Kitais metais vyksiančiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo Lietuvos žaliųjų partija savo narius ir remėjus ragina palaikyti siūlomą Konstitucijos pakeitimą, dėstoma partijos Tarybos rezoliucijoje. Dokumente teigiama, kad galimybė Lietuvos piliečiams išsaugoti pilietybę užtikrintų, jog didesnis skaičius žmonių galėtų išsaugoti teises ir pareigas, kurias turi tik Lietuvos piliečiai – atlikti karo prievolę, dalyvauti valstybės valdyme, balsuoti rinkimuose bei būti renkami į valstybinės valdžios organus, dirbti valstybės tarnyboje, eiti ministrų, teisėjų, prokurorų, policininkų pareigas. „Lietuvos demografinės problemos bado
Skaityti daugiauTeisė ir teisėtvarka
Spalio 25-oji paskelbta Konstitucijos diena, nes būtent šią dieną 1992 m. įvyko Lietuvos piliečių referendumas, kurio metu visuotiniu balsavimu buvo priimta mūsų visų Konstitucija. Jeigu vidutinio Lietuvos piliečio šiandien paklaustume, ką jam reiškia Konstitucija, greičiausiai išgirstume jau šablonu virtusį atsakymą, kad tai svarbiausias įstatymas ir kad jam negali prieštarauti jokie kiti įstatymai – būtent tokį paaiškinimą dažniausiai gaunu vesdamas pamokas mokiniams. Formaliai atsakymas kaip ir teisingas, bet ar kažko jame netrūksta? Kažko, kas išskirtų šią
Skaityti daugiauKitų metų gegužės 12-ąją, kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu, vyks ir referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų palengvinamas dvigubos pilietybės įgijimas. Šį klausimą referendume bandyta spręsti ir 2019 m., tąkart pokyčių įvykdyti nepavyko. O kodėl jų reikia ir apie ką turėtume pagalvoti stovėdami prie balsadėžės? Pilietybės svarba Referendumas vyks dėl pakeitimų Konstitucijos 12 straipsnyje. Siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir praradimo tvarką nustato Konstitucinis įstatymas. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad
Skaityti daugiauKonstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, politikų ir visuomenės tarpe radosi dvi stovyklos, kuriose akivaizdžiai išsiskyrė požiūriai į esminius dalykus. Tik ar tikrai reiškiamos abejonės Konstitucinio Teismo išaiškinimu yra pagrįstos? Pradėkime nuo to, kad Konstitucinis Teismas (sutrump. KT) iš esmės nagrinėjo, ar įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, pagal kurias visi be išimties per „migrantų krizę“ į Lietuvos teritoriją nelegaliai patekę užsieniečiai buvo
Skaityti daugiauBlogiausias scenarijus, kuris galėjo įvykti, neįvyko – išankstinių Seimo rinkimų nebus. Kas leidžia manyti, kad išankstiniai Seimo rinkimai būtų buvęs blogiausias galimas sprendimas? Atsakymas paprastas – net jeigu kam nors ir keistai atrodytų, būtent Seime koncentruojasi Lietuvos politinės sistemos ir valstybinės valdžios centras. Nuo Seimo priklauso, kokia bus Vyriausybė, koks bus valstybės biudžetas, kai kuriais klausimais net ir Prezidentas neturi teisės veikti be Seimo pritarimo. 2004 m. gegužės 13 dienos nutarime, apibūdindamas Seimo funkcijas, Konstitucinis
Skaityti daugiauRizikuoju būti labai nepopuliarus, bet kadangi tai darau jau ne pirmą kartą, manau, kad dėl pamatinių asmens teisių ir konstitucinių vertybių galima pabūti ir nepopuliariu. Pirmiausia norėčiau visus patikinti, kad jokių sutarčių su koncernu „MG Baltic“ neturiu ir niekada neturėjau, taip pat jokių pinigų (nei pagal sutartis, nei „dėžutėse“) nesu gavęs. Tad šį straipsnį rašau visiškai ramiai, tiesiog galvodamas, kad teisinėje valstybėje Konstitucija ir įstatymai turi galioti taip pat ir politikams.
