2 02 2024

Dr. Marija Žukovskienė. Kai atkurti tai, ką sugadinai, tampa „baudžiava“

By

Tokius protestus, kaip kad sausį Vilniuje suorganizavo ūkininkai, matome nedažnai. Džiaugiuosi, kad kiekvienas turime galimybę taikiai išreikšti savo poziciją ir siekti pokyčių. Galima būtų netgi pagirti tokį susitelkimą. Tačiau džiaugsmas greitai baigiasi pamačius kai kurių protestuojančių plakatus ar išgirdus kai kuriuos pasisakymus.  „Atkurti pievas, pelkes? Tai dar ir baudžiavą atkurkim!“ – tokius žodžius vaizduojančiu plakatu buvo papuoštas vienas iš šimtų traktorių, kelioms dienoms apsilankiusių sostinėje. Prisiminus dar ir vienos ūkininkės pasisakymą, kad „griežlės kiaušinių nededa“,

Skaityti daugiau
26 01 2024

Svajūnas Plungė. Žaliasis kursas ar žalieji tauškalai: kaip Vyriausybei sekasi vykdyti savo programą?

By

Šie metai nuostabūs ne tik tuo, kad vilniečių virtuves papildys oranžiniai maišiukai, bet ir tuo, kad laukia greičiausiai bent keturi, o gal ir penki apsilankymai prie balsadėžių. Tai reiškia, kad iki pat vėlyvo rudens vyks aktyvios agitacinės kampanijos, kurių metu bus pasakojama, kaip blogai arba kaip nuostabiai dirbo esama valdžia – kuris variantas skambės, žinoma, priklauso nuo to, kas kalbės. Tad eiliniam piliečiui šiame triukšme susigaudyti, kas iš tiesų yra kas, labai sunku ar net

Skaityti daugiau
9 01 2024

Lietuvoje – ūkininkų protestai: žalieji kritikuoja trumparegiškumą ir ragina į problemas žvelgti kompleksiškai

By

Lietuvoje į protestą kyla kai kurie ūkininkai – sausio 8 dieną visoje šalyje jie degino laužus, o mėnesio pabaigoje jie žada su žemės ūkio technika vykti į Vilnių. Ūkininkai pasisako prieš daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimą, kritikuoja saugomų teritorijų plėtrą, akcizų politiką ir mini kitas, jų akimis, ūkininkams iškilusias problemas. Lietuvos žaliųjų partija palaiko ūkininkų sprendimą išsakyti savo kritiką taikiu protestu, tačiau ragina nebūti trumparegiškais ir nesivaikyti pelno ilgalaikių ir neatšaukiamų neigiamų pasekmių aplinkai kaina. 

Skaityti daugiau
11 09 2023

Žaliųjų komanda – politinių diskusijų festivalyje Mažeikiuose

By

Penktadienį, rugsėjo 8 d., Mažeikiuose vyko politinių diskusijų festivalis „Aš esu valstybė“. Renginio lankytojus supažindinome su tuo, ką veikia Lietuvos žaliųjų partija, sužaidėme ekologinį protmūšį bei fotoveidrodyje kvietėme išvysti ir įamžinti klimato herojų. Be to, surengėme diskusiją apie klimato kaitos problemą ir klimato herojų svarbą šiandien. Joje dalyvavo  atlikėjas, aktyvistas ir pranešėjas Jurgis Didžiulis, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė ir partijos Mažeikių skyriaus pirmininko pavaduotoja, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narė Danguolė Ruginytė-Norvaišė. „Jeigu turėčiau

Skaityti daugiau
4 05 2023

Raginame politines partijas nustoti vilkinti „Nacionalinio miškų susitarimo“ pasirašymą

