28 02 2024

Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje – paskaita ir viktorina apie klimato kaitą

By

Ketvirtadienio vakarą Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyks renginys, kuriame gamtai neabejingi šiauliečiai turės galimybę sužinoti daugiau apie klimato krizės procesus, aplinkosaugos politiką ir atsakingesnio vartojimo sprendimus. Renginio metu pranešimą skaitys Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, o po jo dalyvių laukia viktorina ir neformalios diskusijos apie Šiaulių klimato kaitos politiką.  „Dėl neatsakingų ir žalingų žmonijos veiksmų planetoje vyksta pernelyg spartūs klimato kaitos procesai, ateityje tapsiantys dar didesniu iššūkiu. Tam, kad kiekvienas galėtume imtis veiksmų,

Skaityti daugiau
22 02 2024

Pinigai visiems: ar universalios bazinės pajamos gali tapti daugiau nei eksperimentu?

By

Universalios bazinės pajamos – tai idėja, nusakanti besąlyginę grynųjų pinigų išmoką, kurią vyriausybė reguliariai skiria visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų uždarbio ar užimtumo statuso. Ši idėja atsirado norint sumažinti skurdo lygį ir efektyvinti biurokratinį mechanizmą, kadangi šių pajamų administravimas daug lengvesnis ir greitesnis nei įprastų socialinių išmokų administravimas.  Su tokiu ar panašiu universalių bazinių pajamų modeliu – kai gyventojai gauna tam tikrą sumą pinigų nepriklausomai nuo jų užimtumo – eksperimentuojama ne vienoje valstybėje. Tačiau kol

Skaityti daugiau
16 02 2024

Ieva Budraitė. Moterų galia

By

  Kokia Lietuvos istorinė nuotrauka yra atpažįstamiausia? Turbūt daugelis sutiks – Vasario 16-osios signatarų portretas. Ar kada nors susimąstėte, ko toje fotografijoje trūksta? Cherchez la femme, kaip pasakytų detektyvų mėgėjas. Nuotraukoje nėra nė vienos moters. Kaip ir nė vienos jos parašo nėra akto dokumente. Ar dėl to, kad politiškai aktyvių moterų tuomet nebuvo? Ne, tiesiog tąkart į kritiškai svarbius procesus vyrai jas „pamiršo pakviesti“. Kas žino, kokių posūkių valstybės vystymesi galėjo būti, jei tarp Vasario

Skaityti daugiau
11 02 2024

Dr. Helga Marija Kauzonė. Lyčių (ne)lygybė moksle

By

Istorija rodo, kad mokslininko kelyje nuolat kildavo iššūkiai ir kad jis buvo pilnas neteisybės: iš Galilėjaus atėmė garbę, Giordano Bruno sudegino ant laužo, Mikalojų Koperniką persekiojo, Tommaso Campanella kalėjimuose praleido daugiau kaip trisdešimt metų, Albertui Einsteinui teko emigruoti, Nikola Tesla buvo visų užmirštas. Nors mokslininkai visada buvo laikomi tam tikru fragmentišku įrankiu arba mašina, kuri gamina kažką pelningo, moterys, siekdamos pažangos moksle, turėjo įveikti dar daugiau kliūčių. Turbūt pastebėjote, kad ir pirmojoje pastraipoje buvo paminėti

Skaityti daugiau
8 02 2024

Kovo 8-ąją moteris kviečiame dirbti 67 minutėmis trumpiau

By

Kovo 8-ąją minint Tarptautinę moterų solidarumo dieną, Lietuvos žaliųjų partija kviečia moteris dirbti 1 valanda ir 7 minutėmis trumpiau. 67 minutės atitinka 14 proc. įprastos 8 valandas trunkančios darbo dienos, o 14 proc.  žymi atlyginimų atotrūkį – tiek vidutiniškai moterys uždirba mažiau už vyrus Lietuvoje.  „Kadangi vidutiniškai moterys uždirba 14 proc. mažiau, galima manyti, kad 67 minutes, ar panašų darbo dienos tarpą, dauguma moterų Lietuvoje dirba nemokamai. Žinoma, užmokesčio skirtumas priklauso nuo sektoriaus, užimamų pareigų

Skaityti daugiau
7 02 2024

Pakarklės miško Kauno rajone apsaugojimui surinkti beveik 2300 parašų

By

Kauno rajone esančiame Pakarklės miške įmonei „Rizgonys“ siekiant kasti karjerą, tam nepritariantys vietos gyventojai, žalieji, aktyvaus turizmo mėgėjai, žygeiviai ir dviračių klubų atstovai parengė kreipimąsi, kuriuo prašo nedelsiant šiam miškui grąžinti anksčiau buvusią IIB grupę, kuriai priklausančių miškų paskirtis – visuomenės rekreacija, kas apsunkintų ūkinės veiklos vykdymą šiame miške. Kreipimąsi pasirašė beveik 2300 žmonių, juos Lietuvos žaliųjų partijos atstovai trečiadienį įteikė aplinkos viceministrui Kęstučiui Šetkui. Prašymas Tarybos sprendimu užkirsti kelią karjero kasimui pasiekė ir Kauno

Skaityti daugiau
5 02 2024

Remigijus Lapinskas. Kas blogai žemės ūkyje? O gal blogai reguliuojančių galvose?

