Nors draudimas naudoti tinklus verslinėje žūklėje vidaus vandenyse įsigalėjo vos prieš kelerius metus, jau pasigirsta prašymų šio draudimo netaikyti. Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas Laurynas Okockis tokiems prašymams nepritaria ir teigia, kad reikalavimus verslinei žvejybai reikia griežtinti, o ne atvirkščiai – sugrąžinti verslininkų tinklus į vidaus vandenis.
Neseniai visuomenę pasiekė žinia, kad Molėtų savivaldybės meras kreipėsi į valstybės pareigūnus, prašydamas išskirtinai Molėtų rajonui draudimo netaikyti. Meras siekį įteisinti žvejybą tinklais dengia kalbomis apie šviežios žuvies stygių. Tačiau Laurynas Okockis, einantis ne tik Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininko, bet ir neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus pareigas, pastebi, kad Lietuva kasmet importuoja ir eksportuoja bent 100 tūkstančių tonų žuvies, todėl ežerų versliniai sugavimai, kuriuos sudaro vos 72 tonos, neturi didelės reikšmės gyventojų aprūpinimui žuvimi. Galiausiai, jei Molėtų rajone išties egzistuoja žuvies stygiaus problema, ją turėtų išspręsti žuvininkystės ūkiai bei tvenkiniai, kuriuose galima auginti ne tik karpius, upėtakius ar lydekas, bet net ir tokias žuvis kaip eršketai ar šamai.
„Verslinė žūklė vidaus vandenyse buvo uždrausta ne be reikalo, tokiu draudimu buvo siekiama išsaugoti ir atkurti senkančius žuvų išteklius. Per tuos kelerius metus, galiojant šiam verslinės žvejybos draudimui, žuvų ištekliai tik pradeda atsinaujinti. Vėl įteisinus verslinę žūklę tinklais, brakonieriavimo mastai išaugtų šimtus kartų, taip nutiktų dėl to, kad brakonieriai naudojasi tokiais pat tinklais kaip ir verslininkai. Pilietinė visuomenė bei atsakingi žvejai mėgėjai įtarę nelegalų statomų ar traukiamų tinklų atvejį, galėtų pranešti atsakingoms institucijoms, tačiau jiems praktiškai neįmanoma atskirti, ar naudojamiems tinklams yra gautas leidimas, nes jų įženklinimas matomas tik ištraukus tinklą“ – teigia L. Okockis.
Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas mano, kad turi būti suvienodinamos sąlygos verslininkams ir žvejams mėgėjams. Už neteisėtai tinklais sugautą lašišą turėtų būti skiriama 1000 eurų bauda, anot L. Okockio, būtent tokio masto žala sukeliama gamtai.
Reaguodamas į Molėtų mero siūlymą sugrąžinti verslinę žvejybą tinklais, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas ragina Molėtų savivaldybę bei Aplinkos ministeriją verčiau sutelkti dėmesį į visapusišką „Žvejybos rojaus“ koncepcijos įgyvendinimą. „Reikia plėsti mėgėjiškai žūklei skirtą infrastruktūrą, sudarant sąlygas žvejoti žvejams mėgėjams. Tuomet žvejai galės ne tik patys susižvejoti laimikį, bet ir maloniai praleisti laiką gamtoje, taip ženkliai papildydami ir valstybės biudžetą“ – teigia R. Lapinskas.
L. Okockis laikosi pozicijos, kad Kuršių mariose bei Baltijos jūroje, kur tinklinė žvejyba nėra draudžiama, reikalavimai taip pat turėtų būti griežtinami. Aiškesnio tinklų ženklinimo, atstumo tarp tinklų ir atstumo nuo Kuršių marių žiočių didinimo problemas L. Okockis aptarė su Aplinkos viceministru Martynu Norbutu.
„Kartu su atsakingų žvejų bendruomenę vienijančios asociacijos „Lašišos dienoraštis“ vadovais išdėstėme viceministrui ne vieną aplinkosaugos problemą. Buvo aptartos ir grėsmės bei problemos dėl Molėtų rajono mero pasiūlymo. Išklausęs argumentus M. Norbutas pritarė ir garantavo, kad verslinė žūklė jokiais būdais nebus grąžinta į vidaus vandenis. Tikimės, kad M. Norbutas savo pažadą tesės“ – dėsto L. Okockis.
Titulinės nuotraukos autorius D.Laurutis, nuotrauka patalpinta delfi.lt portale.
