Universalios bazinės pajamos – tai idėja, nusakanti besąlyginę grynųjų pinigų išmoką, kurią vyriausybė reguliariai skiria visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų uždarbio ar užimtumo statuso. Ši idėja atsirado norint sumažinti skurdo lygį ir efektyvinti biurokratinį mechanizmą, kadangi šių pajamų administravimas daug lengvesnis ir greitesnis nei įprastų socialinių išmokų administravimas. Su tokiu ar panašiu universalių bazinių pajamų modeliu – kai gyventojai gauna tam tikrą sumą pinigų nepriklausomai nuo jų užimtumo – eksperimentuojama ne vienoje valstybėje. Tačiau kol
Skaityti daugiauEkonominė politika
Kovo 8-ąją minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, Lietuvos žaliųjų partija kviečia moteris dirbti 1 valanda ir 7 minutėmis trumpiau. 67 minutės atitinka 14 proc. įprastos 8 valandas trunkančios darbo dienos, o 14 proc. žymi atlyginimų atotrūkį – tiek vidutiniškai moterys uždirba mažiau už vyrus Lietuvoje. „Kadangi vidutiniškai moterys uždirba 14 proc. mažiau, galima manyti, kad 67 minutes, ar panašų darbo dienos tarpą, dauguma moterų Lietuvoje dirba nemokamai. Žinoma, užmokesčio skirtumas priklauso nuo sektoriaus, užimamų pareigų
Skaityti daugiauŠie metai nuostabūs ne tik tuo, kad vilniečių virtuves papildys oranžiniai maišiukai, bet ir tuo, kad laukia greičiausiai bent keturi, o gal ir penki apsilankymai prie balsadėžių. Tai reiškia, kad iki pat vėlyvo rudens vyks aktyvios agitacinės kampanijos, kurių metu bus pasakojama, kaip blogai arba kaip nuostabiai dirbo esama valdžia – kuris variantas skambės, žinoma, priklauso nuo to, kas kalbės. Tad eiliniam piliečiui šiame triukšme susigaudyti, kas iš tiesų yra kas, labai sunku ar net
Skaityti daugiauKaip greitai eina laikas: mirkt ir „normalios politikos” kadencija įpusėjo. Politikams pakuojant blizgančius pažadus pavasario savivaldybių rinkimams, svarbu apžvelgti, o kokie gi buvo esamos valdžios pasiekimai per pirmuosius dvejus metus? Puiku, kad jų ieškant sukti galvos nereikia, nes socialiniai tinklai brukte bruka TS-LKD reklamas (apmokėtas, beje, mūsų pinigais), kuriose liepiama išlikti ramiems, nes Lietuva (suprask, TS-LKD dėka) per audringas jūras juda pirmyn. Tikrai, šiandien ramiau pasidarė. Dar ir sąrašas pridėtas svarbiausių nuveiktų darbų.
Skaityti daugiauPastaruoju metu iš Vyriausybės girdime tik geras naujienas. Ne tik tai, kad naujų mokesčių ir jų didinimo nebus artimiausius metus, bet ir tai, kad įvairūs mokesčiai bus sumažinti, jų mokėjimą verslininkams bus galima atidėti ir t.t. Dar daugiau – Vyriausybė ruošia kelių milijardų eurų pinigų maišą, kurį planuoja tiesiog išdalinti įvairiausioms subsidijoms gyventojams ir verslininkams. Panašu, kad Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau, nei galėjome tikėtis. Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau Kad ir kuris politikas kalbėtų
Skaityti daugiauLiepos 3-ioji – svarbi data daugeliui tvarumo entuziastų. Šia dieną įsigalioja ES direktyvos reikalavimas drausti rinkai teikti tam tikrus vienkartinius plastiko gaminius. Daugelis tikisi, kad nuo šios dienos parduotuvių lentynose ir kavinėse neliks plastikinių gėrimų šiaudelių, lėkščių, stalo įrankių ir kitų žaliuosius erzinančių nedovanotinų perteklinio vartojimo apraiškų. Tačiau pasidomėjus, kaip valstybė ketina kontroliuoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą, tenka nuogąstauti, kad išaušus liepos 3-iosios rytui perversmo visgi neišvysime. Priešistorė Direktyva, kurio taip ilgai laukė gyvenimo be atliekų
Skaityti daugiauVisą pasaulį užklupęs koronaviruso protrūkis sukėlė rimtų pavojaus signalų valstybių ekonomikai? Situacija Lietuvoje buvo gana kebli – verslo stabilizavimui skirta parama ilgai strigo biurokratijos koridoriuose. Ko šiuo atžvilgiu galėtume pasimokyti iš operatyvumu pandemijos akivaizdoje pagarsėjusios Vokietijos?
