Vilnius – sparčiausiai augantis miestas Lietuvoje, kuriame atvykstančių gyventojų skaičius viršija išvykstančių, be to, kasmet, čia pasaulį išvysta daugiau nei 7 tūkstančiai mažųjų vilniečių. Tačiau miestui plečiantis, neišvengiamos ir papildomos problemos bei gyvenimą sostinėje apkartinantys rūpesčiai. Kaip juos išspręsti?
Vilnius ir sprendžiantys vilniečiai
Centrinės valdžios diktuojamas tonas ir požiūris į pilietį slopina žmonių potencialą. Tai neteisinga, turime matyti žmonių kūrybines galias ir energiją, sudaryti sąlygas visuomenei veikti, aktyviai įsitraukti į politikos formavimą ir miesto vystymą.
Įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą galima keliais būdais: organizuojant bendruomenių apklausas, rengiant pasitarimus (mero, seniūnų ir seniūnaičių sueigas) kartu su bendruomenių atstovais, numatant sistemingus ir planingus susitikimus su bendruomenėmis. Dalį miesto biudžeto skirkime konkrečioms, pačių bendruomenių identifikuotoms problemoms spręsti, diekime dalyvaujamojo biudžeto modelį. Bendruomenės turėdamos tokį įrankį, veikdamos ranka rankon su bendradarbiaujančiais seniūnais ir seniūnaičiais, savo gyvenamąjį rajoną gali išties padaryti patogesniu ir gražesniu: įrengti vaikų žaidimo aikšteles, žaliąsias poilsio zonas, bendruomenės erdves, sporto zonas ir pan.
Sprendžiantys vilniečiai tik tada patikės savivaldos jėga, priims savivaldą kaip tinkamą gyvenimo organizavimo instrumentą, kai savivaldybėje įsigalės nulinė tolerancija korupcijai, neskaidriems ir žalingiems sprendimams. Vilnius turi tapti darnių sprendimų sostine, kurioje ekonominiai, infrastruktūros bei verslo interesai dera su gyventojų ir bendruomenių poreikiais bei nuomone ir yra įgyvendinami puoselėjant aplinką.
Tokiame mieste viešosios paslaugos būtų efektyvios (pagalba, konsultacijos, aukšta kultūra, pagarba klientui) ir užkraunančios kur kas mažiau biurokratinės naštos ir reglamentavimo (dokumentai tvarkomi per maksimaliai trumpą laiką, teisės aktų revizija, perteklinių reikalavimų atsisakymas). Šioje srityje daug ką galima pagerinti tiesiog kritiškai ir savikritiškai peržvelgus procesus, darbo organizavimą ir kultūrą.
Kurkime saugų miestą, kuriame išplėtota vaizdo stebėjimo sistema net labiausiai nuo centro nutolusiuose rajonuose. Miestą, kuriame „nesaugių rajonų” tiesiog nėra. Nušvieskime naktines Vilniaus gatves pasitelkę energiją tausojančias sistemas. Norime gyventi saugiai? Plėtokime saugios kaimynystės projektus. Naudodami turimą miesto infrastruktūrą, paverskime Vilnių išmaniuoju miestu, kuriame puikiai išplėtotas viešai prieinamas interneto tinklas, gatvėse veikia išmanūs šviesoforai, įgyvendinama parkavimo kontrolės bei atliekų konteinerių stebėjimo sistema.
Drauge kurdami Vilnių sumažinkime senjorų ir neįgaliųjų atskirtį, suteikime galimybę išeiti į miestą, daryti gerus darbus, vykdyti savanorystę. Sukurkime miestą, kuriame visos žmogaus teisės, nepaisant tautybės, rasės, lyties, orientacijos ar religijos, yra gerbiamos. Miestą, kuriame klesti lyčių lygybė. Savivaldybėje privalo būti tokių projektų rengėjai, mentoriai ir vystytojai.
Esu įsitikinęs, kad Vilnius jau dabar yra pasiruošęs būti brandžiu ir sąmoningu miestu, užtikrinančiu pagarbą ir gerovę net pačioms silpniausioms gyvybės formoms gyvenančioms šalia mūsų – Vilnius neturėtų toleruoti gyvūnų išnaudojimo cirkuose, žiauraus elgesio gyvūnų prieglaudos įstaigose. Vilniuje stinga augintinių vedžiojimo ir dresavimo aikštelių, jas reikia įrengti kiekviename mikrorajone ir kelti gyvūnų šeimininkų sąmoningumą ir atsakomybę už savo augintinius.
