11 12 2023

Prieš miškų kirtimus kovojanti aktyvistė: kodėl turime tikrinti institucijų darbą?

By

Protestas po protesto – toks Vilijos Bezumavičiūtės ruduo. Apie padėtį Lietuvos miškuose ir galimą piktnaudžiavimą sanitariniais kirtimais kalba didelė visuomenės dalis, o kai kurie ne tik kalba, bet į miškus keliauja su tipiais, dainomis ir pasiryžimu taikiai šaltyje stabdyti nelegalius kirtimus bei atkreipti dėmesį į, jų nuomone, perteklinius veiksmus miškuose. „Kai girdžiu kažką sakant „mano mišką kerta“, tiesiog turiu ten būti“, – sako Vilija. – Vilija, papasakokite apie Šimonių girioje protestuojant praleistą laiką. Kaip sekėsi

Skaityti daugiau
8 11 2023

Remigijus Lapinskas. Apie „priešiškus“ veikėjus ir valstybinių miškų ateitį

By

Neslėpsiu – rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir dėl jo kilusios diskusijos viešojoje erdvėje. Retai atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. O kritika pagrįsta, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek jį kertant. Ne priešai, o draugai Manau, kad visas dėl kirtimų sunerimusias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais.

Skaityti daugiau
4 05 2023

Raginame politines partijas nustoti vilkinti „Nacionalinio miškų susitarimo“ pasirašymą

By

Lietuvos žaliųjų partijos Taryba raštu kreipėsi į visas Lietuvoje veikiančias politines partijas ragindama pasirašyti „Nacionalinį miškų susitarimą“. Dokumento, kuriuo buvo siekta apibrėžti labiau subalansuotą miško kuriamų naudų naudojimą, rengimas užtruko ilgiau nei metus bei sutelkė apie 400 specialistų, atstovaujančių daugiau nei 40 įvairių interesų grupių. Tačiau, nepaisant visų šių specialistų pasiektų sutarimų, politinės partijos nuo pernai birželio vis dar nesusirenka dokumento patvirtinti politiniu lygiu. Žalieji išplatintoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, kad nors bendras miškų plotas Lietuvoje

Skaityti daugiau
13 04 2023

Remigijus Lapinskas. Kas kaltas dėl nepasirašyto „Nacionalinio miškų susitarimo“?

By

  Praėjo dveji metai, kai buvo iškilmingai ir garsiai pradėtas „Nacionalinio miškų susitarimo“ procesas, kurio esmė – siekis bendrakūros ir plačių, atvirų diskusijų būdu rasti Lietuvos miškų ateities vystymo kelią. Tose diskusijose dalyvavo miškų ir ekologijos krypties mokslininkai, miškų savininkai, su mediena susijusio verslo atstovai, miškų sektoriaus darbuotojai, gyventojų bendruomenės ir aplinkosaugininkai – viso virš keturių šimtų specialistų, atstovavusių daugiau kaip keturioms dešimtims įvairiausių organizacijų. Tačiau pastaruoju metu apie procesą nieko negirdėti: tyli ir Aplinkos ministerija, ir Seimas, ir politinės

Skaityti daugiau
19 05 2022

Remigijus Lapinskas. Nacionalinis miškų susitarimas: stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?

By

Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas, trukęs ilgiau nei vienerius metus, eina į pabaigą. Tai, ko gero, pirmasis Lietuvos istorijoje bendrakūra paremtas procesas, įtraukęs dešimtis organizacijų ir šimtus ekspertų, politikos, verslo ir bendruomenių atstovų. Jo tikslas buvo sukurti nacionalinį dokumentą, įtvirtinantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės, subalansuotos miško politikos krypčių. Kaip pavyko? Stiklinė pusiau pilna ir mes galime teigti, kad buvo atrastas sąlytis tarp skirtingų interesų, poreikių, vizijų? O gal atvirkščiai – stiklinė pusiau tuščia, nes nepavyko,

Skaityti daugiau
6 10 2021

Gintas Umbrasas: Kodėl institucijoms nerūpi aplinkos apsauga?

