22 02 2024

Pinigai visiems: ar universalios bazinės pajamos gali tapti daugiau nei eksperimentu?

By

Universalios bazinės pajamos – tai idėja, nusakanti besąlyginę grynųjų pinigų išmoką, kurią vyriausybė reguliariai skiria visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų uždarbio ar užimtumo statuso. Ši idėja atsirado norint sumažinti skurdo lygį ir efektyvinti biurokratinį mechanizmą, kadangi šių pajamų administravimas daug lengvesnis ir greitesnis nei įprastų socialinių išmokų administravimas.  Su tokiu ar panašiu universalių bazinių pajamų modeliu – kai gyventojai gauna tam tikrą sumą pinigų nepriklausomai nuo jų užimtumo – eksperimentuojama ne vienoje valstybėje. Tačiau kol

Skaityti daugiau
11 02 2024

Dr. Helga Marija Kauzonė. Lyčių (ne)lygybė moksle

By

Istorija rodo, kad mokslininko kelyje nuolat kildavo iššūkiai ir kad jis buvo pilnas neteisybės: iš Galilėjaus atėmė garbę, Giordano Bruno sudegino ant laužo, Mikalojų Koperniką persekiojo, Tommaso Campanella kalėjimuose praleido daugiau kaip trisdešimt metų, Albertui Einsteinui teko emigruoti, Nikola Tesla buvo visų užmirštas. Nors mokslininkai visada buvo laikomi tam tikru fragmentišku įrankiu arba mašina, kuri gamina kažką pelningo, moterys, siekdamos pažangos moksle, turėjo įveikti dar daugiau kliūčių. Turbūt pastebėjote, kad ir pirmojoje pastraipoje buvo paminėti

Skaityti daugiau
24 01 2024

Užauginusi vaikus ir išvysčiusi verslą, Agnė tapo mokytoja: „Ką tik beveikčiau, mintys vis grįždavo prie to“

By

Kone nuolat girdime apie prastėjančius moksleivių rezultatus, per didelį mokinių skaičių klasėse, atnaujintų vadovėlių trūkumą, poreikį gerinti mokytojų darbo sąlygas, kartas nuo karto nuskamba ir žinios apie įvairius incidentus mokyklose ar mokinių tarpe. Žinant, kad ir atlyginimai nėra itin konkurencingi, kyla klausimas – kas gi į mokyklą gali pritraukti naują žmogų? Agnės Audėjienės atveju, tai – vaikystės svajonė ir įsitikinimas, kad niekada nėra vėlu imtis to, ko nori širdis. Vilniuje gyvenusi ir vilnos rankdarbių verslą

Skaityti daugiau
10 01 2024

Helga Marija Kauzonė. Tautinių mokyklų ateitis Lietuvoje: ko galime pasimokyti iš estų?

By

Gimiau, užaugau, mokiausi ir studijas pradėjau Estijoje. 1991 m. pagal mainų programą atvykau studijuoti į Lietuvą. Tada buvau lietuviškai vos kelis žodžius mokanti Estijos studentė, o šiandien esu Lietuvos pilietė, sukūrusi ir toliau kurianti gyvenimą čia: turiu šeimą, darbą, užsiimu visuomenine veikla, kiekvieną dieną kalbu ir rašau lietuviškai. Tie pirmieji metai Lietuvoje, kardinaliai pakeitę mano gyvenimą, man yra labai ryškus įrodymas, kaip svarbu švietimo sistemoje integruoti tautines mažumas ir kaip tautinių mažumų švietimas bei integracija

Skaityti daugiau
21 11 2023

Dr. Helga Marija Kauzonė. PSDF biudžeto „augimas“, arba Apsimeskime, kad bus geriau

By

Biudžetas – šiuo metu opus klausimas Seime. Kol valdančioje koalicijoje dėl valstybės biudžeto „dūžta lėkštės“, verta nepamiršti ir labai svarbaus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Nors teoriškai būtų galima pasidžiaugti jo augimu iki 3,5 mlrd. eurų, iš tiesų dėl biudžeto projekto kyla nemažai klausimų. Nepaisant skelbiamo 411,2 mln. eurų (13,5 proc.) augimo, atidžiau pažvelgus į skaičius atsiveria biudžeto nenuoseklumas. Netgi kirba nerimą keliantis klausimas – ar užteks finansavimo svarbiausioms sveikatos priežiūros sritims? Biudžeto augimu