By

Lietuvos žaliųjų partijos Taryba raštu kreipėsi į visas Lietuvoje veikiančias politines partijas ragindama pasirašyti „Nacionalinį miškų susitarimą“. Dokumento, kuriuo buvo siekta apibrėžti labiau subalansuotą miško kuriamų naudų naudojimą, rengimas užtruko ilgiau nei metus bei sutelkė apie 400 specialistų, atstovaujančių daugiau nei 40 įvairių interesų grupių. Tačiau, nepaisant visų šių specialistų pasiektų sutarimų, politinės partijos nuo pernai birželio vis dar nesusirenka dokumento patvirtinti politiniu lygiu. Žalieji išplatintoje rezoliucijoje atkreipia dėmesį, kad nors bendras miškų plotas Lietuvoje

Skaityti daugiau
11 10 2022

Svajūnas Plungė. Subsidijų cunamis, arba kaip politikai gelbėja savo populiarumą

By

Pastaruoju metu iš Vyriausybės girdime tik geras naujienas. Ne tik tai, kad naujų mokesčių ir jų didinimo nebus artimiausius metus, bet ir tai, kad įvairūs mokesčiai bus sumažinti, jų mokėjimą verslininkams bus galima atidėti ir t.t. Dar daugiau – Vyriausybė ruošia kelių milijardų eurų pinigų maišą, kurį planuoja tiesiog išdalinti įvairiausioms subsidijoms gyventojams ir verslininkams. Panašu, kad Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau, nei galėjome tikėtis.   Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau Kad ir kuris politikas kalbėtų

Skaityti daugiau
23 05 2022

Savivaldybes kviečia pasirašyti memorandumą dėl fejerverkų atsisakymo

By

Visas Lietuvos savivaldybes šiandien pasiekė kvietimas pasirašyti memorandumą, kuriuo jos įsipareigotų iki spalio 24 d. atsisakyti pirotechnikos gaminių. Siekiant užtikrinti tokio sprendimo ilgalaikiškumą, memorandumo autoriai savivaldybes ragina įtvirtinti jį teisės aktu. Pasirašydamos šį memorandumą savivaldybės savanoriškai įsipareigotų atsisakyti fejerverkų ir kitų pirotechnikos gaminių naudojimo visų viešų renginių metu, taip pat turėtų įpareigoti šios nuostatos laikytis ir visas sau pavaldžias įstaigas. Teisės aktų priėmimui siūloma simbolinė data – spalio 24 d. Šią dieną minima Tarptautinė klimato

Skaityti daugiau
7 04 2022

Ieva Budraitė. Nuo šiandien gyvename į skolą

By

Ar žinojote, kad šiandien prabudusi Lietuva iki pat metų pabaigos gyvens į skolą? Kodėl? Nes būtent balandžio 7-ąją šiais metais mūsų šalis mini Žemės pereikvojimo dieną, žyminčią ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita. Tai reiškia, kad per 3 mėnesius ir 7 dienas mes išeikvojome viską, ką planeta mums galėjo pasiūlyti visiems metams.  Ši simbolinė riba turėtų mus priversti susimąstyti, kaip intensyviai vartojame ir paskatinti peržiūrėti ar išties dabartinis tempas

Skaityti daugiau
3 01 2022

Ieva Budraitė. Keturi patarimai žalioms Naujųjų metų rezoliucijoms

By

Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai? 

Skaityti daugiau
9 09 2021

Ieva Budraitė. Ar taršos mokestis persodins mus į elektromobilius?

