Daugiau nei dešimtmetį šiaurinės miesto dalies – Jeruzalės mikrorajono – gyventojai susiduria su opia problema – tvenkinys, kuris galėtų virsti puikia rekreacine miegamojo kvartalo zona, dėl miesto valdininkų abejingumo yra paliktas pelkėti, kol galiausiai – virs dumblo bala.
Rudenį vykusiame susitikime su Verkių seniūnijos bendruomene miesto meras Remigijus Šimašius puoselėjo gyventojų lūkesčius, kad tvenkinys bus išvalytas vėliausiai 2017-aisiais metais. Pavasaris jau prasidėjo, tačiau ne tik jokie darbai nepradėti, bet ir neatsakyta, kokios priemonės bus naudojamos žadėtų darbų įgyvendinimui. Panašu, kad dėl tvenkinio valymo į Aplinkos ministeriją buvo kreiptąsi, prašant išimties tvarka įtraukti šį klausimą į finansavimo planus. Tačiau po ilgo laukimo ir nuolatinio teiravimosi, Aplinkos ministerija pareiškė, jog galimybių ES lėšomis išvalyti tvenkinį nerandama. Ar tai reiškia, jog pastangos keisti situaciją čia ir sustos?
Per daugiau nei dešimtmetį buvo parengtas ne vienas tvenkinio ir šalia esančio parko tvarkymo planas, atlikta dalis numatytų darbų, tam išleistos didžiulės sumos, vien paskutiniojo projekto paruošimas kainavo apie 25 tūkst. eurų. Tačiau visa tai eina šuniui ant uodegos, kadangi darbai nebuvo pabaigti ir daugiau investicijų nėra skiriama. Pradėti, tačiau nebaigti įrengti takai, suolai, laiptai yra ardomi įvairių gamtos reiškinių. Sanitarinių kirtimų metu iškirsti medžiai tik dar labiau suintensyvino nuo gatvės sklindančią automobilių taršą. Nors teritorija ir yra prižiūrima (aprenkamos šiukšlės, kertami medžiai ir t.t.), nėra sprendžiama esminė problema – tvenkinys sparčiai pelkėja, dugnas bei vandens paviršius užterštas šiukšlėmis, želia makrofitai.
Jeruzalės tvenkinį maitina gruntiniai šaltiniai, todėl jis galėtų tapti puikiu švaraus vandens telkiniu mieste, tačiau tam, kad tvenkinys taptų patrauklia rekreacine zona, vien pažadų nepakanka. Privalu imtis neatidėliotinų veiksmų, tačiau jų kaip nėra, taip nėra.
Mynėme ne vienos institucijos slenkstį – savivaldybės, Aplinkos ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros. Dėl lėšų iššvaistymo rengiant projektą, kuris net neplanuojamas įgyvendinti, kreiptasi į STT ir Generalinę prokuratūrą, tačiau visi tarnautojai apsiriboja formaliu požiūriu, sprendimą paverčia nesibaigiančiu biurokratiniu susirašinėjimu, o tvenkinys tuo tarpu virsta dumblo bala.
Pati esu Jeruzalės bendruomenės pirmininkė, aplinkosaugos specialistė, žinau priežastis, į kurias reikėtų atsižvelgti norint sumažinti tvenkinio pelkėjimą. Kartu su netoliese esančios mokyklos atstovais esame numatę tikslus, kuriuos reikėtų įgyvendinti, siekiant vandens telkinio prieigas padaryti saugesnėmis. Su vietos gyventojais esame numatę priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti aplinkos patrauklumą bei jos pritaikymą rekreacijai. Tam buvo parengtas projektas, tačiau ir jis nugulė stalčiuose. Labai tikimės bendradarbiavimo. Tačiau jo nėra.
Ypač liūdina formalizuoti miesto biurokratų argumentai, kurių teko girdėti begalę. Pavyzdžiui, buvo teigta, kad esą Jeruzalės tvenkinys yra teritorijoje, kuri nepatenka nei į pietinę, nei į šiaurinę tikslinę teritoriją, todėl jam išvalyti lėšų iš ES programos skirtos kraštovaizdžio apsaugai skirti neįmanoma. Šiuo metu pateiktas Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas numato, kad į ES paramą dėl vandens telkinių išvalymo gali pretenduoti tik didieji vandens telkiniai. Mažesniems vandens telkiniams jokių priemonių neplanuojama, nors labiausiai užteršti ir blogiausios būklės yra būtent mažieji vandens telkiniai.
Pagal dabartinius planus numatoma tvarkyti tik kelis didžiuosius telkinius, kurie bendros vandenų kokybės nepagerins. Lietuvoje 90 proc. visų ežerų, kurių plotas 0,5 – 10 ha., yra uždumblėję, tuo tarpu didžiųjų telkinių (virš 50 ha) būklė daug geresnė. Didžiųjų vandens telkinių vandens kokybė labai priklauso nuo mažųjų vandens telkinių, nes mažieji telkiniai maitina didžiuosius. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, didesnių kaip 50 ha ežerų vandens apykaita trunka nuo 1 iki 5 metų, todėl neišvalę mažųjų tvenkinių, ir vėl turėsime panašų rezultatą.
Pagal naują planą, nebus galima įgyvendinti savo eilės laukiančių projektų, tokių kaip Jeruzalės tvenkinys, o projekto paruošimui skirti mokesčių mokėtojų pinigai bus išvaistyti. Kas svarbiau – paraidžiui laikytis formalių kriterijų, kuriuos dažnai patys ir nusistatome, neatsižvelgdami į stalčiuose gulinčius projektus, ar pasistengti ieškoti būdų reikalingam finansavimui gauti? ES Bendroji vandens politikos direktyva (BVPD) skelbia, kad iki 2027 m. visuose ES vandens telkiniuose turi būti pasiekta gera vandens kokybė.
Todėl kyla klausimas, ar gerbiamiems politikams – merui R. Šimašiui bei aplinkos ministrui K. Navickui išties svarbūs miesto gyventojų lūkesčiai, jų saugumas, galiausiai – miesto įvaizdis? Ar pažadai elinį kartą taip ir liks pažadais?
Marija Tamkevičiūtė yra Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja, Jeruzalės bendruomenės centro pirmininkė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės aplinkos apsaugos komisijos narė.