Skaityti daugiau
7 11 2023

Dr. Helga Marija Kauzonė. Šalutinis narkotikų dekriminalizavimo pažadų poveikis

By

Kitais metais laukia net treji rinkimai. Vieni jų – Seimo. Šiandien, kai vis dažniau girdime apie narkotikais apsinuodijusius paauglius, prisimenu vienos partijos pažadą praėjusiuose Seimo rinkimuose – mažo kiekio narkotikų turėjimo dekriminalizavimą. Šį partijos tikslą lydėjo ir vis dar lydi argumentai apie vartojimą kriminalizuojančios politikos neveiksnumą. Tačiau šįkart – ne visai apie tai, ar dekriminalizacija gerai, ar blogai. Šįkart – apie tai, ką gali padaryti be atsakomybės duotas pažadas. Mažo kiekio narkotikų, įskaitant kanapių, legalizavimo

Skaityti daugiau
5 10 2023

Helga Marija Kauzonė. Kiek yra lyčių ir kokie baubai slypi Gyvenimo įgūdžių programoje?

By

Perskaičiau Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą. Ką ten radau? Nieko blogo, nepadoraus ar nepriimtino. Visos temos yra aktualios ir nukreiptos vaikams padėti susiorientuoti šiame painiame pasaulyje. Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos tikslas yra suteikti vaikams svarbių įgūdžių ir žinių, kad jie galėtų susidoroti su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Programa skirta padėti moksleiviams suprasti ir įgyti įgūdžius, kurie yra naudingi jų gyvenimui ateityje. Svarbu pabrėžti, kad Gyvenimo įgūdžių programa nėra lytinio švietimo programa, kaip ją bando apibūdinti kritikai. Joje

Skaityti daugiau
5 10 2023

Vytautas Nekrošius. Kodėl su mokytojais esu visa širdimi, arba Apie streiką iš esmės

By

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie mokytojus ir jų streiką. Tikrai netrūksta įvairiausių vertinimų, tarp jų ir neigiamų. Motyvų galime rasti pačių įvairiausių – pradedant tuo, kaip, neva, jie nesupranta, kad biudžeto galimybės ribotos, ir baigiant tuo, kad „tegu iš pradžių užtikrina mokymo kokybę, o po to jau algų pakėlimo prašo“.  Na, galima rasti ir dar tokių perliukų, kaip kad „dirba rusams“ arba „prasidėjo rinkimai“. Svarbiausia profesija O dabar iš esmės. Pabandykime kiekvienas įvardinti sau pačią

Skaityti daugiau
28 09 2023

Helga Marija Kauzonė. Sveikatos priežiūra savivaldybėse gali tapti tik privati?

By

Gyventojų skaičius mažėja, o pacientų eilės – ilgėja. Toks fenomenas dažnas mūsų miestuose ir miesteliuose. Dar daugiau – šalia savivaldybės pavaldume esančių gydymo įstaigų Lietuvoje steigiamos privačios, joms valstybė skiria finansavimą, kai tuo tarpu savivaldybės poliklinika ar ligoninė kenčia medikų ir lėšų konkurencingiems atlyginimams stoką. Pastarųjų personalas dirba tik iki pietų (pavyzdžiui, sumažinus darbo krūvį), nes po jų pacientus konsultuoja privačioje klinikoje, o tuo metu viešoje formuojasi gydytojo laukiančios eilės. Valstybė brangių tyrimų atlikimą privačiai klinikai

Skaityti daugiau
31 08 2023

Helga Marija Kauzonė. Kaip valstybinės gydymo įstaigos tapo privačių įstaigų donorėmis

By

Periodiškai girdime apie sveikatos įstaigas paliekančius medicinos darbuotojus. Priežastys įvairios: mobingas, žemas atlyginimas, nepalankios darbo sąlygos ir dideli darbo krūviai, neskaidrumas vykdant vadovų konkursus. Tačiau koks veiksnys yra esminis, nulemiantis šį scenarijų? Vieša paslaptis, kad medicinos darbuotojai vis dažniau palieka valstybines (Sveikatos apsaugos ministerijai ar savivaldybėms pavaldžias) įstaigas dėl darbo privačiose klinikose. Ir tai susiję ne tik su finansiniais stimulais, kuriuos jos gali pasiūlyti. Šiuo metu itin suaktyvėjo privačių gydymo įstaigų plėtra, o tai lėmė