By

Rugsėjo 9-oji minima kaip Pasaulinė elektromobilių diena. Deja, Lietuvoje ją, matyt, švęs vos 3585 asmenys. Šio mėnesio duomenimis, būtent tiek elektromobilių yra registruota mūsų šalyje. Tai – vos 0,2 proc. nuo viso gyventojų ir juridinių asmenų automobilių parko. Ko reikia, kad bent priartėtume prie tokių šalių kaip Vokietija ar Portugalija, kur elektromobiliai sudaro 13.5 proc. autoparko? Ir ar nauji automobilių registracijos ir naudojimo mokesčiai gali paskatinti lūžį Lietuvoje? Pasaulinė elektromobilių diena (angl. World EV Day) 

Skaityti daugiau
21 07 2021

Viešais pinigais remiama „benzingalvių” puota klimato krizės akivaizdoje

By

Šį savaitgalį Palangą jau 21 kartą drebino sportinių automobilių lenktynės. Klimato krizės kontekste vienas degantis ir 40 super taršių automobilių, 1000 kilometrų zujančių ratu, atrodo makabriškai. Didelis svetimos gėdos jausmas apima matant, kokį platų būrį scenos, sporto ir socialinių tinklų žvaigždžių bei verslo įmonių šios lenktynės suburia. Tačiau labiausiai šokiruoja faktas, kad tokiam taršiam reginiui finansavimą skiria ir viešasis sektorius – pvz., Palangos savivaldybė 2019 metais priėmė sprendimą kasmet šioms lenktynėms skirti po 10 000

Skaityti daugiau
9 07 2021

Ieva Budraitė: Ar taip pat panikuosime, kai Lietuvą pasieks klimato pabėgėliai?

By

Per sieną į Lietuvą netikėtai pradėję plūsti nelegalūs migrantai parodė, kad tokiems iššūkiams nesame pasiruošę. Tarp eilučių komunikuojama, kad hibridinis karas bus kariaujamas atvykusių žmonių orumo sąskaita. Tačiau tai problemą gilina, o ne sprendžia. Turime keisti požiūrį ir ruoštis laikams, kai imigrantų antplūdis Lietuvoje bus ne dešimtmečio įvykis, o dažnas ir neišvengiamas dar ne iki galo suvokiamo kompleksikšumo reiškinio – klimato krizės – padarinys. 

Skaityti daugiau
2 07 2021

Svajūnas Plungė: Kur dingsta emisijos?

By

Klimato krizė vis dažniau įtraukiama į pasaulio ar bent jau Europos Sąjungos lyderių darbotvarkes. Paryžiaus susitarimas, ES žaliasis kursas, net ir Lietuvos nacionaliniai planai iš pirmo žvilgsnio tarsi nuteikia optimistiškai. Norisi tikėtis, kad pagaliau reikalai pradės judėti problemos sprendimo link. Tiesa, vertėtų paskubėti, nes šis dešimtmetis yra paskutinis, kai žmonija dar gali kalbėti apie galimybes. Visi kiti bus skirti tik kalboms apie galimybes, kurias išnaudojome arba praleidome.  Pasak mokslininkų, norint išlaikyti klimatą tokiame taške, kuris

Skaityti daugiau
29 06 2021

Reikalaujame užtikrinti visuomenės įtraukimą į veiksmų planų dėl kovos su klimato kaita rengimą

By

Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu buvo parengtas Tvarios energetikos ir kovos su klimato kaita veiksmų planas. Planuojama jį patvirtinti netrukus vyksiančiame savivaldybės tarybos posėdyje. Skamba gražiai, bet kas tame plane numatyta – neaišku, nes gyventojų su planuojamais veiksmais niekas nesupažindino. Gema Umbrasienė, #LŽP atstovė Panevėžio taryboje, kreipėsi į administraciją ragindama paaiškinti situaciją, bet administracija tikina, kad derinti tokį dokumentą nėra jokio pagrindo. Įdomu tai, kad net pačioje Ekstremalios klimato kaitos deklaracijoje, kurią patvirtino savivaldybės taryba, yra teigiama, kad

Skaityti daugiau
25 12 2020

Švenčių proga linkime tvaresnių naujųjų metų ir šaltos žiemos!