By

Ką tik praūžė, prapypsėjo ir savo traktorių žiburiais Vilnių nušvietė Lietuvos ūkininkų mitingas (o gal streikas ar akcija, visko jame buvo). Šalia tuo pat metu būgnus mušė aplinkosaugininkai ir žalieji, reikalavę iš valdžios nedaryti kompromisų gamtos sąskaita. Ūkininkų mitinge apsilankė daug politikų, beveik visi jie buvo nušvilpti, tačiau susitikimuose su Vyriausybės vadove ūkininkai gavo pažadų ir išsiskirstė. Ar ilgam? Nutylima problema Po šios akcijos vyko „LRT forumas“, kuriame skirtingos pusės (ūkininkai, aplinkosaugininkai, mokslo atstovai, žemės

Skaityti daugiau
2 02 2024

Dr. Marija Žukovskienė. Kai atkurti tai, ką sugadinai, tampa „baudžiava“

By

Tokius protestus, kaip kad sausį Vilniuje suorganizavo ūkininkai, matome nedažnai. Džiaugiuosi, kad kiekvienas turime galimybę taikiai išreikšti savo poziciją ir siekti pokyčių. Galima būtų netgi pagirti tokį susitelkimą. Tačiau džiaugsmas greitai baigiasi pamačius kai kurių protestuojančių plakatus ar išgirdus kai kuriuos pasisakymus.  „Atkurti pievas, pelkes? Tai dar ir baudžiavą atkurkim!“ – tokius žodžius vaizduojančiu plakatu buvo papuoštas vienas iš šimtų traktorių, kelioms dienoms apsilankiusių sostinėje. Prisiminus dar ir vienos ūkininkės pasisakymą, kad „griežlės kiaušinių nededa“,

Skaityti daugiau
26 01 2024

Svajūnas Plungė. Žaliasis kursas ar žalieji tauškalai: kaip Vyriausybei sekasi vykdyti savo programą?

By

Šie metai nuostabūs ne tik tuo, kad vilniečių virtuves papildys oranžiniai maišiukai, bet ir tuo, kad laukia greičiausiai bent keturi, o gal ir penki apsilankymai prie balsadėžių. Tai reiškia, kad iki pat vėlyvo rudens vyks aktyvios agitacinės kampanijos, kurių metu bus pasakojama, kaip blogai arba kaip nuostabiai dirbo esama valdžia – kuris variantas skambės, žinoma, priklauso nuo to, kas kalbės. Tad eiliniam piliečiui šiame triukšme susigaudyti, kas iš tiesų yra kas, labai sunku ar net

Skaityti daugiau
24 01 2024

„Kompromisai – ne gamtos sąskaita“: diskusijoje su ūkininkais išreikštas aplinkosaugos balsas

By

Vilniuje vykstant ūkininkų protestams, Lietuvos žaliųjų partija drauge su įvairių aplinkosauginių organizacijų atstovais sostinės centre surengė akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Akcija buvo skirta atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų paminta gamtos apsauga bei ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.  Tarp sostinėje protestuojantiems ūkininkams nepatinkančių politikų sprendimų – daugiamečių pievų atstatymo tvarka kuro akcizo padidinimas, saugomų teritorijų plėtra, vandens apsaugos zonų didinimas, nauja žymėto dyzelino naudojimo tvarka,

Skaityti daugiau
22 01 2024

Žalieji ir aplinkosaugininkai derybose su protestuojančiais ūkininkais ragina nedaryti kompromisų gamtos sąskaita

By

Reikšdami susirūpinimą aplinkos būklės prastėjimu ir reaguodami į dalies ūkininkų išsakomus nerimą keliančius reikalavimus, trečiadienį Vilniuje aplinkosaugos specialistai ir aktyvistai renkasi į akciją „Kompromisai – ne gamtos sąskaita“. Akcijos tikslas – išreikšti aplinkosaugininkų balsą diskusijoje apie žemės ūkio sektoriaus įtakos aplinkai mažinimo priemones ir atkreipti Vyriausybės dėmesį į tai, kad derybose su protestuojančiais ūkininkais nebūtų pamintas gamtinės aplinkos išsaugojimo interesas ir ilgalaikiai klimato, biologinės įvairovės apsaugos ir kiti įsipareigojimai.  „Baltijos jūrą kasmet pasiekia 600 tonų

Skaityti daugiau
19 01 2024

Ieva Budraitė. Kas sieja duobkasius, Palangos verslininkus ir protestuojančius ūkininkus?

By

Kuo panašūs Palangos verslininkas ir Lietuvos ūkininkas? Jie nuolat kuo nors nepatenkinti. Per šalta, per karšta, pernelyg lietinga. Skirtumas tas, kad pajūrio verslininkams nuostolių nekompensuojame. Tuo tarpu ūkininkams ne tik daug ką kompensuojame, subsidijuojame, bet ir toleruojame verslo modelį, kuris bet kurioje kitoje rinkoje būtų nepriimtinas. Taip, ne kurorto malonumai, o žemės ūkio sektorius mums kritiškai svarbus, tačiau bėda ta, kad šiandien jis veikia tarsi duobkasys – baigia išrausti tokią gilią duobę, kad iš jos

Skaityti daugiau
11 01 2024

Remigijus Lapinskas. Kaip gražuolis miškas Lietuvoje gali virsti bjauriuoju ančiuku

By

Pastaruosius kelis mėnesius dėl to, kas vyksta Lietuvos miškuose, kyla begalė klausimų. Matome neteisėtai išduotus leidimus kirsti ištisus plotus, matome nesilaikant taisyklių atliekamus kirtimus, plikas kirtavietes bei subjaurotus miškų plotus, kuriuos iki tol žmonės naudodavo rekreacijai. Ir tai vis nesiliauja. Dabar miškams neabejingų žmonių akys ir rūpestis krypsta į Kauno rajoną, kuriame gražų mišką norima paversti pilku Mėnulio reljefu.  Gražuolis miškas prie Nemuno Pakarklės miškas – itin gražus gamtos lopinėlis šalia Nemuno, priklausantis Nemuno slėnyje

Skaityti daugiau
10 01 2024

Helga Marija Kauzonė. Tautinių mokyklų ateitis Lietuvoje: ko galime pasimokyti iš estų?

By

Gimiau, užaugau, mokiausi ir studijas pradėjau Estijoje. 1991 m. pagal mainų programą atvykau studijuoti į Lietuvą. Tada buvau lietuviškai vos kelis žodžius mokanti Estijos studentė, o šiandien esu Lietuvos pilietė, sukūrusi ir toliau kurianti gyvenimą čia: turiu šeimą, darbą, užsiimu visuomenine veikla, kiekvieną dieną kalbu ir rašau lietuviškai. Tie pirmieji metai Lietuvoje, kardinaliai pakeitę mano gyvenimą, man yra labai ryškus įrodymas, kaip svarbu švietimo sistemoje integruoti tautines mažumas ir kaip tautinių mažumų švietimas bei integracija

Skaityti daugiau
9 01 2024

Lietuvoje – ūkininkų protestai: žalieji kritikuoja trumparegiškumą ir ragina į problemas žvelgti kompleksiškai

By

Lietuvoje į protestą kyla kai kurie ūkininkai – sausio 8 dieną visoje šalyje jie degino laužus, o mėnesio pabaigoje jie žada su žemės ūkio technika vykti į Vilnių. Ūkininkai pasisako prieš daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimą, kritikuoja saugomų teritorijų plėtrą, akcizų politiką ir mini kitas, jų akimis, ūkininkams iškilusias problemas. Lietuvos žaliųjų partija palaiko ūkininkų sprendimą išsakyti savo kritiką taikiu protestu, tačiau ragina nebūti trumparegiškais ir nesivaikyti pelno ilgalaikių ir neatšaukiamų neigiamų pasekmių aplinkai kaina. 