Skaityti daugiau
18 08 2023

Sveikatos priežiūros sistema turi ruoštis klimato krizės pasekmėms

By

Kaitra Lietuvoje Vieniems ji - malonus atostogų sėkmės atributas. Kitiems - sveikatos sunkumus ir darbo naštą sukeliantis reiškinys. Faktas yra vienas - tai ką jaučiame savo kailiu yra klimato kaitos pasekmė. Dar daugiau. Alinančias karščio bangas, sausras, staigias ir stiprias liūtis, potvynius, šalčio bangas - visus šiuos ekstremumus netolimoje ateityje matysime nuolat. Ir tai reiškia, kad turime ruoštis. Deja, kol kas ženklų šiam pasiruošimui nematome. Todėl šią savaitę prisijungėme prie Extinction Rebellion Lietuva aktyvistų demonstracijos

Skaityti daugiau
24 07 2023

Svajūnas Plungė. Valstybinis užsakymas pilti š… mūsų namuose, o pinigus – į gatvę

By

Būtent taip skambėtų ilgametės žemės ūkio politikos apibūdinimas, jei jį reikėtų išreikšti vienu sakiniu. Kraupiausia, kad tai vyksta jau beveik du dešimtmečius ir tapo naujaja realybe arba „normalumu“, kurio, deja, nekvestionuoja nei politikai, nei žurnalistai. Bet tame, kas vyksta, nieko normalaus nėra. Negandų maratonas Viešojoje erdvėje girdime apie sausras, potvynius, pieno ar mėsos rinkos sukrėtimus, per mažas Europos Sąjungos išmokas ūkininkams, neišmanėlį ministrą, negalintį iškovoti jų padidinimo ir t.t. Kiekvieną kartą pramoninio žemės ūkio asociacijų

Skaityti daugiau
27 06 2023

H. M. Kauzonė. Mokinių daiktų patikros: grėsmė mokyklos reputacijai ar veiksminga garinimo pandemijos prevencija?

By

Narkotinių medžiagų, tabako ir kitų pavojingų medžiagų vartojimas nepilnamečių tarpe paskatino diskusijas apie asmeninių moksleivių daiktų patikras mokyklose. Ši procedūra turi potencialą padėti užtikrinti didesnį vaiko ir jo bendramokslių saugumą. Vis dėlto, kiek pačios mokyklos yra pasiruošusios įgyvendinti patikrinimus? Kokią pagalbą joms teikia savivaldybių administracijos? Kas inicijuoja dialogą su pačiais mokiniais ir jų tėvais?  Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų. Asmeninių daiktų patikrinimo procedūra mokyklose gali padėti užkirsti kelią žalingų įpročių, kaip antai rūkymas, formavimuisi,

Skaityti daugiau
6 06 2023

Svajūnas Plungė: Butanas, Belizas, Burundis – didžioji Lietuvos grėsmė?

By

Jau daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje galima ir, rodos, buvo diskutuota apie viską, išskyrus vieną temą. Lietuvos politikams ji baisesnė nei kraujomaiša, kanibalizmas ar pedofilija. Baisi tiek, kad kol kas dar nebuvo nei vieno, kuris drįstų apie ją garsiau kalbėti ar turbūt net pagalvoti būdamas vienas tualete. Tai - imigracijos tema.    Dvi pavojingiausios Lietuvos problemos Pradėkime nuo gerų dalykų. Kad ir kiek Lietuvoje besimuštume dėl besiskiriančių nuomonių apie čekiukus, Landsbergį, Karbauskį, Suodaitį, gėjus, paspirtukus,

Skaityti daugiau
8 02 2023

Helga Marija Kauzonė: Pacientų eilės poliklinikose. Kodėl savivaldybės su jomis nesusitvarko?

By

3. Helga Marija Kauzonė   Tai, kad pacientai turi ilgai laukti savo eilės patekti pas gydytojus-specialistus, nėra jokia paslaptis. Epizodiškai viešojoje erdvėje pasirodantys pasipiktinimo atvejai, deja, ne apie išimtis, o veikiau apie nuolatinę realybę, kuri vargina ne tik pacientus, bet ir gydytojus. Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas - itin svarbus visuomenės gerovės ir sveikatos rodiklis. Tad kodėl vis dar nesiseka jo pagerinti? Savivaldybės resursai yra riboti. Tai supranta visi. Bet taip pat svarbu pripažinti,