By

Namą ant ežero kranto vis dažniau galima sutikti sėkmingo žmogaus atributų sąraše. Tiesa, toks „malonumas“ dažnai brangiai kainuoja ne tik jo pirkėjui, bet ir gamtai. Kokią kainą už agresyvią žmogaus invaziją į gražiausius gamtos kampelius iš tiesų sumokame ir kodėl atsakingos institucijos vietoje to, kad prisiimtų atsakomybę problemas spręsti, stumdo jas po vis kitų įstaigų koridorius?

Skaityti daugiau
14 06 2021

Žemės ūkio ministeriją ragina peržiūrėti draudimą smulkinti ir paskleisti žolę laukuose

By

Žemės ūkio ministerija šiemet priėmė sprendimą drausti ūkininkams laukuose paskleisti smulkintą žolę. Lietuvos žaliųjų partijos Kaimo reikalų komiteto pirmininkė dr. Inga Laurušonė tokį sprendimą kritikuoja teigdama, kad toks reguliavimas gali turėti neigiamų padarinių žemės ūkio veiklos vystymuisi bei Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimui. Lietuvos žaliųjų partija oficialiu raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, ragindama peržiūrėti naują tvarką. Nerimaujama, kad sprendimas turės neigiamos įtakos daugiametėms pievoms, todėl ministerijos teiraujamasi, ar šiuo metu yra vykdoma ariamų pievų

Skaityti daugiau
12 04 2021

Ieva Budraitė. Žaliuojantys Nemuno šlaitai ar vaizdingesnė gatvė išrinktiesiems?

By

Alytus – tvariai augantis galimybių miestas. Bent jau tokia vizija yra piešiama oficialiuose miesto dokumentuose. Tačiau konkretūs savivaldybės administracijos sprendimai dėl miesto infrastruktūros plėtros verčia kelti klausimą, ar vizija nevirs tik žaliosios miglos pūtimu?  Su mano atstovaujama organizacija susisiekė vieno iš Alytaus mikrorajonų – Kurorto – seniūnaitijos gyventojai, pasidalindami nuostabą keliančia istorija. Apeinant teisės aktus Alytuje ketinama šalia dviračių tako, nutiesto palei kairiąją Nemuno krantinę, įsprausti gatvę. Gatvės įrengimas reikalautų paaukoti rekreacinį potencialą turinčią teritoriją

Skaityti daugiau
25 01 2021

Partija prašo Vyriausybės sumažinti metinę miškų kirtimo normą

By

Vyriausybė raginama atšaukti anksčiau Sauliaus Skvernelio priimtą nutarimą dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos didinimo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad miškų Lietuvoje iškertama mažiau, nei leidžiama, todėl Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė įsitikinusi, kad galiojanti kirtimų norma buvo padidinta  be objektyvaus pagrindo ir suteikia laisvę ateityje priimti miškams nepalankius sprendimus.

Skaityti daugiau
15 12 2020

Peticija dėl Girulių miško išsaugojimo

By

Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybei Kopija: įmonei „LTG Infra“   Peticija dėl Girulių miško apsaugos vystant Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies plėtros projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl transEuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų” davė startą konkrečių planavimo dokumentų, kuriais būtų numatomas ypatingos valstybinės svarbos projekto vystymas. Reikalaujame, kad vystant planus ir konkrečius projektinius sprendinius būtų atsisakyta bet

Skaityti daugiau
16 09 2020

Kiekviena šalis tiek stipri ir stabili, kiek stipri yra jos pilietinė visuomenė

By

Mieli mano rinkėjai, visą savo gyvenimą tarnavau ir dirbau Lietuvai ir jos žmonėms. Nors gimęs ir augęs Žemaitijoje, jau virš trisdešimt metų mano namai yra Panevėžyje. Puikiai pažįstu šį puikų, darbščių žmonių kraštą, čia po studijų pradėjau darbinę veiklą Panevėžio policijoje. Dalyvavome kartu su Jumis kuriant šiuolaikinę Lietuvos nepriklausomybę.