Skaityti daugiau
29 12 2023

Ieva Budraitė. 2023-iųjų aplinkosauginiai šuoliai ir nuopuoliai Lietuvoje

By

Visi aplinkosaugos aktyvistai žino, kokių didelių ir sparčių pokyčių reikia klimato ir aplinkos krizėms suvaldyti. Tačiau tikriausiai nė vienas nėra toks naivus, kad tikėtųsi greitų sprendimų šioje srityje. Čia, deja, judama mažais žingsneliais ir reikia džiaugtis kiekvienu centimetru į priekį. 2023-aisiais Lietuvoje kelis žingsnius į priekį žengėme, tačiau šie nenunešė mūsų toli. Taigi, kur esame ir kokia kryptimi turime eiti toliau? Metrai ir centimetrai pirmyn Vienas ryškiausių žingsnių į priekį – kailinių žvėrelių fermų draudimas.

Skaityti daugiau
20 12 2023

Prie prezidentūros surengta demonstracija: žalieji Prezidento prašė vetuoti naktinių taikiklių įteisinimą

By

Seimui priėmus įstatymo pataisas, kuriomis medžioklėje įteisinamas naktinio matymo taikiklių naudojimas, Lietuvos žaliųjų partija trečiadienį prie Prezidentūros surengė demonstraciją, kurios metu žalieji ir naktinių taikiklių įteisinimui nepritariantys piliečiai prašė Gitano Nausėdos pasinaudoti veto teise ir nepasirašyti Medžioklės įstatymo pakeitimo projekto. Demonstracijos organizatorė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė renginio metu sakė esanti labai nusivylusi Seimo sprendimu medžioklėje įteisinti naktinių taikiklių naudojimą.  „Apmaudu, kad ginklų pardavėjų ir nesąžiningų medžiotojų lobistams, panašu, neskaidriais teisėkūros metodais pavyko prastumti

Skaityti daugiau
18 12 2023

Ieva Budraitė. Kada išgirsime, kad į duris beldžiasi klimato migracija?

By

14 proc. Tiek siekia tikimybė, kad pasaulis liks bent panašus į tokį, kokį esame įpratę matyti. Šį skaičių konstatuoja mokslininkai, įvertindami šansus, kad sugebėsime įgyvendinti 2015 metais Paryžiuje duotą pažadą pažaboti vidutinės pasaulinės temperatūros augimą iki 1,5 °C. Kodėl šis skaičius turėtų rūpėti mums, gyvenantiems Lietuvoje? Jis reiškia, kad garsėja beldimas į mūsų duris, už kurių – klimato migrantai.  Ekonominiai, karo ir klimato migrantai Ko gero kiekvienas savo šeimoje turime ekonominių migrantų – artimųjų, išvykusių

Skaityti daugiau
18 12 2023

Trečiadienį prie Prezidentūros – demonstracija: prašys G. Nausėdos vetuoti naktinių taikiklių įteisinimą medžioklėje

By

Seimui priėmus įstatymo pataisas, kuriomis medžioklėje įteisinamas naktinio matymo taikiklių naudojimas, Lietuvos žaliųjų partija trečiadienį prie Prezidentūros rengia demonstraciją, kurios metu prašys Gitano Nausėdos pasinaudoti veto teise ir nepasirašyti Medžioklės įstatymo pakeitimo projekto. „Seimui atsukus nugarą lietuviško miško gyventojų gerovei, Prezidentas per šią savaitę turi galimybę parodyti rūpestį aplinkosauga ir vetuoti Medžioklės įstatymo pataisas. Tikime, kad Prezidentas išgirs gamtos balsą ir nesuteiks daugiau galimybių nesąžiningiems medžiotojams naktį piktnaudžiauti savo ginkluote prieš miško žvėris.  Trečiadienį prie

Skaityti daugiau
8 12 2023

Žalieji kreipėsi į savivaldybes ir vyskupijas: ragina atsisakyti fejerverkų, gyvų prakartėlių ir vienkartinių puošmenų

By

Artėjant šventiniam laikotarpiui Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į savivaldybių merus ir tarybas ragindama joms pavaldžių įstaigų renginiuose atsisakyti fejerverkų bei rinktis tvarius viešųjų erdvių dekoravimo būdus. Žalieji atskirai kreipėsi ir į Lietuvos vyskupijas, kviesdami parapijose atsisakyti su gyvūnų gerove nesuderinamo gyvų prakartėlių eksponavimo. Miesto šventės – be fejerverkų Savivaldybes atsisakyti pirotechnikos naudojimo žalieji ragina dėl jos keliamo triukšmo ir taršos. Jie teigia, kad fejerverkų sprogimo garsai kelia stresą daugumai naminių ir laukinių gyvūnų bei daliai

Skaityti daugiau
4 12 2023

Žalieji kritikuoja siūlymą skelbti referendumą dėl miškų ir ragina partijas grįžti prie Nacionalinio miškų susitarimo

By

Opozicinių Seimo frakcijų atstovams siekiant kitąmet skelbti konsultacinį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir visiško jų uždraudimo saugomose teritorijose, Lietuvos žaliųjų partija tokį siūlymą vertina skeptiškai ir pabrėžia, kad problemas šalies miškuose efektyviau spręstų parlamentinių partijų iki šiol vilkinamas Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymas. 47 Seimo opozicinių frakcijų nariai registravo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo kitų metų birželio 9 d., vykstant Europos Parlamento rinkimams. Dokumento tekste siūloma referendumo sprendimo formuluotė: „Pritariu riboti plynuosius miško kirtimus

