Afrikinio kiaulių maro situacija Jonavoje atskleidė įsisenėjusias vandens taršos problemas bei ekstremalių situacijų valdymo ydingumą. Dėl šių priežasčių Lietuvos žaliųjų partija kartu su Jonavos rajono gyventojais kreipėsi į LR Vyriausybę, LR Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijas bei kitas atsakingas institucijas.
Jonavos rajone vykusioje konferencijoje dėl afrikinio kiaulių maro židinio likvidacijos pasekmių gyventojai kėlė klausimą, ar situacija Jonavoje suvaldyta tinkamai: ar tinkamai pasirinktos kovos su virusu priemonės, kokį poveikį likvidacija turės gruntinių vandenų kokybei, o kartu ir aplinkos būklei bei žmonių sveikatai. Konferencijos dalyviai parengė rezoliuciją, kurioje išdėstyti bendruomenės nuogąstavimai bei reikalavimai atsakingoms institucijoms.
Rezoliucijoje teigiama, kad viruso židinio likvidacijos metu nugaišintų gyvūnų laidojimo vietos parinkimas nebuvo skaidrus. Todėl reikalaujama užtikrinti, kad renkant gyvūnų laidojimo vietas būtų privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Remiantis rezoliucija, dėl Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rekomendacijų nepaisymo, žemėje užkasant kiaulių gaišenas ir galimai užkrėstus pašarus buvo pažeista gruntinio vandens pusiausvyra ir sudėtis. Dezinfekcijos bei kitomis medžiagomis užterštas vanduo viruso likvidacijos vietoje buvo nukreiptas į srutomis perpildytas lagūnas, kurias laisvai gali pasiekti laukiniai gyvūnai ir tokiu būdu toliau pernešti virusą.
Vienas iš rezoliucijos autorių, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad sprendžiant situaciją Jonavoje stigo tarpinstitucinio bendradarbiavimo. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba buvo palikta viena spręsti susiklosčiusią situaciją, jokia centrinė ekstremalių situacijų valdymo grupė nebuvo suformuota. Ne tik šiai, bet ir kitoms ekstremalioms situacijoms Lietuvoje trūksta aplinkosauginių ir sveikatos priežiūros institucijų įsitraukimo. Tai suponuoja, kad valstybei reikalinga centrinė ekstremalių situacijų suvaldymo žinyba, bendradarbiaujanti su aplinkosaugos bei sveikatos priežiūros institucijomis ir turinti reikiamus resursus, iš anksto paruoštus ekstremalių situacijų suvaldymo planus“ – teigia R. Lapinskas.
Konferencijos iniciatorius Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas Sigitas Mecelica teigia, kad situacija iškėlė dar vieną opią, tačiau nesprendžiamą problemą – gyventojai naudoja cheminiais ir mikrobiologiniais teršalais užterštą vandenį. „Šilų ir Lukšių kaimuose aštuoniolikoje sodybų šuliniai neatitinka saugos ir kokybės parametrų. Lietuvos mastu – 30 % gyventojų naudoja nesaugų ir galimai užterštą vandenį. Todėl su vandens užterštumu susijusios problemos turi būti sprendžiamos nedelsiant. Kreipėmės į atsakingas institucijas, reikalaudami inicijuoti namų ūkių prisijungimą prie centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklo, informuojant gyventojus apie tokio prisijungimo naudą ir užtikrinant, kad tai iš vartotojų nepareikalautų didelių sąnaudų, o nutolę vartotojai, kurie dėl ekonominių priežasčių negali būti prijungti prie vandentiekio sistemų, turi būti savivaldybių globojami: jų šuliniai turi būti valomi, tikrinami, suteikiama pagalba įsirengiant nuosavus gręžinius“ – pabrėžia S. Mecelica. Anot jo, procesui taip pat būtina griežta kontrolė.
R. Lapinskas atkreipia dėmesį, kad vandens nuotekų gerinimui 2013-2017 m. laikotarpiu buvo išleista virš 3 milijonų litų ES investicijų, tačiau tikslai taip ir nebuvo pasiekti. „Tai glaudžiai susiję su projektų vykdymo kontrolės stygiumi, už kurį atsakinga Aplinkos ministerija. Teko girdėti apie ministerijos raštus savivaldybėms, kuriuose reikalaujama grąžinti ES paramos lėšas dėl nepasiektų vandens tiekimo gerinimo projektų rezultatų, tačiau vargu, ar toks ministerijos elgesys yra tinkamas“ – kelia klausimą Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas.
Liepos mėnesį Jonavos rajone nustačius afrikinio kiaulių maro protrūkį paskelbta ekstremali padėtis. Siekiant likviduoti viruso židinį, dujomis numarinta ir netoli UAB „Beržų kompleksas” teritorijos duobėje užkasta daugiau nei 24 tūkst. kiaulių.