By

  Dėl klimato kaitos iš Lietuvos traukiasi žiema.   Pernai klimatologinė žiema mūsų taip ir nepasiekė – per visus tris žiemos mėnesius užfiksuotos vos kelios dienos, kai žemę nuklojo sniego danga. Tai buvo pirmas toks atvejis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje. Vidutinė 2019 metų žiemos oro temperatūra buvo 2.6 °C šilumos, kai dar prieš 10 metų vidurkis buvo maždaug 2.8 °C šalčio.   Prognozuojama, kad nepaisant palankios geografinės padėties, temperatūra Lietuvoje kils ir toliau,

Skaityti daugiau
3 08 2020

Konkurencingi regionai: kaip pritraukti daugiau investicijų?

By

Jau ne vienerius metus kalbame apie augančią atskirtį tarp sostinės ir likusios Lietuvos. Nors valdantieji pažadus dalino vieną po kito, proveržio taip ir nematyti. Nedarbas, žemas pragyvenimo lygis ir mažėjantis gyventojų skaičius bado akis. Situaciją dar labiau audrina koronaviruso pandemijos pasekmės ekonomikai. Kas išjudintų regionus iš sąstingio ir kaip jiems pasivyti didžiuosius miestus? Apie tai kalbamės su Žaliosios politikos instituto direktore Ieva Budraite.  – Kokią ateities viziją matote karantino išalintiems šalies regionams? Kaip sumažinti atskirtį

Skaityti daugiau
16 04 2020

Šarūnas Birutis: Smulkus ir ekologiškas žemės ūkis – regionų ateitis

By

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, 0,5 mln. hektarų žemės ūkio naudmenų šalyje yra pažeista erozijos. Tai lėmė ypač intensyvi žemdirbystė, perteklinis trąšų naudojimas ir sėjomainos netaikymas – dirvožemis nualintas, dėl to krenta derlingumas. Siekdami jį padidinti, ūkininkai pradeda naudoti dar daugiau cheminių trąšų – taip pradeda suktis užburtas ratas.

Skaityti daugiau
10 04 2020

Dovydas Petrošius: Kas mums gresia – pasaulinis badas ar infodemija?

By

Kasmet minima melagingų naujienų savaitė baigėsi, o visuomenę klaidinanti informacija liejasi ir toliau. Viena naujausių plačiai pasklidusių fake news žinučių skelbia apie neva mūsų laukiantį pasaulinį badą. Kadangi po šia melaginga naujiena slepiasi ne tik panikos dėl koronaviruso kurstymas, bet ir klimato kaitos motyvai, kaip žaliųjų idėjų šalininkas, turiu sureaguoti.

Skaityti daugiau
20 03 2020

Remigijus Lapinskas: Ko koronavirusas mus išmokė apie klimato kaitą?

By

Šiandien, Pasaulinę Žemės dieną, leisiu sau sugretinti du visiškai skirtingus ir tuo pačiu šiek tiek panašius reiškinius – koronavirusą ir klimato kaitą. Kuo jie panašūs? Abu yra pasaulinio masto krizės ir abu kelia pavojų žmonių sveikatai. Kuo jie skiriasi? Per kelias savaites ar mėnesius virusas paskatino pokyčius, kurių klimato kaitos mokslininkai ir aktyvistai siekė ištisus dešimtmečius.

Skaityti daugiau
3 03 2020

Aptartos Lietuvos galimybės įveikti aplinkosaugos iššūkius

By

Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį

Skaityti daugiau
19 12 2019

Remigijus Lapinskas. Ko tikėtis iš „Žaliojo Europos kurso“?

By

„Žaliąjį Europos kursą“ pristačiusi ir palaikymo sulaukusi Europos Komisija suteikė vilties, kad galiausiai klimato krizei ir su ja susijusiems iššūkiams pagaliau bus suteiktas didesnis prioritetas. Tačiau ką tik pasibaigusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija proveržio neprognozuoja, o tuo tarpu Lietuvos Seimas kovai su klimato kaita skirtomis lėšomis kamšo valstybės biudžeto skyles.