Skaityti daugiauKlaipėdos jūrų uosto bendrasis planas šiurkščiai pažeidžia viešąjį interesą, Konstituciją ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus – deklaruojama Generalinei prokuratūrai ir Konstituciniam Teismui adresuotuose raštuose. Viename iš žiniasklaidos konferencijoje pristatytų dokumentų prašoma skubos tvarka atlikti išsamų tyrimą ir apginti viešąjį visų Lietuvos gyventojų interesą.
Skaityti daugiauJau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite. – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį
Skaityti daugiauDėl koronaviruso pandemijos iki minimalių apsukų sulėtėjęs ekonomikos variklis ir vėl ima suktis sparčiau, tačiau įvairūs šaltiniai piešia skirtingas ateities prognozes. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad jų skaičiavimais atlyginimai Lietuvoje kris labiausiai visoje Europos Sąjungoje, net 8,2 proc. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai tokį scenarijų neigė ir žadėjo atlyginimų kilimą. Apie darbo rinkos situaciją ir atlyginimų bei senatvės pensijų lūkesčius kalbame su Lietuvos žaliųjų partijos (dar vadinamos Tikraisiais žaliaisiais) pirmininku Remigijumi Lapinsku. – Kaip jūs vertinate
Skaityti daugiauViena po kitos Europos šalys skelbia apie suvaldytą koronaviruso protrūkį, o kaip joms sekasi gelbėti vidaus ekonomiką? Situacija Lietuvoje – kebli, verslo stabilizavimui skirta parama vis dar stringa biurokratijos koridoriuose, nuo pandemijos kenčia jaunos šeimos, o valdantieji ieško būdų įtikti senjorams. Ko šiuo atžvilgiu galėtume pasimokyti iš operatyvumu pandemijos akivaizdoje pagarsėjusios Vokietijos?
Skaityti daugiauEkonomistams prabilus apie pasauliui gresiančią recesiją, sunerimo dar ką tik dėl Europos žaliojo kurso džiūgavę aplinkosaugininkai ir klimato aktyvistai. Kokia kryptimi pandemijos akivaizdoje nuspręsime pasukti ekonomiką? Klimato krizės iššūkius nustumti į paraštes ar pasinaudoti proga pereiti prie žaliosios ekonomikos?
Skaityti daugiauRemigijaus Lapinsko vadovaujama Lietuvos žaliųjų partija sprendimą dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose įtvirtino užsiregistruodama Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK).
Skaityti daugiauKaip koronaviruso pandemija paveiks kovą su klimato kaita? Ar leisime ekonomiką gaivinti aplinkos ir mūsų gerovės sąskaita? Ar vis dėlto išnaudosime istorinę galimybę užtikrinti žaliosios ekonomikos plėtrą?
Skaityti daugiauPaskelbdama apie milijardinius pagalbos verslui paketus Vyriausybė pademonstravo gebėjimą įvertinti situacijos rimtumą. Netruko supažindinti ir su pirmosiomis konkrečiomis pagalbos priemonėmis. Vis dėlto keli aspektai kelia įtarimų. Ar tikrai numatomos priemonės padės išsikapstyti verslui, o ne sudarys sąlygas palūkanų ir bankų pelno augimui?