Skaityti daugiau
20 08 2020

Lietuvos žaliųjų partija pristatė rinkimų programą iškirstame miške

By

Lietuvos žaliųjų partija šiandien pristatė rinkimų programą. Vienas iš pagrindinių partijos tikslų – užtikrinti stabilią gyventojų finansinę situaciją: didinant minimalų mėnesinį atlyginimą ir pensijas per dešimt metų pasiekti Europos Sąjungos vidurkius. Transliacijoje plynai iškirstame miške žalieji taip pat žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu. 

Skaityti daugiau
3 03 2020

Aptartos Lietuvos galimybės įveikti aplinkosaugos iššūkius

By

Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį

Skaityti daugiau
9 12 2019

Žalieji ragina Seimą priimti Miškų įstatymo pataisas

By

Teisininkų požiūriu, įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui dėl Miškų įstatymo pataisų neatitikimo Konstitucijai, reformuota Valstybinių miškų urėdija neturi aiškaus teisinio pagrindo funkcionuoti. Dėl to Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Seimą ragindama priimti Miškų įstatymo pataisas, kurios užtikrintų valstybinių miškų ūkio teisinį reguliavimą, atitiktų visuomenės interesus ir ilgalaikius šio sektoriaus tikslus.

Skaityti daugiau
19 11 2019

Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui

By

Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai

Skaityti daugiau
8 11 2019

Vilniuje vėl aidi pjūklų garsas. Jono Juodkos komentaras

By

Vilniuje vėl aidi pjūklų garsas. Šįkart teritorijoje vadinamoje Žirmūnų trikampiu. Čia miesto savivaldybė vykdo darnaus kompleksinio gyvenamųjų namų kvartalo atnaujinimo darbus. Sudėtinė darbų dalis - iškirsti 165 medžius. Teigiama - senus ir ligotus, tačiau kaip matome nuotraukose - brandžius, didelius ir sveikus. „Pats dalyvavau rengiant Žirmūnų trikampio atnaujinimo projektą, buvau jo ambasadorius. Dar būdamas miesto tarybos nariu skatinau žirmūniečius įsitraukti ir drauge ieškoti sprendinių. Todėl galiu drąsiai ir atsakingai patikinti, kad pirminiame projekte jokios kalbos

Skaityti daugiau
8 08 2019

ŽALIEJI: VYRIAUSYBĖS ATSISAKYMAS ATŠAUKTI MIŠKŲ KIRTIMO NORMOS DIDINIMĄ SIGNALIZUOJA APIE STAMBIOS MEDIENOS PRAMONĖS INTERESŲ PROTEGAVIMĄ

By

  PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI 2019-08-07 Šiandien Vyriausybė atsisakė tenkinti žaliųjų atstovės Ievos Budraitės pateiktą ir beveik 20 tūkst gyventojų palaikymo sulaukusią peticiją, kuria reikalauta atšaukti pernai priimtą Vyriausybės sprendimą didinti metinę valstybinių miškų kirtimo normą. Peticijos autoriai Vyriausybės argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus. 2018 m. rugsėjo pabaigoje Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Ieva Budraitė pateikė Vyriausybei peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų. Peticijoje buvo reikalaujama atšaukti sprendimą valstybinių miškų pagrindinių miško

Skaityti daugiau
30 07 2019

R. Lapinskas: „Valstiečių“ tapatybės stygavimas, arba kur nuveda forma be turinio

By

Vis dažniau pasigirsta kalbos apie valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vidinius nesutarimus ar netgi galimą skilimą. Matyt, vertybės, apie kurias tiek daug buvo kalbama šios partijos ėjimo valdžion metu 2015-2016 m. netapo „klijais“, turėjusiais sustiprinti organizaciją. Todėl nuostabos nekelia ir po LVŽS Demokratijos forumo pasirodžiusi žinia, kad renginyje svarstyta galimybė „valstiečiams” prisijungti prie Europos žaliųjų partijos šeimos, nors anksčiau partijos vadovai tokią galimybę vertino itin skeptiškai. Panašu, kad ir dabar nuomonė nepasikeitė –