Skaityti daugiau
21 11 2023

Dr. Helga Marija Kauzonė. PSDF biudžeto „augimas“, arba Apsimeskime, kad bus geriau

By

Biudžetas – šiuo metu opus klausimas Seime. Kol valdančioje koalicijoje dėl valstybės biudžeto „dūžta lėkštės“, verta nepamiršti ir labai svarbaus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Nors teoriškai būtų galima pasidžiaugti jo augimu iki 3,5 mlrd. eurų, iš tiesų dėl biudžeto projekto kyla nemažai klausimų. Nepaisant skelbiamo 411,2 mln. eurų (13,5 proc.) augimo, atidžiau pažvelgus į skaičius atsiveria biudžeto nenuoseklumas. Netgi kirba nerimą keliantis klausimas – ar užteks finansavimo svarbiausioms sveikatos priežiūros sritims? Biudžeto augimu

Skaityti daugiau
16 11 2023

Ieva Budraitė. Kokiu kuru varoma Medžiotojų frakcija Seime?

By

Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimas. Seimo salėje šis klausimas neprašytas skamba jau devynerius metus, o gal ir ilgiau. Vien šiemet susiję įstatymo projektai teikti triskart. Anksčiau šio įrankio legalizavimo idėjos vėliavą nešė Bronius Bradauskas, dabar, pasirodo, atsirado kam ją perimti. Neobebrai susitelkė į kone Medžiotojų frakciją. Ką ji veikia? Ne tik kurpia planus, kaip išnaudoti teisėkūros vingrybes jau atmestų idėjų prikėlimui, bet ir rengia parodas Seimo erdvėse pademonstruoti, koks nekaltas ir naudingas šis brangiai kainuojantis

Skaityti daugiau
8 11 2023

Remigijus Lapinskas. Apie „priešiškus“ veikėjus ir valstybinių miškų ateitį

By

Neslėpsiu – rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir dėl jo kilusios diskusijos viešojoje erdvėje. Retai atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. O kritika pagrįsta, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek jį kertant. Ne priešai, o draugai Manau, kad visas dėl kirtimų sunerimusias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais.

Skaityti daugiau
7 11 2023

Dr. Helga Marija Kauzonė. Šalutinis narkotikų dekriminalizavimo pažadų poveikis

By

Kitais metais laukia net treji rinkimai. Vieni jų – Seimo. Šiandien, kai vis dažniau girdime apie narkotikais apsinuodijusius paauglius, prisimenu vienos partijos pažadą praėjusiuose Seimo rinkimuose – mažo kiekio narkotikų turėjimo dekriminalizavimą. Šį partijos tikslą lydėjo ir vis dar lydi argumentai apie vartojimą kriminalizuojančios politikos neveiksnumą. Tačiau šįkart – ne visai apie tai, ar dekriminalizacija gerai, ar blogai. Šįkart – apie tai, ką gali padaryti be atsakomybės duotas pažadas. Mažo kiekio narkotikų, įskaitant kanapių, legalizavimo

Skaityti daugiau
25 10 2023

Vytautas Nekrošius. Kodėl Konstitucijos diena man svarbesnė nei Gegužės 1-oji, Joninės ir Žolinė kartu sudėjus?

By

Spalio 25-oji paskelbta Konstitucijos diena, nes būtent šią dieną 1992 m. įvyko Lietuvos piliečių referendumas, kurio metu visuotiniu balsavimu buvo priimta mūsų visų Konstitucija. Jeigu vidutinio Lietuvos piliečio šiandien paklaustume, ką jam reiškia Konstitucija, greičiausiai išgirstume jau šablonu virtusį atsakymą, kad tai svarbiausias įstatymas ir kad jam negali prieštarauti jokie kiti įstatymai – būtent tokį paaiškinimą dažniausiai gaunu vesdamas pamokas mokiniams. Formaliai atsakymas kaip ir teisingas, bet ar kažko jame netrūksta? Kažko, kas išskirtų šią

Skaityti daugiau
23 10 2023

Vytautas Nekrošius. Referendume balsuosiu už tai, kad visi tautiečiai būtų lygūs

By

    Kitų metų gegužės 12-ąją, kartu su Prezidento rinkimų pirmuoju turu, vyks ir referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų palengvinamas dvigubos pilietybės įgijimas. Šį klausimą referendume bandyta spręsti ir 2019 m., tąkart pokyčių įvykdyti nepavyko. O kodėl jų reikia ir apie ką turėtume pagalvoti stovėdami prie balsadėžės? Pilietybės svarba Referendumas vyks dėl pakeitimų Konstitucijos 12 straipsnyje. Siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir praradimo tvarką nustato Konstitucinis įstatymas. Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad

Skaityti daugiau
5 10 2023

Vytautas Nekrošius. Kodėl su mokytojais esu visa širdimi, arba Apie streiką iš esmės

By

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mokytojus ir jų streiką. Tikrai netrūksta įvairiausių vertinimų, tarp jų ir neigiamų. Motyvų galime rasti pačių įvairiausių – pradedant tuo, kaip, neva, jie nesupranta, kad biudžeto galimybės ribotos, ir baigiant tuo, kad „tegu iš pradžių užtikrina mokymo kokybę, o po to jau algų pakėlimo prašo“.  Na, galima rasti ir dar tokių perliukų, kaip kad „dirba rusams“ arba „prasidėjo rinkimai“. Svarbiausia profesija O dabar iš esmės. Pabandykime kiekvienas įvardinti sau pačią

Skaityti daugiau
2 10 2023

Svajūnas Plungė. Kur konservatoriai laidos 1,4 mlrd. kinų?