Skaityti daugiau
27 12 2022

Svajūnas Plungė: 10 svarbiausių dabartinės valdžios pasiekimų apžvalga

By

  Kaip greitai eina laikas: mirkt ir „normalios politikos” kadencija įpusėjo. Politikams pakuojant blizgančius pažadus pavasario savivaldybių rinkimams, svarbu apžvelgti, o kokie gi buvo esamos valdžios pasiekimai per pirmuosius dvejus metus?    Puiku, kad jų ieškant sukti galvos  nereikia, nes socialiniai tinklai brukte bruka TS-LKD reklamas (apmokėtas, beje, mūsų pinigais), kuriose liepiama išlikti ramiems, nes Lietuva (suprask, TS-LKD dėka) per audringas jūras juda pirmyn. Tikrai, šiandien ramiau pasidarė. Dar ir sąrašas pridėtas svarbiausių nuveiktų darbų.

Skaityti daugiau
20 07 2022

H. M. Kauzonė. Matematikos egzamino rezultatai – atspindi ar iškreipia mokyklinio ugdymo vaizdą?

By

Dėl susirūpinimo bangą sukėlusių matematikos egzamino rezultatų visuomenės, o ypač švietimo ekspertų nuomonės suskilo į dvi stovyklas, kurios skiriasi gana radikaliai. Nors girdime daug politizuotų diskusijų, ar egzaminas išties turėtų būti privalomas, kur kas svarbiau atkreipti dėmesį į šį vertinimų konfliktą, iš kurio kyla esminis klausimas – ar problema slypi egzamino vertinime, ar vis tik švietimo sistemos viduje. Vienos stovyklos šalininkai mano, kad bendrai mokykloje mokoma gerai, bet formalizuotas egzaminas įgytas žinias įvertina neteisingai. Kas

Skaityti daugiau
26 01 2022

Helga Marija Kauzonė: Blogi ne kabinetai, bloga politikų komunikacija

By

Priklausomybės nuo narkotinių medžiagų problema Lietuvoje taip paplito, kad norisi skelbti ekstremalią padėtį. Tačiau paniką kelia ne tik problemos mastas, bet ir neatsakinga viešoji komunikacija. Naujausias pavyzdys – „narkotikų vartojimo kambariai“ Lietuvoje. Nors tai nėra nei naujas, nei blogas sumanymas (pasaulyje tokių kabinetų praktika priimta kaip priklausomybių gydymo kurso dalis), jo pristatymas padarė meškos paslaugą.  Didžiąją dalį sveikatos problemų visame pasaulyje sudaro psichikos ir elgesio sutrikimai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, plinta nelegalių psichiką

Skaityti daugiau
17 12 2021

Helga Marija Kauzonė: Kada Lietuvoje gims inovatorių karta?

By

Kodėl Belgijoje, Danijoje ar net kaimyninėje Estijoje gimsta daugiau inovacijų nei Lietuvoje, priežasčių galime rasti begalę – pradedant nuo švietimo sistemos ir baigiant finansų trūkumu. Svarbiausias klausimas – kokių sprendimų reikia siekiant paskatinti šalies inovatyvumą ir pažangą? Prieš septynerius metus šiam tikslui buvo pasitelktas mokslo populiarinimo tinklas STEAM. 

Skaityti daugiau
30 09 2021

Helga Marija Kauzonė: universitetų ligoninės be mokslo?

By

Šią savaitę nedideliu balsų skirtumu LR Seimas nusprendė svarstyti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Jų esmė – įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdos mieste ir iki vienos sumažinti universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų skaičių Vilniuje. Tuo metu Kaune ketinama nieko nekeisti ir taip pat palikti vieną universiteto ligoninę. Deja, numatyti įstatymo pakeitimai stumiami pernelyg skubotai, turint omenyje, kad šie pokyčiai gali turėti labai rimtų praktinių pasekmių sveikatos mokslų sričiai.