Skaityti daugiau 3Jau ne vieneri metai viešojoje erdvėje vis puolamas Konstitucinis Teismas, kaip tas, kuris uzurpuoja valdžią savo rankose ir riboja demokratiją. Teigiama, kad devyni niekieno nerinkti teisėjai yra stipresni už parlamentą, niekam neatskaitingi, o jų sprendimai negali būti peržiūrimi. Iš esmės bandoma formuoti nuomonė, kad tokiu būdu yra sukeliamas vos ne pavojus demokratijai.
Skaityti daugiau 0Perskaičius apie LLRA – KŠS nario Z. Jedinskij iniciatyvą pakeisti įstatyminę bazę ir paskelbti prisipažinusių bendradarbiavus su KGB asmenų sąrašus bei tai, kad Seimas pritarė atitinkamo įstatymo pakeitimo projektui, teko net į ausį sau įžnybti, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju. Tačiau suskaudo, vadinasi, nesapnavau, o labai gaila...
Skaityti daugiau 3Šį antradienį (birželio 19 d.) Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad tam tikros mokslo ir studijų įstatymo ir su juo susijusių švietimo ir mokslo ministro įsakymų nuostatos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Visa istorija buvo susijusi su aukštųjų mokyklų studijų programų perakreditavimu ir uždraudimu jau šiemet į neakredituotas studijų programas priimti studentus.
Skaityti daugiau 1Paklausęs p. Ramūno Karbauskio interviu Seime apie „neskaidrią“ LRT veiklą, pagalvojau, kad ir aš noriu išreikšti savo poziciją. Pirmiausia turėtume sau atsakyti į du svarbius klausimus. Pirma, ar visuomenė yra suinteresuota, kad LRT lėšos būtų naudojamos skaidriai ir sąžiningai bei teisėtai? Ir antra, ar norime, kad visuomeninis transliuotojas eteryje skleistų tik valdžiai palankią informaciją? Atsakymai čia labai paprasti – pirmuoju atveju TAIP, antruoju – NE. Prieš kelis mėnesius teko būti Lenkijoje ir pažiūrėti kelis valstybinės
Skaityti daugiau 0Lietuvos žaliųjų partijos Seimo narys Linas Balsys kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei Teisingumo ministeriją dėl Vilniaus miesto savivaldybei nekilnojamojo turto vystytojų aukojamų pinigų už jiems išduodamus statybos leidimus tvarkos teisėtumo bei galimų prielaidų pasireikšti korupcijai. Viešumoje atsiradus informacijai, kad Vilniaus miesto savivaldybė per kelis metus iš nekilnojamojo turto plėtotojų gavo 774,3 tūkst. eurų, kuriuos jie įprastai turi sumokėti iki statybos leidimų gavimo, kaip paramą socialinės infrastruktūros plėtrai, Linas Balsys kreipėsi į Specialių tyrimų
Skaityti daugiauTiesą pasakius, gana ilgai galvojau ar verta rašyti šį straipsnį. Turėjau vilties, kad galbūt patys proceso, apie kurį kalbėsiu, dalyviai kaip nors pareikš savo poziciją, o gal tai padarys teisėjų taryba ar Lietuvos teisėjų asociacija, kuri turėtų atstovauti teisėjų interesus, ginti jų nepriklausomumą. Tačiau aplinkui spengia tyla ir nieko išskyrus tylą. Situacija primena pasaką apie nuogą karalių, kai karalystės gyventojai nedrįso karaliui pasakyti, kad šis yra nuogas, ir visaip gyrė jo neegzistuojančią aprangą. Gal tai
Skaityti daugiauApie teismų sistemos uždarumą, jos neskaidrumą ir korumpuotumą - politikų kalbėta ne vieną valandą. Klausantis įvairiausių argumentų, neretai net ir iš pačių aukščiausių valstybės pareigūnų lūpų, atrodo, kad situacija yra tragiška. Ir kalti dėl to - keistis nenorintys teisėjai, kuriems tik ir rūpi, kaip paimti kyšį ar kokioje nors byloje nuspręsti ne taip, kaip būtų teisinga (tiesa, be jokios abejonės, yra tai, kas atrodo tiesa veikiančiai valdžiai). Tokių
Skaityti daugiau