Vilnius – aplinkai draugiškas miestas
Visi mano sprendimai remiasi tvaraus vystymosi idėja, kuria sieksiu užkrėsti ir kitus. Darna su supančia aplinka galėtų tapti kiekvieno vilniečio gyvenimo būdo ir miesto ūkio funkcionavimo pagrindu. Tai neišvengiamai skatina ne tik pasaulį, bet ir Lietuvą užplūstantys klimato kaitos padariniai. Staigios ir stiprios liūtys, dažnėjančios karščio bangos ir sausros, nykstančios gyvūnų rūšys. Ar Vilnius pasiruošęs sutikti šiuos klimato kaitos iššūkius?
Miestų planavimo, projektavimo, statybos, želdynų priežiūros bei kitose srityse turi būti gerinamas atsparumas ilgalaikėms klimato kaitos pasekmėms. Siekis prisitaikyti prie klimato kaitos diktuoja poreikį modernizuoti lietaus nuotekų tinklus, leidžiant išvengti žalingo vandens poveikio statinių pamatams, šaligatviams ir asfalto dangai. Šiems darbams būtina maksimaliai naudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Miesto skverus, aikštes ir gatves grįsdami vandeniui praleidžia danga, sumažinsime neigiamą poveikį gyventojų ir paties miesto turtui.
Vilnius – viena žaliausių Europos sostinių, tačiau pastaraisiais metais užplūdęs medžių kirtimo vajus skatina sunerimti. Ne tik išsaugoti gyvybiškai miestui svarbias žaliąsias erdves, bet ir plėsti žaliąjį miesto rūbą – tai mano įsipareigojimas Vilniui. Ar galite įsivaizduoti Vilnių nuklotą „žaliaisiais stogais“ ir „žaliosiomis sienomis“? Mano vizijoje tai alternatyva erdvėms, kuriose žaliųjų zonų plėtra sunkiai įsivaizduojama. Mūsų mieste yra 2 regioniniai parkai, 12 draustinių, todėl galvojant apie miesto raidos strategiją, būtina į tai atsižvelgti. Miesto raida neturėtų neigiamai paveikti saugomų teritorijų, o priešingai – saugomos teritorijos turi tapti atskaitos tašku, kurio pagrindu mes ir vystysime miestą.
Ir žinoma, daugiabučių bei kvartalinė renovacija, leidžianti ne tik atnaujinti miesto veidą, bet ir užtikrinti aukštesnį energinį efektyvumą bei sutaupyti gyventojų išlaidas šildymui. Modernizuota šilumos gamyba ir elektros tiekimo sistema leistų spręsti ne tik šilumos kainos, bet ir vietinės taršos kietosiomis dalelėmis problemą. Neabejodamas atsinaujinančios energetikos ateitimi, skatinsiu jos plėtrą visame mieste (pvz. pastatų stogus ar net sienas nuklojant saulės baterijomis).
Mano akyse Vilnius – sąmoningų, gamtą mylinčių žmonių miestas, todėl gyventojams turi būti užtikrinama teisinga atliekų surinkimo sistema, kai apmokestinamas išmetamų atliekų kiekis, o ne būsto kvadratiniai metrai. Tokia atliekų surinkimo sistema taip pat skatintų atliekas rūšiuoti, nes antrinės žaliavos būtų išvežamos nemokamai.
Vilnius – patogus miestas
Transporto spūstys – viena opiausių Vilniaus problemų, reikalaujanti kompleksinių sprendimo priemonių. Tai ne tik gatvių infrastruktūros tobulinimas (atskiros viešojo transporto linijos, požeminės perėjos, skirtingų lygių sankryžos), esamų dviračių takų atnaujinimas, naujų takų plėtra ir elektrinių dviračių krovimo stotelių įrengimas, infrastruktūros pritaikymas elektra varomam transportui ir lengvatinių sąlygų taikymas parkavimui mieste, bet svarbiausia – viešojo transporto virsmas patogia alternatyva nuosavam automobiliui. Greitas, švarus, šiltas ir saugus – toks turėtų būti Vilniaus viešasis transportas. O siekiant sumažinti kelionių trukmę piko valandomis pereinamuoju laikotarpiu, verta apsvarstyti skirtingo darbo laiko siūlymą savivaldybės institucijoms, kad miestiečiai į darbą vyktų ne vienodu laiku.
Ne chaotiška, o subalansuota miesto plėtra, išbaigti ir tarpusavyje su kaimynyste derantys projektai. Štai mūsų tikslas. Tiesiog būtina baigti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą: šis akmuo po kaklu neleidžia miestui turėti ilgalaikę viziją. Nuo centro nutolusiuose Vilniaus rajonuose būtina įrengti visą miestui būdingą ir reikalingą infrastruktūrą: vandentiekis ir kanalizacija, asfaltuotos gatvės, šaligatviai, apšvietimas, darželiai ir mokyklos, viešasis transportas, bendruomenės namai turi būti įprastu bet kurio mikrorajono standartu.