By

Jeigu dar nežinojote, Lietuva jau daugiau nei pusmetį yra antra supergalybė pasaulyje. Ne, tai tikrai ne pokštas. Tai yra teiginiai mūsų užsienio politiką vedančių parlamentarų. Pavyzdžiui, toks gerbiamas, valdančius atstovaujantis ir žiniasklaidoje užsienio reikalus intensyviai komentuojantis konservatorius Matas Maldeikis jau daugiau nei pusę metų tvirtina, kad „Lietuva laimėjo prekybos karą su Kinija”. Jeigu mes laimėjome karą, tai suprantama, kad Kinija turi kuo greičiau pasislinkti ir užleisti mums savo supervalstybės vietą. Beliko tik vienas klausimas, ką

Skaityti daugiau
31 08 2023

Helga Marija Kauzonė. Kaip valstybinės gydymo įstaigos tapo privačių įstaigų donorėmis

By

Periodiškai girdime apie sveikatos įstaigas paliekančius medicinos darbuotojus. Priežastys įvairios: mobingas, žemas atlyginimas, nepalankios darbo sąlygos ir dideli darbo krūviai, neskaidrumas vykdant vadovų konkursus. Tačiau koks veiksnys yra esminis, nulemiantis šį scenarijų? Vieša paslaptis, kad medicinos darbuotojai vis dažniau palieka valstybines (Sveikatos apsaugos ministerijai ar savivaldybėms pavaldžias) įstaigas dėl darbo privačiose klinikose. Ir tai susiję ne tik su finansiniais stimulais, kuriuos jos gali pasiūlyti. Šiuo metu itin suaktyvėjo privačių gydymo įstaigų plėtra, o tai lėmė

Skaityti daugiau
29 08 2023

Remigijus Lapinskas. Mįslė apie chameleoną ministrą, arba kas žlugdo ekologinius ūkius?

By

Leiskite užminti mįslę. Save jis vadina gamtosaugininku. Nuo vienos partijos jis buvo aplinkos ministru, nuo kitos - žemės ūkio ministru. Labai mėgsta teigti, kad viską išmano ir apseina be patarimų. Tačiau viskas, prie ko prisiliečia, virsta ne auksine reforma, o pražūtingu chaosu, kurį liudija prastėjantys aplinkos būklės rodikliai. Kas jis?   Chameleoninis „profesionalas“ Menu mįslę keturgyslę apie dabartinį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Po 2020 m. rinkimų į šią poziciją jį paskyrė konservatoriai. Prieš tai,

Skaityti daugiau
18 08 2023

Sveikatos priežiūros sistema turi ruoštis klimato krizės pasekmėms

By

Kaitra Lietuvoje Vieniems ji - malonus atostogų sėkmės atributas. Kitiems - sveikatos sunkumus ir darbo naštą sukeliantis reiškinys. Faktas yra vienas - tai ką jaučiame savo kailiu yra klimato kaitos pasekmė. Dar daugiau. Alinančias karščio bangas, sausras, staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio bangas - visus šiuos ekstremumus netolimoje ateityje matysime nuolat. Ir tai reiškia, kad turime ruoštis. Deja, kol kas ženklų šiam pasiruošimui nematome. Todėl šią savaitę prisijungėme prie Extinction Rebellion Lietuva aktyvistų demonstracijos

Skaityti daugiau
4 08 2023

Kodėl ežerų krašte prioritetu turi tapti švietimas? Interviu su Molėtų raj. tarybos nariu Vytautu Nekrošiumi

By

Vytautas Nekrošius. Nuotrauka - Mato Miežonio. „Jeigu šis tikslas bus pasiektas, rajonas bus gyvas. Priešingu atveju – taps silkių skutėjų rajonu“. Taip apie kokybiškos švietimo sistemos svarbą Molėtų rajonui kalba profesorius Vytautas Nekrošius. Žinomas teisėtyrininkas V. Nekrošius jau antrai kadencijai išrinktas Molėtų r. savivaldybės, kurioje gyvena jau keturiolika metų, tarybos nariu, tad atsidavęs ieško efektyviausių priemonių recepto jo augimui. Kokie jie? Pokalbis su Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininku V. Nekrošiumi.  

Skaityti daugiau
24 07 2023

Svajūnas Plungė. Valstybinis užsakymas pilti š… mūsų namuose, o pinigus – į gatvę

By

Būtent taip skambėtų ilgametės žemės ūkio politikos apibūdinimas, jei jį reikėtų išreikšti vienu sakiniu. Kraupiausia, kad tai vyksta jau beveik du dešimtmečius ir tapo naujaja realybe arba „normalumu“, kurio, deja, nekvestionuoja nei politikai, nei žurnalistai. Bet tame, kas vyksta, nieko normalaus nėra. Negandų maratonas Viešojoje erdvėje girdime apie sausras, potvynius, pieno ar mėsos rinkos sukrėtimus, per mažas Europos Sąjungos išmokas ūkininkams, neišmanėlį ministrą, negalintį iškovoti jų padidinimo ir t.t. Kiekvieną kartą pramoninio žemės ūkio asociacijų

Skaityti daugiau
28 06 2023

Ketvirtadienį organizuojamas protestas prieš naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimą

By

Seimo narių idėja įstatymu medžioklėje įteisinti naktinio matymo taikiklius visuomenėje sukėlė nepasitenkinimo bangą. Reaguojant į situaciją, ketvirtadienį ryte prie Seimo rūmų organizuojamas protestas, kuriuo siekiama išreikšti nepritarimą papildomo medžioklės įtaiso legalizavimui, kuris, anot organizatorių, tik sudarys prielaidas brakonieriavimo atvejų augimui. Birželio 29 dienos plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkėje numatyta balsuoti dėl naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimo. Reaguodama į tai, Lietuvos žaliųjų partija organizuoja protesto akciją, kuria siekia paraginti politikus balsuoti prieš šio medžioklės įrankio legalizavimą ir taip

Skaityti daugiau
28 06 2023

Svajūnas Plungė. Esi valstybės tarnautojas? Tai tu vagis ar kvailys?