Skaityti daugiau
22 07 2019

Linas Balsys. Punios šilas vėl paliekamas likimo valiai, arba kas slypi už grybų ir uogų

By

  Aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika liepos 12 d. pasirašė pavedimą stabdyti Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos rengimą. Tai reiškia – stabdomos procedūros, kuriomis buvo planuojamas išplėsti Punios šilo apsaugą. Buvo planuojama, kad Punios šilo gamtinis rezervatas ir Punios šilo botaninis-zoologinis draustinis bus sujungti į vieną gamtinio rezervato teritoriją, kuri bus išskirta kaip griežtos apsaugos ir reguliuojamos apsaugos kraštovaizdžio tvarkymo zona. Viešojoje erdvėje girdėjome ministro paaiškinimus, kad Punios šilo apsaugos išplėtimo stabdymas vyksta dėl

Skaityti daugiau
18 06 2019

Vyriausybės atstovai siūlo netenkinti žaliųjų reikalavimo atšaukti sprendimą didinti miškų kirtimus

By

Vyriausybę krečiant skandalams dėl medienos pramonės interesų tenkinimo, Lietuvos žaliųjų partija sulaukė 9 mėn. vilkinto atsakymo į pateiktą 19 tūkst. asmenų peticiją, kuria buvo reikalauta atšaukti Vyriausybės sprendimą didinti metinę miškų kirtimo normą. Peticijos reikalavimų Vyriausybės peticijų komisija siūlo netenkinti, tačiau peticijos autoriai pateiktą argumentaciją vertina kaip dar vieną bandymą dangstyti kyšančius interesus.

Skaityti daugiau
17 06 2019

R. Lapinskas: Klimato kaita drastiškai primena apie save

By

Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?

Skaityti daugiau
29 05 2019

Panevėžio Laisvės aikštėje perint paukščiams riaumoja savivaldybės pjūklai

By

Panevėžio miesto savivaldybė užsimojo rekonstruoti Laisvės aikštę, tam iš Europos Sąjungos ir valstybės lėšų bus skirta 2,3 mln. Eur. Aikštės atnaujinimo planuose numatytos ne tik naujos trinkelės, jau šalinami sveiki, brandūs medžiai. Žalieji tokią miesto valdžios iniciatyvą vadina nusikaltimu miestui ir gamtai, kadangi dėl paukščių perėjimo laikotarpio šiuo metu medžių kirtimai ribojami net ūkiniuose miškuose.

Skaityti daugiau
17 05 2019

Politiniai instrumentai gamtos interesų apsaugai: diskusijos Kauno raj. ir Kėdainiuose

By

Aktyvizmas ar politika? Kokie instrumentai efektyviausi užtikrinant gamtos interesų apsaugą? Kaip teigia #Žalieji #NEvalstiečiai, stodamas prieš pjūklus, gali apginti medį. Keisdamas politiką, gali apginti girias. Į diskusiją apie dalyvavimą politikoje ir įstatymų priėmimą aplinkosaugos srityje kviečia #LŽP pirmininkas Remigijus Lapinskas. Gegužės 21 d. 13:30 susitikime Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (Liepų g. 1, Girionys) 108 auditorijoje arba gegužės 22 d. 17 val. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Jei tema aktuali tik renginio vieta visai

Skaityti daugiau
22 03 2019

Peticija prieš miškų kirtimus svarstyta Vyriausybėje

By

Praėjus pusmečiui po peticijos prieš miškų kirtimo normos didinimą pateikimo Vyriausybei, peticijų komisija ėmėsi nagrinėti pateiktą dokumentą. Peticiją palaikė beveik 20 000 piliečių. Kaip peticijos iniciatoriai, buvome pakviesti į svarstymą. Deja, aiškaus atsakymo posėdyje nesulaukėme. Komisijos teigimu, sprendimas bus priimtas per artimiausią savaitę. Tikimės, kad jis bus

Skaityti daugiau
14 02 2019

Remigijus Lapinskas: Sėkmės formulė Vilniui

By

Vilnius – sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje, kuriame atvykstančių gyventojų skaičius viršija išvykstančių, be to, kasmet, čia pasaulį išvysta daugiau nei 7 tūkstančiai mažųjų vilniečių. Tačiau miestui plečiantis, neišvengiamos ir papildomos problemos bei gyvenimą sostinėje apkartinantys rūpesčiai. Kaip juos išspręsti?