Skaityti daugiau
19 11 2019

Atviras Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko laiškas aplinkos ministrui

By

Jau eina į pabaigą šio Seimo kadencija, kurioje valdančiosios daugumos pagrindą sudaro Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga. Visuomenė pagrįstai tikėjosi, kad aplinkosaugos, ekologijos, klimato kaitos problemos bus prioritetas – realiai turime ne lūkesčių išsipildymą, o problemų augimą ir neatsakytus klausimus. Per šį laiką pasikeitė jau du aplinkos ministrai, tačiau, tenka apgailestauti, kad aplinkosaugos būklė per tą laiką nepagerėjo. Atvirkščiai – gaisras padangų perdirbimo bendrovėje Alytuje, plyni kirtimai Labanoro girioje ir Punios šile, rekordus mušantys taršos rodikliai

Skaityti daugiau
11 11 2019

Paaugo Lietuvos žaliųjų partiją palaikančių žmonių skaičius

By

  0.7 procento - tiek per mėnesį paaugo žmonių, palaikančių Lietuvos žaliųjų partiją, skaičius (nuo 1.3 % iki 2.0 %). Džiaugiamės, kad tikros žaliosios idėjos keliamos politiniu lygiu sulaukia dėmesio ne tik Vakarų Europos valstybėse, bet ir čia – Lietuvoje. Klimato krizė sienų neturi, tačiau jos sprendimui reikia lokaliai taikomų priemonių: ✅ teisingų ir adekvačių paskatų rinktis mažiau taršų transportą; ✅ griežčiau reguliuojamo trąšų ir pesticidų naudojimo žemės ūkyje; ✅ spartesnio perėjimo prie atsinaujinančios energetikos elektros ir šilumos

Skaityti daugiau
14 10 2019

Remigijus Lapinskas: Kodėl siūlomas automobilių registracijos mokestis nepadės kovoti su oro tarša ir klimato kaita?

By

Visuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,

Skaityti daugiau
28 09 2019

Remigijus Lapinskas: kuo Prezidentas Nausėda nustebino pasaulį?

By

 Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ ir pasidalino Lietuvos istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Ar tuo jis nustebino pasaulio lyderius? Ką tik parvykęs iš Kijeve, Ukrainoje, pasibaigusios 15-osios tarptautinės konferencijos „Biomass for Energy” galiu tik pasidžiaugti ir patvirtinti, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies

Skaityti daugiau
24 09 2019

Žalieji: Prezidentas demonstruoja lyderystę su pasauliu dalindamasis gerąja Lietuvos praktika kaip šilumos ūkyje iškastinį kurą keisti ekologiškesne biomase

By

  Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje LR Prezidentas Gitanas Nausėda pristatė naują iniciatyvą „Perėjimas prie tvaraus šildymo“ bei pasidalino Lietuvos sėkmės istorija centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, kai per pastaruosius 5 metus biokuro dalis padidinta iki 70 proc., iškastinio kuro dalį sumažinant iki 30 proc. Vienas iš šios  „biokuro revoliucijos” kūrėjų - Remigijus Lapinskas - sako, kad toks gerosios praktikos viešinimas svariai stiprina mūsų šalies įvaizdį - esame matomi kaip pažangi ir savo indėlį į kovą

Skaityti daugiau
2 07 2019

Ieva Budraitė: Rekomendacija konservatoriams – peržiūrėkite serialą „Černobylis”

By

  Panašu, kad konservatorius ištiko netikėta amnezija arba keistas politinių pažiūrų poslinkis. Kai didžiausi atominės energetikos šalininkai, ir įvairiausio šmeižto apie žaliuosius skleidėjai,  prabyla apie klimato krizę ir dabar jau save ima linksniuoti žaliaisiais, darosi sunku apsispręsti, kaip vertinti tokį žingsnį – kaip madų vaikymąsi, atvirą veidmainystę ar vis tik laikiną politinį užtemimą? Praėjusią savaitę publikuotame tekste viena TS-LKD atstovė aprašė klimato kaitos iššūkio svarbą, atkreipė dėmesį į besiplečiančias ekologijos temomis besirūpinančių gyventojų gretas bei