Skaityti daugiau
7 09 2021

Dr. Helga Marija Kauzonė: Visi vaikai yra gabūs

By

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos stalčiuje jau ne vienerius metus guli puikus mokslo populiarinimo ir mokinių gebėjimų ugdymo įrankis – STEAM programa. Dar prieš šešerius metus buvo paruoštas jos įgyvendinimo planas ir pasirašyti susitarimai dėl STEAM centrų finansavimo. Tiesa, projekto įgyvendinimas stringa arba juda pavargusio vėžlio tempu, o tai – didelis praradimas mums ir mūsų vaikams, kurių gabumus atskleisti jau būtų padėjusi ši programa. 1905 metais rašytojas Hermannas Hesse romane „Po ratu“ rašė, kad mokykloje

Skaityti daugiau
27 07 2021

COVID-19 pamokos, arba 4 būtini sprendimai sveikatos sektoriui

By

Koronaviruso pandemija parodė, kad galime susitelkti ir rasti sprendimus net tuomet, kai tai atrodo beveik neįmanoma. Kita vertus, ji tik dar labiau pagilino įsisenėjusias sveikatos sektoriaus problemas. Jei norime, kad sveikatos apsaugos sistema ir toliau funkcionuotų, o jos sraigteliai neišsibalansuotų sukeldami grėsmę visai visuomenės sveikatai, turime kuo greičiau įgyvendinti keturis sprendimus.

Skaityti daugiau
18 06 2021

Ieva Budraitė: Maisto švaistymo kaina piniginei ir planetai – per didelė

By

Kasmet Europos Sąjungoje iššvaistoma maždaug 88 mln. tonų maisto, o su tuo susijusios išlaidos siekia maždaug 143 mlrd. eurų. Bet tai tik viena medalio pusė. Maisto švaistymas veda ne tik prie ekonominių, bet ir prie aplinkosauginių bei socialinių pasekmių. Minint Tvarios gastronomijos dieną kviečiu susimąstyti apie iššūkius, kurie slypi mūsų lėkštėse.

Skaityti daugiau
13 05 2021

Profilaktiniai krūties vėžio tyrimai turėtų būti atliekami nuo 30-ies metų

By

Moterys nuo 50 metų amžiaus gali neatlygintinai pasitikrinti, ar neserga krūties vėžiu pagal Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Tiesa, vertindami sergamumo ir išgyvenamumo rodiklius kai kurie ekspertai pastebi, kad krūties vėžio diagnostiką būtina ankstinti. Lietuvos žaliųjų partija dėl to kreipėsi į Vyriausybę, ragindama koreguoti amžiaus ribą, kad pasitikrinti galėtų moterys nuo 30 metų.

Skaityti daugiau
9 03 2021

Dr. Svetlana Kauzonienė: Skiepai jau čia, bet ar mes pasiruošę?

By

Skiepai nuo COVID-19 jau formuoja medikų, švietimo įstaigų darbuotojų, dalies senjorų bei sergančiųjų onkologinėmis ligomis imunitetą koronavirusui. Bet ar išaušus masinės vakcinacijos etapui visuomenėje tvyrantis nerimas leis pasiekti būtinas imunizacijos apimtis? Žinodama visuomenės jautrumą skiepų temai, Vyriausybė jau seniai turėjo pradėti mokslu grįstą informacinę kampaniją, kuri išsklaidytų mitus ir paskatintų kuo daugiau gyventojų rinktis šį sveikatos apsaugos būdą.

Skaityti daugiau
22 01 2021

Dėl gaištančių gyvūnų pateikimo matematikos vadovėliuose žalieji kreipėsi į Švietimo ministeriją

By

Reaguodama į gautą informaciją apie ketvirtos klasės matematikos vadovėlio užduotyse pateikiamus pavyzdžius apie gaištančius gyvūnus, Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės grupė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, bei vadovėlio leidėją UAB Šviesa reikalaudama neetišką informaciją pateikiančius vadovėlius išimti iš apyvartos. „Esame įsitikinę, kad klaidingą informaciją pateikiančios formuluotės ne tik daro neigiamą įtaką juridinių asmenų reputacijai, bet ir formuoja klaidingą naratyvą apie gyvūnų globos organizacijų funkcijas, veiklą ir paskirtį.  Beto manome, kad neetiški gaištančių gyvūnų

Skaityti daugiau
16 09 2020

Aš nelieku nuošalyje!

By

 Kodėl? Nes daug metų nuosekliai dirbu socialinį darbą ir realiai išgyvenu socialinės politikos deficitą. Suprantu, kad socialinės problemos yra blogos socialinės politikos pasekmė. Nes nėra mūmyse jokios socialinės lyderystės! Nes valdžia skatina aktyviai laikytis socialinės distancijos, kai dera glaustis ir stiprėti, pandemijos atveju išlaikant būtiną fizinį atstumą. Nes dirbantiems socialinį darbą patiems reikia pagalbos. Nes mokome žmones nedirbti. Bedarbių jau apie 200 tūkstančių ir tuo pačiu darbuotojų trūksta! Nes naujai einantys į valdžią siūlo legalizuoti

Skaityti daugiau
10 08 2020

Rūta Andriuškevičienė: Kokias sistemos spragas liudija tragiški matematikos egzamino rezultatai?