Skaityti daugiau 1
23 11 2018

Partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas sieks Vilniaus mero posto

By

Ketvirtadienį Vilniaus Tech parke Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas paskelbė apie savo sprendimą kandidatuoti į Vilniaus miesto merus. Kandidatas pristatė ir rinkiminę programą, kurioje brėžiamos keturios pagrindinės kryptys: Vilnius ir sprendžiantys vilniečiai, aplinkai draugiškas, patogus ir pasauliui atviras miestas.

Skaityti daugiau 1
11 11 2018

Linas Balsys: Aplinkos ministerija ir toliau imituos rūpinimąsi saugomomis teritorijomis?

By

Atrodytų, po visuomenės sujudimo dėl nevaržomai kertamų miškų saugomose teritorijose Aplinkos ministerija pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbų, trimituodama žiniasklaidos priemonės apie būsimus pokyčius tokiomis skambiomis antraštėmis, kaip „Draustiniuose ilgam tildo pjūklus“. Deja, Aplinkos ministerijos siūlymai, kuriuos šios savaitės pradžioje Seime pristatė aplinkos ministras Kęstutis Navickas, tikrai neišgelbės saugomų teritorijų nuo pjūklo ir juo labiau nepadės išsaugoti vertingiausių mūsų miškų. Ministerija siūlo drausti pagrindinius miško kirtimus draustiniuose ir rekreaciniuose miškuose, o apsauginiuose miškuose uždrausti plynuosius kirtimus.

Skaityti daugiau 1
2 11 2018

Dovilė Lileikienė: Jonavos centre virsta medžiai-galiūnai – ar pavyks išsaugoti kitus?

By

Didžiulę sakralinę prasmę turinčiame Jonavos Ramybės skvere ir jo prieigose sugaudė pjūklai. Pačiame miesto centre buvo nupjauta keliasdešimt sveikų (!) medžių. Vienoje švenčiausių senosios Jonavos vietų atsirado erdvė. Senosios miesto kapinės patyrė tikrą netektį. Ar Ramybės skveras atitiks savo pavadinimą? Ar tai staigmena jonaviečiams: vietoj iškirstų medžių – būsimos išlaidos naujiems sodinukams (net 17 tūkst. 415 eurų!). Ir visa tai iš rajono mokesčių mokėtojų kišenės. Nors sėkmingai galėjo augti, žaliuoti ir teikti ramybę senieji miesto

Skaityti daugiau 4
18 10 2018

R. Lapinskas: Labanoro žygis Aplinkos ministro neįtikino

By

Prabėgus vos kelioms dienoms po visuomenę sutelkusio Labanoro žygio, pakiliai dvasiai nė nespėjus atslūgti, Aplinkos ministras nusprendė - kitais metais valstybinių miškų pagrindinių kirtimų norma bus 2 proc. didesnė nei iki šiol galiojusi. Nors Vyriausybė siūlė normą didinti net 6 proc., tokio ministro manevro nelaikau kompromisu. Veikiau bandymu išsisukti iš padėties išpešant bent kiek naudos.

Skaityti daugiau 0
15 10 2018

Akimirkos iš žygio Labanoro girioje

By

Daugiau nei tūkstantį žmonių sutelkęs žygis už saugomus ir tvariai valdomus miškus ne tik atkreipė dėmesį į dabartinės miškų valdymo sistemos spragas, bet ir pademonstravo visuomenės gebėjimą susitelkti ir aiškiai deklaruoti, kad miškai yra mūsų visų turtas. Daugiau apie žygį Labanoro girioje pasakoja #LŽP pirmininkas Remigijus

Skaityti daugiau 0
26 09 2018

R. Lapinskas: Užteks galąsti pjūklus – miškai ne tik ekonomika

By

Žalieji švenčia nors ir mažą, tačiau reikšmingą pergalę kovoje už Lietuvos miškų apsaugą. Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos žaliųjų partijos Seimo nario Lino Balsio siūlymui drausti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose. Deja, neabejoju, kad kliūčių tolesniam šio projekto tobulinimui ir galutiniam priėmimui nestigs.