By

„Čekiukių“ skandalas Lietuvai ne tik suteikė galimybę „pasidžiaugti“ absurdiškiausias politikų pasiteisinimais, bet ir atkreipti dėmesį į svarbią problemą, žlugdančią mūsų valstybę jau ilgus dešimtmečius. Susipažinome, su tuo, kaip veikia, o tiksliau neveikia, viešam interesui skirta sistema. Tačiau iki šiol diskusijos daugiausia sukasi tik apie konkrečias asmenybes, jų banko kortelių skaičių ar naktinį darbą su rinkėjais, visiškai nematant esminės problemos, kurią šis skandalas parodė. Pirmiausiai, klausant viešų diskusijų, labai sunku suprasti tokį užsidegimą aptarinėti kambaryje esančią

Skaityti daugiau
27 06 2023

H. M. Kauzonė. Mokinių daiktų patikros: grėsmė mokyklos reputacijai ar veiksminga garinimo pandemijos prevencija?

By

Narkotinių medžiagų, tabako ir kitų pavojingų medžiagų vartojimas nepilnamečių tarpe paskatino diskusijas apie asmeninių moksleivių daiktų patikras mokyklose. Ši procedūra turi potencialą padėti užtikrinti didesnį vaiko ir jo bendramokslių saugumą. Vis dėlto, kiek pačios mokyklos yra pasiruošusios įgyvendinti patikrinimus? Kokią pagalbą joms teikia savivaldybių administracijos? Kas inicijuoja dialogą su pačiais mokiniais ir jų tėvais?  Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų. Asmeninių daiktų patikrinimo procedūra mokyklose gali padėti užkirsti kelią žalingų įpročių, kaip antai rūkymas, formavimuisi,

Skaityti daugiau
19 06 2023

Vytautas Nekrošius. Selektyvi teisės viršenybė – naujoji mūsų politikų filosofija?

By

Konstituciniam Teismui nustačius, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, politikų ir visuomenės tarpe radosi dvi stovyklos, kuriose akivaizdžiai išsiskyrė požiūriai į esminius dalykus. Tik ar tikrai reiškiamos abejonės Konstitucinio Teismo išaiškinimu yra pagrįstos? Pradėkime nuo to, kad Konstitucinis Teismas (sutrump. KT) iš esmės nagrinėjo, ar įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, pagal kurias visi be išimties per „migrantų krizę“ į Lietuvos teritoriją nelegaliai patekę užsieniečiai buvo

Skaityti daugiau
13 06 2023

Vytautas Nekrošius. Išankstinių rinkimų nebus. Priešakyje – du galimi scenarijai

By

Blogiausias scenarijus, kuris galėjo įvykti, neįvyko – išankstinių Seimo rinkimų nebus. Kas leidžia manyti, kad išankstiniai Seimo rinkimai būtų buvęs blogiausias galimas sprendimas? Atsakymas paprastas – net jeigu kam nors ir keistai atrodytų, būtent Seime koncentruojasi Lietuvos politinės sistemos ir valstybinės valdžios centras. Nuo Seimo priklauso, kokia bus Vyriausybė, koks bus valstybės biudžetas, kai kuriais klausimais net ir Prezidentas neturi teisės veikti be Seimo pritarimo.   2004 m. gegužės 13 dienos nutarime, apibūdindamas Seimo funkcijas, Konstitucinis

Skaityti daugiau
6 06 2023

Svajūnas Plungė: Butanas, Belizas, Burundis – didžioji Lietuvos grėsmė?

By

Jau daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje galima ir, rodos, buvo diskutuota apie viską, išskyrus vieną temą. Lietuvos politikams ji baisesnė nei kraujomaiša, kanibalizmas ar pedofilija. Baisi tiek, kad kol kas dar nebuvo nei vieno, kuris drįstų apie ją garsiau kalbėti ar turbūt net pagalvoti būdamas vienas tualete. Tai - imigracijos tema.    Dvi pavojingiausios Lietuvos problemos Pradėkime nuo gerų dalykų. Kad ir kiek Lietuvoje besimuštume dėl besiskiriančių nuomonių apie čekiukus, Landsbergį, Karbauskį, Suodaitį, gėjus, paspirtukus,

Skaityti daugiau
4 05 2023

Raginame politines partijas nustoti vilkinti „Nacionalinio miškų susitarimo“ pasirašymą

By

Lietuvos žaliųjų partijos Taryba raštu kreipėsi į visas Lietuvoje veikiančias politines partijas ragindama pasirašyti „Nacionalinį miškų susitarimą“. Dokumento, kuriuo buvo siekta apibrėžti labiau subalansuotą miško kuriamų naudų naudojimą, rengimas užtruko ilgiau nei metus bei sutelkė apie 400 specialistų, atstovaujančių daugiau nei 40 įvairių interesų grupių. Tačiau, nepaisant visų šių specialistų pasiektų sutarimų, politinės partijos nuo pernai birželio vis dar nesusirenka dokumento patvirtinti politiniu lygiu. Žalieji išplatintoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, kad nors bendras miškų plotas Lietuvoje

Skaityti daugiau
13 04 2023

Remigijus Lapinskas. Kas kaltas dėl nepasirašyto „Nacionalinio miškų susitarimo“?

By

  Praėjo dveji metai, kai buvo iškilmingai ir garsiai pradėtas „Nacionalinio miškų susitarimo“ procesas, kurio esmė – siekis bendrakūros ir plačių, atvirų diskusijų būdu rasti Lietuvos miškų ateities vystymo kelią. Tose diskusijose dalyvavo miškų ir ekologijos krypties mokslininkai, miškų savininkai, su mediena susijusio verslo atstovai, miškų sektoriaus darbuotojai, gyventojų bendruomenės ir aplinkosaugininkai – viso virš keturių šimtų specialistų, atstovavusių daugiau kaip keturioms dešimtims įvairiausių organizacijų. Tačiau pastaruoju metu apie procesą nieko negirdėti: tyli ir Aplinkos ministerija, ir Seimas, ir politinės

Skaityti daugiau
7 04 2023

Ieva Budraitė. Kaip ilgai toleruotumėte 9 mėnesius į skolą gyvenantį nuomininką?