By

  Ką tik paaiškėjo valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai. Šių metų egzamino rezultatus (jo neišlaikė net 32,39 proc. laikiusiųjų, t.y. beveik dvigubai daugiau nei pernai) vertinu kaip visišką „valstiečių”, vadinusių save profesionalų Vyriausybe, nesėkmę.  2018 m. Seimo Švietimo komitetui pasiūlius, o Seimui palaiminus ir Prezidentei pritarus, su trenksmu ir stumiant buldozeriu įvykdyta švietimo reforma: valstybiniu mastu įvestas etatinis mokytojų darbo apmokėjimo modelis. Tačiau rezultato jis nedavė. Kodėl? Todėl, kad švietimo kokybė ir nebuvo valdančiųjų tikslas.

Skaityti daugiau
10 07 2020

Mažesnė socialinė atskirtis ir laimingesni gyventojai: kada ir kaip?

By

Dėl koronaviruso pandemijos iki minimalių apsukų sulėtėjęs ekonomikos variklis ir vėl ima suktis sparčiau, tačiau įvairūs šaltiniai piešia skirtingas ateities prognozes. Europos Komisija neseniai paskelbė, kad jų skaičiavimais atlyginimai Lietuvoje kris labiausiai visoje Europos Sąjungoje, net 8,2 proc. Tuo tarpu Lietuvos ekonomistai tokį scenarijų neigė ir žadėjo atlyginimų kilimą. Apie darbo rinkos situaciją ir atlyginimų bei senatvės pensijų lūkesčius kalbame su Lietuvos žaliųjų partijos (dar vadinamos Tikraisiais žaliaisiais) pirmininku Remigijumi Lapinsku.  – Kaip jūs vertinate

Skaityti daugiau
27 04 2020

Rūta Andriuškevičienė: Kokias švietimo spragas išvydome kompiuterių ekranuose?

By

Mėnuo nuotolinio mokymo Lietuvoje išstūmė iš komforto zonos visą švietimo bendruomenę. Viešojoje erdvėje daug girdėjome apie tai, kaip prie esamos situacijos prisitaiko elitinės mokyklos, o kaip sekasi paprastoms, ypač regionuose įsikūrusioms, švietimo įstaigoms? Kokias įsisenėjusias žaizdas atvėrė nauja mokymosi forma? Kur suklupome ir ko ši patirtis išmokė mokytojus, mokinius ir jų tėvus?

Skaityti daugiau
13 11 2019

Remigijus Lapinskas. Kas slypi už Kauno miesto ribų plėtros plano?

By

Tai, kas prieš keletą savaičių atrodė tik planai, virsta realybe: Kauno savivaldybė jau rengia dokumentus prie Kauno m. savivaldybės prijungti 13-a „stipriausių“ Kauno rajono seniūnijų. 297,8 kv. km – tokį rajono plotą ketinama „atriekti“ Kauno miestui. Jeigu planai bus įgyvendinti, naujasis Kaunas plotu aplenks ne tik Vilnių, bet ir žymiausias Europos sostines, netgi patį Paryžių. Demokratinėse šalyse vietos savivalda yra ne tik savarankiško jos egzistavimo, bet ir pilietiškumo ugdymo bei demokratijos plėtros pagrindas. Lietuvoje šis

Skaityti daugiau
11 11 2019

Ekologinė nelaimė Alytuje: ar leisime padarinius likviduoti Nemuno sąskaita? R. Lapinsko ir I. Budraitės komentarai

By

Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) pirmininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas stebisi Aplinkos ministerijos siūlymu po gaisro gesinimo Alytuje didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą vandenį praleisti pro „Dzūkijos vandenų“ nuotekų valymo įrenginius ir išleisti į Nemuną. „Dėl to fakto, kad paleidus nuo taršos net juodą vandenį per biologinius valymo įrengimus bus užmuštos nuotėkas valančios bakterijos ir tie įrengimai ne tik neišvalys šio užteršto vandens, bet ir bus sugadinti, tiesiog užmerkia akis. Vadinasi, ne tik užterštas

Skaityti daugiau
5 10 2018

Sveikinimas visiems pedagogams!

