Balandžio 26-oji į pasaulio istoriją įėjo kaip diena, kuomet „taikusis atomas“ parodė savo kitą veidą, kuomet išsisklaidė iliuzijos apie švarią energiją. Kas neišsisklaidė, tai debesies radionuklidų, nuslinkusio per didžiąją Europos dalį, suluošinti likimai.
Tai diena, kuomet sužinojome, kad žaidžiame su jėgomis, kurios yra sunkiai valdomos, ne visada paklūsta; jėgomis, kurių nesugebėjome prisijaukinti per pusę atominės energetikos vystymo amžiaus. Diena, iš kurios turėjome pasimokyti…
Po 25 metų sekė Fukušimos įvykiai, ir, atrodytų, pasaulis galutinai suprato, kad neverta. Išsivysčiusios šalys, viena paskui kitą nusprendė palaipsniui atsisakyti branduolinės energetikos, kas liko palaidodamos giliose šachtose tūkstančiams metų. Tai buvo racionalus sprendimas, nes, šalia modernios atsinaujinančių išteklių energetikos, branduolinė neatrodo nei pigi, nei tuo labiau švari. Paprasčiausiai nebeapsimoka.
Tačiau panašu, kad šią pamoką išmoko ne visi. Vis dar yra žmonių, suinteresuotų kam nors įdarbinti „taikųjį atomą“, ar net tvirtinančių, kad radiacijos pavojus tėra mitas, išpūstas muilo burbulas. Tokiems norėčiau pasakyti – papasakokite šiuos savo argumentus tiems, kurie prieš dvidešimt šešis metus kastuvais valė radioaktyvias šiukšles nuo elektrinės stogo, tiems, kurie statė sarkofagą, ar tiems nieko nežinojusiems Pripetės gyventojams, kurie atsidarę langus stebėjo atominio gaisro pašvaistę. Ar su savo argumentais galėtumėte pažvelgti jiems į akis?
Mūsų šalis taip pat nepanašu, kad būtų pasimokiusi. Šiuo metu stovime ant naujų branduolinių statybų slenksčio. Vyksta derybos, kalbama, koks tobulas naujasis reaktorius, kokie aukšti saugumo standartai… Tačiau reikėtų prisiminti, kad prieš dvidešimt šešis metus niekas nesitikėjo, niekas neabejojo „taikiojo atomo“ draugiškumu, kaip ir prieš kiek daugiau nei metus, japonai neabejojo savo technologijų saugumu. O kartais reikia tik vienos klaidos, vieno netikėtumo…
Minint šią skausmingą datą, norėčiau palinkėti sąmoningumo, kad būtų pasimokyta iš praeities klaidų, kad tokie įvykiai daugiau niekada nepasikartotų. Norėčiau, kad pasinaudotumėte savo teise priimti sprendimus. Prisidėkite prie referendumo dėl atominės elektrinės statybų Lietuvoje iniciatyvos, ir mūsų balsas bus išgirstas. Užkirskime kelią galimybei, kad ši kraupi tragedija pasikartos!
Iniciatyvinės grupės „Žmonės sprendžia“ koordinatorius
Rimantas Šerkšnas