Skaityti daugiau
17 06 2019

R. Lapinskas: Klimato kaita drastiškai primena apie save

By

Kai dėl rekordinių karščio bangų vieni skubėjo atsigaivinti prie vandens telkinių, kiti nerimavo dėl pasekmių derliui ar net senkančių vandens atsargų (kai kuriuose rajonuose dėl sausros net buvo skelbiama ekstremali padėtis), mes, žalieji, vieningai sutarėme – dar vienas orų ekstremumas, klimato kaita drastiškai primena apie save. Lokaliu požiūriu situacija kelia nerimą, nors ir nėra tragiška, tačiau ką apie sausrų keliamą žalą sako pasaulinio lygio rodikliai?

Skaityti daugiau
17 05 2019

Politiniai instrumentai gamtos interesų apsaugai: diskusijos Kauno raj. ir Kėdainiuose

By

Aktyvizmas ar politika? Kokie instrumentai efektyviausi užtikrinant gamtos interesų apsaugą? Kaip teigia #Žalieji #NEvalstiečiai, stodamas prieš pjūklus, gali apginti medį. Keisdamas politiką, gali apginti girias. Į diskusiją apie dalyvavimą politikoje ir įstatymų priėmimą aplinkosaugos srityje kviečia #LŽP pirmininkas Remigijus Lapinskas. Gegužės 21 d. 13:30 susitikime Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (Liepų g. 1, Girionys) 108 auditorijoje arba gegužės 22 d. 17 val. Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Jei tema aktuali tik renginio vieta visai

Skaityti daugiau
7 05 2019

Remigijus Lapinskas perrinktas pasaulinės organizacijos prezidentu

By

Pasaulio biomasės energetikos asociacijos Generalinė asamblėja dar vienai kadencijai organizacijos prezidentu išrinko Lietuvos žaliųjų partijos pirmininką, atsinaujinančios energetikos ekspertą, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ valdybos narį Remigijų Lapinską. Ketvirtus metus pasaulinei asociacijai vadovausiančio R. Lapinsko teigimu, į organizacijos vadovo postą jį atvedė sėkminga Lietuvos istorija biomasės energetikos sektoriuje. „Kasmet centriniame šilumos tiekimo sektoriuje sutaupome maždaug 200 mln. eurų, tapome mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro, t. y. importuojamų dujų. Drįstu teigti, kad biomasės energetikos sektorius tapo

Skaityti daugiau
22 03 2019

Peticija prieš miškų kirtimus svarstyta Vyriausybėje

By

Praėjus pusmečiui po peticijos prieš miškų kirtimo normos didinimą pateikimo Vyriausybei, peticijų komisija ėmėsi nagrinėti pateiktą dokumentą. Peticiją palaikė beveik 20 000 piliečių. Kaip peticijos iniciatoriai, buvome pakviesti į svarstymą. Deja, aiškaus atsakymo posėdyje nesulaukėme. Komisijos teigimu, sprendimas bus priimtas per artimiausią savaitę. Tikimės, kad jis bus

Skaityti daugiau
20 03 2019

Žemės diena: ne švenčiame, o reikalaujame pokyčių!