By

Devynis mėnesius nemokėti nuomos už kambarį, bet naudotis visais ten prieinamais patogumais - karštu vandeniu ilgam stovėjimui po dušu, elektra visu pajėgumu veikiančiam kondicionieriui, interneto ryšiu ilgiems vakarams prie Netflix, skalbimo mašina dažniausiai teplaunančia vieną porą kojinių, egzotinių vaisių pilnu šaldytuvu. Tokio nuomininko nenorėtų niekas. Tačiau būtent tokiais, į skolą gyvenančiais nuomininkais, esame mes - lietuviai. Nuo balandžio 7 dienos iki pat metų galo gyvensime ateities lietuvių sąskaita, išeikvoję viską, ką Žemės planeta mums buvo

Skaityti daugiau
4 04 2023

Gandralizdžių atkūrimo imitacijos – netinkamas būdas kompensuoti žalą gamtai

By

  Rėmas lauko baidyklei? O gal meninė lauko instaliacija?   Ne, tai atkurtas gandralizdis Ar bent jau tokia turėjusi būti konstrukcija, įrengta po to, kai Utenos rajone, Jasonyse, vykdant kirtimus neseniai sunaikintas nuo 1970 metų baltajam gandrui namais buvęs lizdas.   Baltasis gandras - nacionalinis Lietuvos paukštis, laikomas sveikos gyventi aplinkos indikatoriumi. Nors mūsų šalyje jo populiacija didelė, kitose valstybėse, deja, ne, todėl šis paukštis saugomas tarptautiniu lygiu. ES gamtos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja

Skaityti daugiau
8 02 2023

Helga Marija Kauzonė: Pacientų eilės poliklinikose. Kodėl savivaldybės su jomis nesusitvarko?

By

3. Helga Marija Kauzonė   Tai, kad pacientai turi ilgai laukti savo eilės patekti pas gydytojus-specialistus, nėra jokia paslaptis. Epizodiškai viešojoje erdvėje pasirodantys pasipiktinimo atvejai, deja, ne apie išimtis, o veikiau apie nuolatinę realybę, kuri vargina ne tik pacientus, bet ir gydytojus. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas - itin svarbus visuomenės gerovės ir sveikatos rodiklis. Tad kodėl vis dar nesiseka jo pagerinti? Savivaldybės resursai yra riboti. Tai supranta visi. Bet taip pat svarbu pripažinti,

Skaityti daugiau
3 02 2023

Kaune organizuojamas protestas dėl istorinės Nemuno taršos

By

Pirmadienį 12 val. priešais Kauno savivaldybės administracijos pastatą organizuojama protesto akcija-performansas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į dešimtmečiais vilkinamą ekologinę problemą – gruntinių vandenų ir Nemuno taršą naftos produktais.   Protestą organizuojančios Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė teigia, kad akcija siekiama atkreipti dėmesį į susiklosčiusios situacijos absurdą.    „Daugiau nei tris dešimtmečius yra žinoma apie istorinės taršos židinį – buvusio geležinkelių pabėgių mirkymo cecho teritorijoje į gruntą susigėrusius toksiškus skalūno alyvos teršalus, kurie jau užteršę

Skaityti daugiau
27 12 2022

Svajūnas Plungė: 10 svarbiausių dabartinės valdžios pasiekimų apžvalga

By

  Kaip greitai eina laikas: mirkt ir „normalios politikos” kadencija įpusėjo. Politikams pakuojant blizgančius pažadus pavasario savivaldybių rinkimams, svarbu apžvelgti, o kokie gi buvo esamos valdžios pasiekimai per pirmuosius dvejus metus?    Puiku, kad jų ieškant sukti galvos  nereikia, nes socialiniai tinklai brukte bruka TS-LKD reklamas (apmokėtas, beje, mūsų pinigais), kuriose liepiama išlikti ramiems, nes Lietuva (suprask, TS-LKD dėka) per audringas jūras juda pirmyn. Tikrai, šiandien ramiau pasidarė. Dar ir sąrašas pridėtas svarbiausių nuveiktų darbų.

Skaityti daugiau
9 12 2022

Į Kauno miesto merus kandidatuos žaliųjų pirmininkė Ieva Budraitė

By

Artėjančiuose rinkimuose į Kauno miesto tarybą savo sąrašą kels ir neparlamentinė Lietuvos žaliųjų partija. Jau žinoma ir kandidatė į merus – ja tapo partijos pirmininkė, viešosios politikos analitikė ir įvairių aplinkosaugos projektų iniciatorė Ieva Budraitė. Anot kandidatės, dalyvauti rinkimuose ją paskatino noras sugrąžinti Kaunui žaliąjį vardą. 

Skaityti daugiau
26 11 2022

Žaliesiems pirmininkaus Ieva Budraitė, atskleistos 8 kandidatų į merus pavardės

By

Šeštadienį Europos parke vykusiame Lietuvos žaliųjų partijos narių Suvažiavime dar dvejiems metams organizacijai vadovauti perrinkta Ieva Budraitė. Renginio metu žalieji paskelbė ir 12 kandidatų sąrašų, kurie varžysis kitąmet vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, bei įvardijo 8 kandidatūras į merus.  Už 29-erių metų viešosios politikos analitikės, aplinkosaugos projektų iniciatorės Ievos Budraitės kandidatūrą balsavo absoliuti dauguma Suvažiavimo delegatų. Kalbėdama apie keliamus tikslus, I. Budraitė pabrėžė, kad partijai svarbu tęsti centro kairės programos įgyvendinimą, skiriant prioritetą trims kryptims: klimato

Skaityti daugiau
11 10 2022

Svajūnas Plungė. Subsidijų cunamis, arba kaip politikai gelbėja savo populiarumą

By

Pastaruoju metu iš Vyriausybės girdime tik geras naujienas. Ne tik tai, kad naujų mokesčių ir jų didinimo nebus artimiausius metus, bet ir tai, kad įvairūs mokesčiai bus sumažinti, jų mokėjimą verslininkams bus galima atidėti ir t.t. Dar daugiau – Vyriausybė ruošia kelių milijardų eurų pinigų maišą, kurį planuoja tiesiog išdalinti įvairiausioms subsidijoms gyventojams ir verslininkams. Panašu, kad Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau, nei galėjome tikėtis.   Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau Kad ir kuris politikas kalbėtų

Skaityti daugiau
21 09 2022

Ieva Budraitė. Kaip Vilniaus valdžia gyventojams parodė vidurinį pirštą 

By

Kaip pavadintumėte žmogų, kuris su fanfaromis paskelbia, kad jo namuose alkoholio, kaip šventei nebūtino, žalą sveikatai darančio ir pinigus eikvojančio atributo, nebus nė kvapo, tačiau raginamas uždėti parašą and pažadą kambariokams formalizuojančio rašto, išsisukinėja?  O kaip pavadintumėte tokį, kuris nepraėjus nė metams ne tik bute leidžia rengti vakarėlį, kur alkoholis liejasi laisvai, bet dar ir sako, kad jis čia ne prie ko? Manipuliatoriumi, o gal tiesiog melagiu? Toks epitetas tinkamas ir Vilniaus miesto savivaldybei apibūdinti.

