jos laikomos po atviru dangumi, niekaip neapsaugotos nuo sąlyčio su aplinka, tad galimai daro neigiamą poveikį teritorijos florai ir faunai. Gyventojai taip pat įtaria, jog vietoje to, kad būtų išvežtos utilizuoti, atliekos smulkinamos ir sumaišomos su gruntu. Laurynas Okockis, neetatinis aplinkosaugos inspektorius, #LŽP  vardu kreipėsi į atsakingas institucijas reikalaudamas ištirti

Skaityti daugiau 2
13 06 2017

Linas Balsys. Atliekų deginimo jėgainės ir valstiečius ištikusi amnezija

By

  Dabar jau akivaizdu – žaliaisiais skambiai pasivadinusių valstiečių Vyriausybė ne gina piliečių teisę gyventi švariai ir saugiai, o atveria visus kelius atliekų deginimo gamykloms Lietuvoje, už kurių, galimai, slypi energetikos klanų ir stambaus verslo interesai. Šie projektai gali tapti rimta rakštimi, atsiskaitant Europos Komisijai, kaip Lietuva įgyvendina žiedinės ekonomikos plano, pagal kurį kuo daugiau atliekų turės būti išrūšiuojama ir panaudojama pakartotinai, tikslus. Kardinalūs valstiečių nuomonių viražai dėl atliekų deginimo plėtros stebina. O gal kaip

Skaityti daugiau
28 04 2017

Kaunas nedegins, Kaunas rūšiuos!

By

Penktadienį prie Vyriausybės aidėjo šūkis: „Kaunas nedegins, Kaunas rūšiuos!“. Taip LŽP Kauno skyrius kartu su Amalių bendruomene išreiškė nepritarimą Kauno atliekų deginimo jėgainės projektui.

Skaityti daugiau