By

Deja, situacija šalyje šiuo metu tokia liūdna, kad minėdami Žemės dieną turėjome ne švęsti, didžiuotis savo gamta, išdidžiai kelti Žemės vėliavą, o reikalauti, kad būtų realiai sprendžiamos aplinkosaugos problemos. Nekontroliuojamas trąšų naudojimas, lemiantis vandens telkinių užterštumą (Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje!), abejingumas ne tik klimato kaitos stabdymo srityje, bet ir prisitaikyme prie klimato kaitos padarinių, miškų kirtimų didinimas ir dar daug kitų aplinkosaugos problemų vis dar lieka už borto. Todėl reikalaujame

Skaityti daugiau
23 11 2018

Partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas sieks Vilniaus mero posto

By

Ketvirtadienį Vilniaus Tech parke Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas paskelbė apie savo sprendimą kandidatuoti į Vilniaus miesto merus. Kandidatas pristatė ir rinkiminę programą, kurioje brėžiamos keturios pagrindinės kryptys: Vilnius ir sprendžiantys vilniečiai, aplinkai draugiškas, patogus ir pasauliui atviras miestas.

Skaityti daugiau 1
1 08 2018

Rugpjūčio 1 – Žemės pereikvojimo diena

By

Žemės pereikvojimo dienos dar niekuomet neminėjome taip anksti. Per septynis mėnesius išnaudojome tiek resursų, kiek Žemė pagamina per metus. Tai reiškia, kad nuo šiandien planetos išteklius naudosime ateities sąskaita. Jei ir toliau vartosime tokiais tempais, vienos Žemės mums nepakaks. „Jei pasaulio mastu perpus sumažintume vien maisto atliekų susidarymą, Žemės pereikvojimo diena kalendoriuje pasislinktų 11 dienų. Planetos B neturime, todėl išteklių tausojimas ir vartojimo optimizacija yra iššūkis, kurį turime įveikti“ - teigia #LŽP pirmininkas Remigijus

Skaityti daugiau 1
7 02 2018

Ieva Budraitė: Metas demaskuoti teršėjų Vyriausybę

By

„Mums jau gana!”, „Mes jau sotūs glifosato!” - tokie šūkiai neseniai drebino Berlyną, kai daugiau nei 30 tūkst. žmonių išėjo į gatves reikalauti naujos - sąžiningesnės, etiškesnės ir aplinkai draugiškesnės - žemės ūkio politikos. Vertinant mūsų šalį valdančių pseudožalių „valstiečių” politiką, panašu, kad tokio protesto poreikis bręsta ir Lietuvoje.

Skaityti daugiau 7
30 10 2017

Ieva Budraitė: Kodėl vaikams klimato kaita rūpi labiau nei ministrui?

By

Praėjusią savaitę 7 portugalų vaikai, kurių gyvenamąsias apylinkes nusiaubė miškų gaisrai, padavė 47 Europos valstybes į teismą dėl pasyvumo stabdant klimato kaitą. Kaip šie vaikai reaguotų sužinoję, jog Lietuvos Aplinkos ministras Europos Sąjungos lygiu derasi dėl didesnių kvotų, sudarančių sąlygas dar intensyvesniam oro teršimui?

Skaityti daugiau 2
27 07 2017

Mindaugas Galiauskas: 10 būdų išjudinti ekologiško transporto vystymą Vilniuje

By

Vilniaus miesto savivaldybė visuomenei pristatė ekologiško transporto skatinimo strategijos projektą. Turint omenyje šio miesto potencialą, siekis paversti Vilnių moderniu ir žaliu miestu skamba gražiai, tačiau projekto ambicingumas ir priemonės jo įgyvendinimui kelia abejonių. Jei ši strategija būtų patikėta į mūsų rankas, imtumėmės šių 10 būdų išjudinti ekologiško transporto vystymą Vilniuje.

Skaityti daugiau
7 06 2017

Remigijus Lapinskas: „Amerika atsisako lyderės vaidmens”

By

Trumpo akibrokštas dėl pasitraukimo iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo - nors ir skaudus smūgis tarptautinei bendruomenei, tačiau nėra nokautas. Tai tik dar vienas populistinis žingsnis, neturintis pagrindimo nei tarptautinės teisės, nei ekonominio naudingumo požiūriu. Tokiu žingsniu Amerika ne artėja, o tolsta nuo making America great again.

Skaityti daugiau