Vilnius – galimybių miestas, tad turime sudaryti vienodas sąlygas visiems Vilniaus moksleiviams įgyti kokybišką išsilavinimą, todėl turime suteikti reikalingą ekspertinę ir kitokią pagalbą prastesniais mokymosi rezultatais pasižyminčioms mokykloms. O į savivaldybės švietimo politikos formavimą įtraukime geriausius Lietuvoje švietimo ekspertus, mokytojus, tėvų bendruomenę. Pirmose gretose mano prioritetų sąraše rikiuojasi naujų darželių statyba ir esamų modernizavimas, iš ekologiškų produktų pagaminto, sveiko, tačiau skanaus maisto diegimas švietimo įstaigose bei verslumo ugdymo programų moksleiviams įgyvendinimas. Visuomenės sveikata – kertinė vertybė, todėl kokybiška ir prieinama sveikatos priežiūra turi būti užtikrinama kiekvienam gyventojui. Didinkime sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir mažinkime eiles patekti į gydymo įstaigas.
Mano vizijoje Vilnius – sveikų žmonių miestas! Skatinkime sveikatinimo politikos stiprinimą ugdymo ir švietimo įstaigose, plėsdami nemokamų fizinio lavinimo užsiėmimų pasiūlą. Didindami viešų ir nemokamų lauko treniruoklių, bėgimo-pasivaikščiojimo takų tinklą, sudarykime sąlygas sveikam laiko leidimui miesto erdvėse. Verslas – miesto ekonomikos variklis, tad siekime, kad ir jam Vilniuje būtų patogu. Remdamiesi geriausiais pasauliniais pavyzdžiais, sudarykime tinkamas sąlygas verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimuisi, vykdykime aktyvią apleistų sklypų ir pastatų įveiklinimo politiką, skatinkime socialiai atsakingą įmonių elgesį.
Pasauliui atviras Vilnius
Vilnius – konkurencingas miestas, mažais žingsneliais sėkmingai žengiantis į tarptautinius vandenis, tačiau sparčiam šuoliui į priekį reikia daugiau. Pradėkime nuo oro uosto ir Naujininkų renovacijos, nes tai pirmasis turisto įspūdis apie mūsų sostinę, o jis turi būti neišdildomas.
Išnaudokime mūsų miesto puošmeną – Neries upę. Jau pradėtas pakrantės tvarkymas yra fragmentiškas, tačiau juk galime įveiklinti pačią upę – mano vizijoje upe zujantys smulkūs restoranai ant vandens, erdvės performansams, ekskursijos Nerimi, po Vilnių. O gal planuokime drąsiai? Virš Neries upės paleiskime modernią gondolinę transporto priemonę, kuri atliktų ne tik viešojo transporto vaidmenį, bet ir taptų miesto svečių traukos objektu. Tai ne tik suteiktų galimybę versliems vilniečiams veikti, bet ir pritrauktų turistus.
Kalbant apie juos: Vilnius turi visas sąlygas ilgalaikėje perspektyvoje tapti renginių organizavimo meka. Konferencinis turizmas, kultūriniai renginiai – tai vis dar neužpildytos nišos, savivaldybei imantis lyderystės ir iniciatyvos, sudarant sąlygas infrastruktūrai, reklamai, viešinimui, galime suformuoti dar vieną prekės ženklą Vilniui.
Kūrybinių industrijų plėtra – dar vienas būdas sukurti ryškų Vilnių. Ir čia siūlau imtis pačių įvairiausių priemonių – nuo paskatų miesto kūrėjams kurti šviesos instaliacijas ant pastatų fasadų, iki kultūros renginių decentralizavimo iniciatyvų, t.y. ne tik centrinės miesto dalies, bet ir miegamųjų rajonų įtraukimas gali tapti išskirtinumu. Bendradarbiaukime su kitais Lietuvos miestais – kurkime miestų, turinčių renginių arenas klasterį, ir paverskime Vilnių ir visą Lietuvą tarptautinių sporto varžybų sostine. Juk jau dabar galime kiekvienais metais priimti kelias dešimtis regioninio, europinio ir net pasaulinio lygmens sporto renginius. Auginkime šią sritį.
Taigi, mano vizijoje sostinės sėkmės formulė remiasi keturių principinių tikslų įgyvendinimu. Tikiu, kad mano sisteminis mąstymas ir logika, o ne interesais paremti sprendimai, leis sukurti Vilnių aktyvų, žalią, patogų bei atvirą! Palaikykite mane ir mano komandą kovo 3 d. vyksiančiuose rinkimuose. Balsuokite už sąrašą numeris 5!
Remigijus Lapinskas yra Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas į Vilniaus miesto merus.
Politinė reklama.
