Vakar Klaipėdoje užfiksuota ekologinė nelaimė skatina į situaciją žvelgti plačiau. Lietuvos žaliųjų partija ragina ne tik objektyviai ištirti situaciją, nustačius taršos mastą, numatyti adekvačias sankcijas bei kompensacines priemones, bet ir ieškoti sprendimų, kurie užkirstų kelią vandenų taršai ateityje.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas pastebi, kad gamtosaugininkai nuolat „puse lūpų“ kalba apie vamzdžius ar vamzdelius, vedančius į Lietuvos upes, upelius ir melioracijos griovius, o vandens taršos problema šalyje apskritai yra labai opi. Jis ragina prisiminti nuotekų vamzdyno avariją Vilniuje, kai užterštas vanduo buvo leidžiamas tiesiai į Nerį, Kėdainių nuotekų valymo įrenginių gedimus, atvejus, kai mėšlas ir srutos buvo neteisėtai skleidžiami laukuose.
„Visi šie incidentai svariai prisidėjo prie Lietuvos vandenų taršos. Situaciją dar labiau blogina nekontroliuojamas trąšų naudojimas žemės ūkyje, o prie centralizuotos nuotekų sistemos neprijungtos teritorijos įvairiuose miestuose ir miesteliuose, sudaro realią galimybę nuotekų šalinimui gamtai žalingu būdu. To rezultatas – vis labiau didėjanti Lietuvos vandens telkinių ir Baltijos jūros tarša. Todėl ir toliau turime ieškoti būdų identifikuoti galimus taršos atvejus ir siūlyti politinius bei technologinius sprendimus, kurie padėtų spręsti šią aštrią problemą“, – teigia R. Lapinskas.
Kalbėdamas apie vakar užfiksuotą situaciją, kai galimai milžiniški kiekiai teršalų iš bendrovės „Grigeo Klaipėda“ rezervuarų tekėjo į Kuršių marias, partijos pirmininkas ragino institucijas kuo skubiau nustatyti poveikį gamtai ir skirti priemones, kurios realiai prisidėtų prie gamtai padarytos žalos kompensavimo.
„Sunku patikėti, kad šimtus kartų leistinas normas viršijančios nuotekos didžiuliais kiekiais galėjo būti sąmoningai nukreipiamos į Kuršių marias. Tokio proceso poveikis gamtai – milžiniškas. Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai nebuvo ilgalaikis procesas ar tyčinė vandens tarša, tačiau tai įvertinti turi atsakingos institucijos. Svarbu, kad jos tinkamai ir greitai atliktų savo darbą – operatyviai nustatytų žalos mastą ir numatytų priemones, kurios padės kompensuoti poveikį gamtai“, – sako R. Lapinskas.