Skaityti daugiau 3
17 09 2018

14 tūkst. žmonių reikalauja Vyriausybės atšaukti valstybinių miškų kirtimo normos didinimą

By

Daugiau nei 14 tūkst. asmenų pasirašė peticiją, kuria reikalaujama atšaukti Vyriausybės sprendimą 6 procentais penkmečiui padidinti valstybinių miškų kirtimo normą. Kitąmet įsigaliosiantis reguliavimas nustato, jog leistina iškirsti valstybinio miško ploto riba sieks 11 850 ha, t.y. 682 hektarais daugiau nei šiuo metu.  Peticiją inicijavusios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad Vyriausybės sprendimas kelia pavojų Lietuvos miškams, o jo motyvas – neturi pagrindo. „Kirtimų norma nustatoma tam, kad būtų užtikrintas savalaikis ir racionalus medienos

Skaityti daugiau 0
21 08 2018

L. Balsys: Seimo rudens sesijoje raginsiu apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose

By

Lietuvos žaliųjų partijos atstovas bei Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys įregistravo Miškų įstatymo pataisas, kuriomis siekia apriboti plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose. Seimo nario L. Balsio siūloma Miškų įstatymo pataisa numato visuose III-ios grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynuosius kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkuosių augaviečių medynuose. Taip pat nauja įstatymo redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti

Skaityti daugiau 1
20 08 2018

Visuomenė telkiasi prieš sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimų normą

By

Lietuvos žaliųjų partijos platinamą peticiją kritikuojančią Vyriausybės sprendimą didinti valstybinių miškų kirtimo normą per kelias dienas nuo jos paskelbimo pasirašė daugiau nei 1,5 tūkstančio valstybės miškų likimu susirūpinusių žmonių. Peticijoje reikalaujama atšaukti priimtą sprendimą kirtimų normą padidinti 6 proc. Anot peticijos iniciatorių, kirtimų norma turi užtikrinti savalaikį ir racionalų medienos panaudojimą, miško apsauginių ir socialinių funkcijų bei biologinės įvairovės išsaugojimą, tvarų šalies ar regiono ekonominių reikmių tenkinimą. „Deja, dabartinis Vyriausybės nutarimas didinti kirtimus prieštarauja tokiems

Skaityti daugiau 1
24 07 2018

Lietuvos žaliųjų partija atnaujina veiklą Klaipėdoje

By

Klaipėdoje veiklą atnaujino Lietuvos žaliųjų partija. Skyriui vadovauti išrinktas visuomenės sveikatos specialistas Žydrūnas Banevičius. Tarp naujų narių – visuomenininkai, informacinių technologijų, logistikos bei želdynų priežiūros ekspertai, aplinkos apsauga ir visuomenės gerove susirūpinę uostamiesčio gyventojai. „Deja, tenka pripažinti, kad Klaipėdoje apstu žaliesiems nerimą keliančių klausimų, kai kurie jų nesprendžiami jau ne vieną dešimtmetį. Pradedant rusenančiais nesantaikos židiniais tarp miestiečių ir uosto, kuomet dėl ekonominės gerovės planuojama ekspansyvi uosto plėtra, nors jau dabar nesusitvarkoma su jo keliamais

Skaityti daugiau 3
14 06 2018

Kur nuvedė valstybinių miškų valdymo reforma?