By

Lietuvos žaliųjų partija sveikina visus pedagogus su mokytojų diena! „Mūsų ateitis priklauso nuo to, kiek išsilavinę, kūrybingi ir laisvi užaugs mūsų vaikai, todėl turime susitelkti ir ieškoti efektyvių būdų pagaliau sugrąžinti mokytojo profesijai prestižą. O pedagogams linkiu optimizmo ir užsispyrimo keičiant Lietuvą!“ - teigia partijos pirmininkas Remigijus

Skaityti daugiau 0
22 06 2018

Vytautas Nekrošius: „Išdaigininkai“ aukštojo mokslo reformatoriai

By

Šį antradienį (birželio 19 d.) Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad tam tikros mokslo ir studijų įstatymo ir su juo susijusių švietimo ir mokslo ministro įsakymų nuostatos prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams. Visa istorija buvo susijusi su aukštųjų mokyklų studijų programų perakreditavimu ir uždraudimu jau šiemet į neakredituotas studijų programas priimti studentus.

Skaityti daugiau 1
25 04 2018

Reikalaujame ratifikuoti Stambulo konvenciją!

By

47 941 - tiek praėjusiais metais policijoje gauta pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje (Statistikos departamento duomenys). O kiek atvejų nė nebuvo neužfiksuota? Nepaisydami to, mes vis dar ginčijamės dėl Stambulo konvencijos, kuri pagerintų nuo smurto nukentėjusių asmenų apsaugą, ratifikavimo. Konvencijos nauda patikėjo daugybė progresyvių valstybių. Metas ir Lietuvai neatsilikti. #Žalieji #NEvalstiečiai #Ratifikuokime_Stambulo_Konvenciją

Skaityti daugiau 2
30 12 2017

Kraujo donorystė – dovana, galinti išgelbėti gyvybę

By

Kiekvieną dieną kraujo reikia daugiau nei 200 žmonių; kraujo perpylimo prireikia ligoniams po sunkių chirurginių operacijų, gimdyvėms, nudegusiems, sužeistiems ir įvairiomis ligomis sergantiems žmonėms. Vienintelis kraujo gavimo šaltinis – kiti sveiki žmonės. #LŽP Vilniaus skyriaus nariai Smiltė Doveikienė, Austėja Jonaitytė, Mindaugas Galiauskas ir Laurynas Okockis savo pavyzdžiu remia ir palaiko kilnią kraujo donorystės idėją. Ačiū jiems!

Skaityti daugiau 3
18 08 2017

Remigijus Lapinskas: Apie pedagogo indėlį į valstybės pamatą

By

Miškininkai – vagys, festivalių lankytojai – alkoholikai, universitetų bendruomenės – nekompetentingos, žiniasklaidos atstovai – melagiai. Deja, būtent taip skamba dažnas šios valdžios pareiškimas – kaip labai nekorektiškas kažkurios visuomenės ar profesinės grupės atžvilgiu. Ne išimtis ir praėjęs trečiadienis, kai premjeras pareiškė, kad didesnius atlyginimus mokytojams bus galima mokėti tik tada, kai pagerės moksleivių rezultatai. Ar nebuvo galima šios minties išreikšti kitaip? Juk pagal tokią logiką panašus darbo apmokėjimo principas turėtų būti taikomas ir pačiam premjerui.

Skaityti daugiau
12 07 2017

Remigijus Lapinskas: Ar „atimk ir padalink” logika yra tinkamiausia Lietuvai?

By

Seime verda diskusijos dėl PVM lengvatos centralizuotam šildymui atgaivinimo. „Opozicionieriai“ konservatoriai, siekdami šį klausimą grąžinti į politinę darbotvarkę, pasiūlė valdantiesiems valstiečiams savo paramą miškų reformos klausimais, o pastarieji sutiko mažinti PVM centralizuotam šildymui, taip išsižadėdami savo anksčiau skelbtų principinių nuostatų šiuo klausimu. Kiti valdantieji socialdemokratai apšaukė šį sandėrį tipišku „prekybos įtaka“ atveju, kas iš tiesų labai panašu į teisybę. Tačiau svarbiausia, kad ir miškų reformos, ir PVM lengvatos šildymui aptarimuose mažiausiai minėti žmonės, kuriuos šis

Skaityti daugiau