Skaityti daugiau
20 09 2022

Remigijus Lapinskas: Energetikos proveržis atbulomis

By

Situacija Lietuvoje jau po mėnesio gali būti pakankamai kraupi – masiniai darbuotojų atleidimai, poreikis kurti paramos ir kompensacijų schemas. Visa tai – dėl kylančių elektros kainų, kurios jau dabar tiesiogiai kerta verslui ir gyventojams. Panašu, kad pinigų paieška Vyriausybei yra visiškas iššūkis, todėl labai tikėtini socialiniai neramumai artėjančios žiemos ir aktyvaus nedraugų iš Rusijos veikimo fone. Piešiasi gana liūdnas artimiausios ateities paveikslas. Kaip gi mes nusiritome iki tokios nestabilios situacijos? Manau, kad jau kelerius metus

Skaityti daugiau
2 08 2022

Martynas Petraitis: 50 rudos atspalvių, arba kaip „valstiečiai“ pramušinėja politinės moralės dugną

By

Aurelijus Veryga oficialiai pranešė sieksiantis Kauno miesto mero posto ir pristatė savo rinkimų programą. Esminis jos akcentas – žalumas, arba darnumas, ir šeima. Įvertinus „valstiečių“ pažangą šiose srityse jų valdymo metu, natūraliai kyla klausimas – kaip ilgai jie pasiryžę mulkinti rinkėjus ir pramušinėti politinės moralės dugną savo „rudą“ politiką vis dar krikštydami „žaliu“ vardu?

Skaityti daugiau
20 07 2022

H. M. Kauzonė. Matematikos egzamino rezultatai – atspindi ar iškreipia mokyklinio ugdymo vaizdą?

By

Dėl susirūpinimo bangą sukėlusių matematikos egzamino rezultatų visuomenės, o ypač švietimo ekspertų nuomonės suskilo į dvi stovyklas, kurios skiriasi gana radikaliai. Nors girdime daug politizuotų diskusijų, ar egzaminas išties turėtų būti privalomas, kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į šį vertinimų konfliktą, iš kurio kyla esminis klausimas – ar problema slypi egzamino vertinime, ar vis tik švietimo sistemos viduje. Vienos stovyklos šalininkai mano, kad bendrai mokykloje mokoma gerai, bet formalizuotas egzaminas įgytas žinias įvertina neteisingai. Kas

Skaityti daugiau
19 05 2022

Remigijus Lapinskas. Nacionalinis miškų susitarimas: stiklinė pusiau pilna ar pusiau tuščia?

By

Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas, trukęs ilgiau nei vienerius metus, eina į pabaigą. Tai, ko gero, pirmasis Lietuvos istorijoje bendrakūra paremtas procesas, įtraukęs dešimtis organizacijų ir šimtus ekspertų, politikos, verslo ir bendruomenių atstovų. Jo tikslas buvo sukurti nacionalinį dokumentą, įtvirtinantį bendras nuostatas dėl ilgalaikės, subalansuotos miško politikos krypčių. Kaip pavyko? Stiklinė pusiau pilna ir mes galime teigti, kad buvo atrastas sąlytis tarp skirtingų interesų, poreikių, vizijų? O gal atvirkščiai – stiklinė pusiau tuščia, nes nepavyko,

Skaityti daugiau
13 05 2022

Martynas Petraitis: kaip namų sąlygomis užsiauginti nuosavą putiną?

By

Pripažinkime, daugelis negalime suprasti, kaip galėjo atsitikti, kad rusų tauta, po 1991 metų Sovietų Sąjungos subyrėjimo pasukusi liberalios demokratijos keliu, sugebėjo tapti fašistinius stabus garbinančia nacija. Ar drįstume patikėti, kad vieną dieną čia, Lietuvoje, galėtume turėti savo užaugintą putiną ir korumpuotus jo darbus šlovinančią visuomenę?  Iš pradžių atrodė, kad žmonės niekada nepalaikys niekšų, siunčiančių dar vakar riedlentėmis važinėjusius vaikus savo kūnais patręšti ir taip derlingos Ukrainos žemės. Vėliau bandėme tikėti, kad palaikantys tokius niekšus valdžioje

Skaityti daugiau
2 05 2022

Svajūnas Plungė. Kada išsižadėsime meilės Putinui?

By

Šventajame rašte yra eilutė: „kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?“. Šiandien tokią situaciją matome Lietuvoje, stebėdami į Vokietijos pusę nukreiptus vertinimus. Tik ar kritikuodami Vokietijos veiksmus nepamirštame įvertinti ir savo pačių politinių sprendimų?  Gera žinia ta, kad Lietuva atsisakė pirkti Rusijos energetinius išteklius. Energetikos ministerija balandžio pradžioje informavo, kad Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų ir visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Po kelių dienų

Skaityti daugiau
28 04 2022

Ieva Budraitė. Atominis ginklas priešui į rankas?

By

Praėjo lygiai 36 metai nuo globalia branduoline katastrofa pripažintos avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ši sukaktis nusidažo dar įvairesnėmis spalvomis ir dar stipriau verčia iš naujo įvertinti branduolinės energetikos grėsmes bei apmąstyti mūsų reakciją į vis pasikartojančius siūlymus plėtoti šį energijos gamybos būdą.

Skaityti daugiau
7 04 2022

Ieva Budraitė. Nuo šiandien gyvename į skolą

By

Ar žinojote, kad šiandien prabudusi Lietuva iki pat metų pabaigos gyvens į skolą? Kodėl? Nes būtent balandžio 7-ąją šiais metais mūsų šalis mini Žemės pereikvojimo dieną, žyminčią ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita. Tai reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas mes išeikvojome viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.  Ši simbolinė riba turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame ir paskatinti peržiūrėti ar išties dabartinis tempas

Skaityti daugiau