By

„Alytaus regioninio padalinio administracijoje turėtų dirbti 11 žmonių, tačiau šiuo metu jų vos 6. Kitaip tariant, 6 žmonės priversti atlikti 11 žmonių funkcijas, todėl dirba viršvalandžius ir neturi galimybių išeiti iš anksto suplanuotų atostogų. Neapsikentę neadekvataus krūvio, streso, sukeltos įtampos bei daugelio kitų aplinkybių ir visi likę darbuotojai ketina palikti darbovietę, jei situacija nepasikeis. Apie tokius planus alytiškiai rašytiniu kreipimusi jau pranešė naujajam Valstybinių miškų urėdijos vadovui. Akivaizdu, kad vyksta tai, ko ir buvo baiminamasi

Skaityti daugiau 1
11 06 2018

Remigijus Lapinskas: Sprendžiant dėl uosto plėtros visuomenei durys užvertos

By

Kol už uždarų durų sprendžiama apie uostamiesčio ateitį neišvengiamai paliesiančio projekto vystymą, klaipėdiečiai visomis išgalėmis bando išsiaiškinti teisybę apie buldozeriu stumiamą Klaipėdos uosto plėtrą. Tačiau pagrįstas gyventojų susirūpinimas kaskart tik atsimuša į sieną. Vadovaujantis Orhuso konvencijos nuostatomis, visuomenei turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir būti įtrauktai į sprendimų dėl aplinkosauginių klausimų priėmimą, kad būtų apsaugota tiek šios, tiek būsimų kartų žmonių teisė gyventi jų sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Tačiau panašu, kad Klaipėdos uosto

Skaityti daugiau 1
1 06 2018

Aptartas Klaipėdos uosto plėtros poveikis ir želdynų priežiūros politika

By

Klaipėdos uosto plėtros projektas ir jo galimos pasekmės aplinkai kelia labai daug klausimų. Nors tai valstybės ekonomikai reikšmingas objektas, nereiškia, kad aplinkos ir visuomenės gerovė gali būti paminama. Susitikimo su Klaipėdiečių iniciatyvos už demokratiją ir ekologiją bei kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais paaiškėjo susirūpinimą keliantys faktai:  - visuomenė nuo sprendimų priėmimo yra nušalinama, dalis informacijos galimai yra nuslepiama; - sunkiojo transporto srautai į uostą keliaus miegamaisiais uostamiesčio rajonais, todėl visos šį procesą lydinčios pasekmės (oro tarša, triukšmas,

Skaityti daugiau 1
30 04 2018

#Žalieji #NEvalstiečiai prisidėjo apsodinant beveik 3 ha miško plotą

By

Ar žinojote, kad 1 medis per sezoną gali išskirti tiek deguonies, kiek 10 žmonių suvartoja per metus? Be to, sugerdami mūsų išmetamą anglies dvideginį, miškai smarkiai prisideda prie kaistančios planetos vėsinimo ir kovos su klimato kaita. Medžiai iš atmosferos paimtą CO2 „užrakina“ medienoje, lapuose ir dirvoje, kur jis gali būti laikomas šimtmečius. Savaitgalį prie miškų gausinimo prisidėjome ir mes eglių bei pušų sodinukais apsodinant beveik 3 ha miško plotą! #miškasodis #žalieji #NEvalstiečiai

Skaityti daugiau 1
30 01 2018

Kodėl vykdant ES projektus sveiki medžiai keičiami sodinukais?

By

Reaguodamas į Druskininkų gyventojams kylančius klausimus dėl mieste taikomos praktikos iškirstų medžių vietoje pasodinti, neva, „specialiai miestui pritaikytus” brangiai kainuojančius sodinukus, kurie netrukus apauga samanomis ir sueižėja, o medžių lajos tampa panašios į kaimišką žabų šluotą, nes nėra nepritaikyti Lietuvos klimatui, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, Lietuvos žaliųjų partijos Druskininkų skyriaus pirmininkas Laurynas Okockis komentuoja: „Įvairūs „parkų atkūrimo”, „apleistų teritorijų sutvarkymo”, „viešųjų erdvių pritaikymo visuomenei” Europos Sąjungos fondų finansuojami projektai tuo ir yra patrauklūs projektų įgyvendintojams,