Skaityti daugiauSaviizoliacija ir karantinas stipriai smogė ekonomikai. Su egzistencinėmis problemomis susidūrė nemažai verslų, kurių veiklos modeliai paremti nuolatiniu, kasdieniu pajamų generavimu. Kalbu ne apie sumažėjusius pelnus, bet apie išlikimą ir veiklos tęstinumą ateityje. Ar valstybė išties pakankamai stiprią pagalbos ranką ant uolos krašto pakibusiam verslui?
Skaityti daugiauŠiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.
Skaityti daugiauAr Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį
Skaityti daugiauNuo birželio Utenos rajone vykstančiuose viešuosiuose renginiuose neliks vienkartinių plastikinių indų ir stalo įrankių. Tokiam Lietuvos žaliųjų partijos atstovo Sigito Mecelicos siūlymui vakar pritarė Utenos rajono savivaldybės taryba. Taip siekiama sumažinti plastiko atliekų susidarymą ir skatinti gyventojų sąmoningumą. „Vertinu tokį tarybos žingsnį, kaip labai sąmoningą ir atsakingą gamtos atžvilgiu. Masiniuose renginiuose sunaudojama itin daug plastikinių indų bei įrankių, o patekęs į aplinką toks plastikas gali nesuirti net ir kelis šimtus metų. Kadangi plastikiniai gaminiai jau
Skaityti daugiau„Žaliąjį Europos kursą“ pristačiusi ir palaikymo sulaukusi Europos Komisija suteikė vilties, kad galiausiai klimato krizei ir su ja susijusiems iššūkiams pagaliau bus suteiktas didesnis prioritetas. Tačiau ką tik pasibaigusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija proveržio neprognozuoja, o tuo tarpu Lietuvos Seimas kovai su klimato kaita skirtomis lėšomis kamšo valstybės biudžeto skyles.
Skaityti daugiauĮprasta manyti, jog savivaldoje negali būti jokios politikos, tik ūkinių reikalų sprendimų priėmimas. Taigi vadovaujantis šia banalios minties logika, miestą ir rajoną turėtų valdyti ne renkami politikai, kurių rinkimams yra skiriamos lėšos, bet įdarbinti profesionalūs ūkvedžiai. Didžiajai daliai politikų šis mitas labai patogus, nes leidžia išvengti politinių ir vertybinių klausimų (nors politika būtent yra vertybių kova), kadangi tokie klausimai demaskuoja apsimetėlį politiką, paslapčia trokštantis politiką paversti nejudinama ir saugia biurokratijos erdve, kuriame viską lemia teisės
Skaityti daugiauVisuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,
Skaityti daugiauApie gegužės 26 d. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, žaliąją politiką Lietuvoje ir Europos Sąjungos įtaką Lietuvai kalbame su kandidatu į Europos Parlamentą, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininku, atsinaujinančios energetikos ekspertu Remigijumi Lapinsku.
Skaityti daugiauValstybinės medienos pardavimai lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu sumažėjo daugiau nei dešimtadaliu, tačiau Valstybinių miškų urėdijos (VMU) pajamos išaugo, mat medienos stygius kainas išpūtė maždaug 20 proc. Tokia situacija verčia atsigręžti ir ieškoti priežasčių. Ar tai tik ne „valstiečių“ išgirtos ir buldozeriu stumtos valstybinių miškų valdymo reformos pasekmė? Miškų reformos idėja pakišta po Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis praslydo, nors ir su miškininkų bendruomenės bei aplinkosaugininkų prieštaravimais. Patekti į šios organizacijos gretas
Skaityti daugiau 0„Į krantą išmestą laišką butelyje randa paplūdimiu žingsniuojanti mergina. Iš butelio lengvai išslysta pageltusio popieriaus lapas, kuriame prieš kelerius metus rašytas vienišo vyriškio laiškas. Nuo tos akimirkos užsimezga jųdviejų pažintis“ - deja, tai tik vieno iš daugelio romantikų širdis virpinančių filmų scenarijus. Kaip ir kieno sąskaita tokie siužetai vystosi realybėje?
Skaityti daugiau 2Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį imasi parlamentinės kontrolės dėl Zabieliškio sąvartyno.
Skaityti daugiau 0Europos Parlamentui griežtinant atliekų tvarkymo tikslus, Vilniaus miesto savivaldybė „pavyzdingai“ žengia žingsnį atgal – vėjais paleisdama bet kokius lūkesčius užtikrinti žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą šalies sostinėje.
Skaityti daugiau 1Jau dabar dvoką, triukšmą ir kitas taršos problemas keliantis Zabieliškio sąvartynas planuojamas plėsti – jame norima pašalinti apie 950 000 t. atliekų. Tačiau tokie Kauno regiono atliekų tvarkymo centro planai kertasi ne tik su aplinkos apsaugos interesais, visuomenės teise į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką, bet ir Lietuvos bei Europos Sąjungos atliekų tvarkymo strategijomis.
Skaityti daugiau 0Nebereikalingus daiktus laikote šiukšlėmis? Nepasiduokite mitams! Dažnai tai, ką mes, kaip vartotojai, laikome tiesiog atlieka, cikliniame gamybos procese iš tiesų yra vertinga antrinė žaliava, kurią galima panaudoti naujiems produktams kurti, tuo pačiu sutaupant tiek gamtinius, tiek finansinius resursus. Pavyzdžiui, iš 5 perdirbtų plastikinių gėrimų butelių galima pagaminti XL dydžio marškinėlius! Šį savaitgalį padėjome Jaunųjų Žaliųjų Organizacijai bendrauti su LITEXPO parodos lankytojais žiedinės ekonomikos temomis ir griauti su atliekų tvarkymu susijusius mitus. Kalbėjome apie tai, kad skaidrumas ir efektyvumas
Skaityti daugiau 1Viešojoje erdvėje kilusi diskusija apie finansinės drausmės įstatymų (ne)reikalingumą nėra bevertė. Veikiau ji suteikia galimybę darkart sąmoningai ir iš kitos perspektyvos įvertinti jau kurį laiką veikiančią tvarių finansų politiką. Gaila tik, kad diskusiją pradėjo ne premjeras, Finansų ministras ar autoritetingi ekonomistai, o Seimo Kultūros komiteto pirmininkas – ir rimta diskusija mutavo į „profesionalo“ filosofinius pamąstymus iš serijos „kaip agronomas ekonomiką taisė“.
Skaityti daugiau 4Seime verda diskusijos dėl PVM lengvatos centralizuotam šildymui atgaivinimo. „Opozicionieriai“ konservatoriai, siekdami šį klausimą grąžinti į politinę darbotvarkę, pasiūlė valdantiesiems valstiečiams savo paramą miškų reformos klausimais, o pastarieji sutiko mažinti PVM centralizuotam šildymui, taip išsižadėdami savo anksčiau skelbtų principinių nuostatų šiuo klausimu. Kiti valdantieji socialdemokratai apšaukė šį sandėrį tipišku „prekybos įtaka“ atveju, kas iš tiesų labai panašu į teisybę. Tačiau svarbiausia, kad ir miškų reformos, ir PVM lengvatos šildymui aptarimuose mažiausiai minėti žmonės, kuriuos šis
Skaityti daugiauViešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko valstybinės žemės grobstymo ir išnaudojimo privatiems interesams. Tačiau valstybinės žemės plotas mero kieme yra vieni juokai, palyginus su naujomis jo užmačiomis, mat meras užsimojo ko ne dvigubai išplėsti Druskininkų miesto teritoriją. Po tokios „žemės reformos“ prie kurorto būtų prijungti kaimai, neturintys nei vandentiekio, nei kanalizacijos, o ką jau kalbėti apie gatvių apšvietimą. Šiuo metu rengiamas Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planas, tačiau ketinama ne
Skaityti daugiauLietuvio gatvėje paklausus, ar šaliai reikalinga EBPO, greičiausiai sulauktume vieno iš dviejų atsakymo variantų: žinantis atsakys - „kvailas klausimas, žinoma, kad taip“, nežinantis paklaus: „o kas yra EBPO?“. Tad nuo pradžių – apie EBPO, jos reikalavimus, atsilikimą nuo estų bei latvių ir valstybinių miškų valdymo sistemos reformą.
Skaityti daugiau