Skaityti daugiau 0
11 12 2017

Partijos nariai tapo sąjūdžio “Už Lietuvos miškus” steigėjais

By

Sveikiname susikūrusį sąjūdį „Už Lietuvos miškus“! Tai pirmas susivienijusios visuomenės, kuriai rūpi Lietuvos miškų likimas, žingsnis, siekiant būti išgirstiems. Deja, iki šiol visuomenės balso valdantieji, buldozerio principu stūmę tinkamai neparengtą valstybinių miškų valdymo reformą, negirdėjo. Ko siekia šis visuomeninis judėjimas? Pagrindinis jo tikslas – ginti didžiausią Lietuvos turtą – miškus ir kelti klausimus dėl skaidraus jų valdymo ir apsaugos užtikrinimo. #LŽP palaiko šį judėjimą – partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas ir jo pavaduotoja Ieva Budraitė tapo sąjūdžio

Skaityti daugiau 0
19 08 2017

R. Lapinskas: Kodėl nepagrįstas purvo pylimas ant valstybės miškininkų ir toliau tęsiasi?

By

Valstybės įmonė išnaudoja jai priklausantį, tačiau tiesioginiams poreikiams tenkinti einamuoju metu nebūtiną turtą, oficialiai gauna pajamas, o jos keliauja į valstybės biudžetą. Tai ypač įžūlu. Būtent tokią išvadą vakar padarė aplinkos viceministras M. Norbutas, įvertinęs situaciją Kretingos miškų urėdijoje. Kodėl ir toliau tęsiasi nepagrįsti kaltinimai ir purvo  pylimas ant valstybės miškininkų? Rugpjūčio 17 d. portale „Delfi” publikuotas straipsnis „Akibrokštas: valstybės įmonė savo patalpose atidarė paslaptingą viešbutį”. Neva VĮ Kretingos miškų urėdijos miškininkai kalti, kad dalyje

Skaityti daugiau 1
8 04 2017

LŽP miškasodis – apsodinta 2,7 ha miško

By

Praėjusio šeštadienio rytą Lietuvos žaliųjų partijos Vilniaus skyriaus nariai leido Lavoriškių krašto miškuose. Stvėrę į rankas kastuvus ir sodinukus, žalieji vos per vieną dieną apsodino 2,7 ha miško. Lavoriškių miškuose netrukus sužaliuos jaunos eglaitės ir beržai! „Miškai yra vienas didžiausių Lietuvos turtų, todėl turime juos puoselėti. Džiaugiuosi galėdamas savomis rankomis prisidėti prie Lietuvos miškų gausinimo“ – įspūdžiais dalinasi miškasodyje dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Liaudies išmintis byloja, kad žmogus per gyvenimą turi atlikti

Skaityti daugiau
24 03 2017

Remigijus Lapinskas: Miškų reforma – kieno ir kokie interesai?

By

Ministras K. Navickas bei kiti jo šalininkai neabejoja miškų sistemos valdymo reformos reikalingumu ir pabrėžia, kad dėl reformos diskutuota jau dešimtmetį. Tačiau kyla klausimas, kodėl pristatant planuojamą reformą parlamentui prie Seimo rikiavosi 500 protestuojančių miškininkų? Jei viskas taip puikiai išdiskutuota, kodėl dėl šios reformos ėmė skilti valdančioji koalicija ir net, panašu, byrėti valstiečių frakcija?

Skaityti daugiau
13 03 2017

L. Balsys: antikorupcinė urėdijų reforma su korupcijos prieskoniu?

By

Urėdijų reforma – yra reikalinga. Tai pripažįstu pats. Tai pripažįsta ir patys miškų urėdijų darbuotojai. Tačiau tai, kaip ši pertvarka skinasi kelią, – glumina ir verčia smarkiai suabejoti jos skaidrumu. Akivaizdu, kad reforma pradedama „ne nuo to galo“ ir dirva reformai ruošiama pačia blogiausia galima forma. Reforma pradėta miškų darbuotojų vadinimu įvairiausiais epitetais. Visoje žiniasklaidoje buvo liejama tulžis, kad urėdijos veiklą vykto neskaidriai, jose klesti korupcija, jos dirba nepelningai. Štai todėl, neva, reikalinga reforma. Tuo

Skaityti daugiau