Seimo nario Ž. Šilgalio pranešimas: referendume žmonės ne pataria, o sprendžia
2012 m. rugsėjo 20 d. pranešimas VIR
Iki spalio 14 d. vyksiančio referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų liko mažiau nei mėnuo, tačiau iki šios dienos iš valstybės pusės nedaroma nieko, kad referendumas įvyktų ir žmonės išsakytų savo nuomonę. Už mokesčių mokėtojų milijonus perkamose reklamose blizga modernūs reaktoriai, kalba protingi ekspertai, niekam nesuprantama technokratine kalba dėstomi VAE privalumai. Bet nei viename pirktiniame reportaže neatsakoma į esminius klausimus apie visų mūsų ateitį AE šešėlyje.
Valdžia atominę elektrinę tautai bando parduoti naudodama energetinės nepriklausomybės burtažodį. Skamba gražiai – tik ar ne tuo pačiu burtažodžiu mosuojant jau nėra statomas suskystintų dujų terminalas? Ar energetinės nepriklausomybės neužtikrins elektros tiltų su Skandinavija ir Lenkija projektų įgyvendinimas – tuomet Lietuva galės elektros energiją ateityje pirkti ne tik iš Rytų, bet ir iš Vakarų? Ar negalime brangių rusiškų dujų pakeisti pigiu vietiniu biokuru?
Akivaizdu, kad klausimų šiandien daugiau negu atsakymų. Aš, atstovaudamas daugiau nei 3 milijonams Lietuvos gyventojų, jaučiuosi turįs teisę paklausti daugelio klausimų ir išsireikalauti atsakymų į juos. Jeigu reikės, klausiu daug kartų. Tam, kad eidami į referendumą žinotume, kas mūsų laukia ir galėtume teisingai pasirinkti savo ir savo vaikų ateitį.
Taigi, Premjere, laukiame iš jūsų atsakymo į daugelio Lietuvos energetikos ekspertų, politologų, ekonomistų ir paprastų žmonių iškeltus klausimus:
1. Ar branduolinės energetikos atsisakančios Vakarų valstybės klysta? Vokietija iki 2020 m. nusprendė atsisakyti branduolinės energetikos. Italija, Austrija, Šveicarija, Belgija ir daugelis kitų Vakarų valstybių jau atsisakė minčių apie branduolinę energetiką. Ar kas nors pasidomėjo, kodėl jos tai padarė?
2. Ar nemanote, jog Lietuvos energetinę nepriklausomybę gali užtikrinti kiti planuojami energetiniai projektai, o ne VAE? Kodėl praktiškai nieko nepadaryta kuriant atsinaujinančios energijos šaltinius? Ar tikrai energetinės priklausomybės problemos neišspręs kiti, jau vykdomi ar numatyti, energetiniai projektai ir VAE yra vienintelė išeitis vaduojantis iš priklausomybės nuo Rusijos dujų?
3. Kodėl Lietuvai, o ne partneriams teks visa rizika avarijos VAE atveju? Jei VAE yra regioninis projektas ir Lietuvos dalis tik 38 procentai, tai kodėl mūsų šaliai tenka 100 procentų rizikos galimos avarijos atveju? Ar kiti VAE potencialūs akcininkai įsipareigoja prisidėti prie avarijos pasekmių likvidavimo kaštų padengimo, šiems kaštams viršijus draudimo išmokas? Jei taip – tai kokiomis garantijomis šie įsipareigojimai pagrįsti? Koks bus maksimalus draudimo žalos dydis ir koks draudimo mokestis bus mokamas?
4. Kodėl kitos šalys nestato tokių BWR reaktorių (verdančio vandens), kokį planuoja pasistatyti Lietuva? Paskutinis BWR reaktorius ne Japonijos teritorijoje buvo prijungtas prie elektros tinklų 1995-aisiais Meksikoje. Šiuo metu pasaulyje statomi 65 reaktoriai, tačiau iš jų tik 4 BWR reaktoriai, bet ir jų statybos vėluoja bei išlieka atviras klausimas, ar jie kada nors bus paleisti.
5. Ar kas nors Lietuvoje žino, kokia bus galutinė VAE kaina? Daugelyje šalių (Suomija, Prancūzija) statomų AE kaina per statybų laikotarpį išaugo dvigubai. Kiek ji išaugs Lietuvoje?
6. Iš kokių lėšų Lietuva dengs išaugusius VAE statybos kaštus? Kaip VAE numato finansuoti savo dalį investicijų, jeigu paaiškės, kad investicijos bus didesnės, nei planuojamos? Jeigu planuojama tokiu atveju gauti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, tai kokios sritys liks nuskriaustos?
7. Kas garantuos, kad Lietuvos gyventojai nebus verčiami pirkti brangią VAE gaminamą elektrą? Jau dabar planuojama, kad iš suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje Lietuvos įmonės produkciją turės pirkti privalomuoju būdu. Ar Lietuvos Vyriausybė gali suteikti garantijas, jog tuo atveju, jei elektros gamybos savikaina VAE viršys elektros rinkos kainą, tikrai nebus įvesta jokių reikalavimų elektros vartotojams tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti elektros energiją privalomai iš VAE?
8. Ar tiesa, kad Baltijos regione elektros pirkėjų ras tik pirma pastatyta atominė elektrinė – t. y. Kaliningrado AE? Planuojama, kad pirmasis Kaliningrado AE blokas pradės veikti 2017 m., Astravo AE (Baltarusija) – 2018 m. Visagino AE – 2020–2022 m. Taigi regionas bus aprūpintas elektros energija dar iki pastatant VAE.
9. Kiek kainuos branduolinių atliekų saugojimas – 1,7 mlrd., 8 mlrd. ar 13 mlrd. litų? Ar tai valstybės paslaptis? VAE verslo plane numatyta, kad į elektros gamybos kaštus įeina ir elektrinės uždarymo kaštai, per 60 eksploatacijos metų sukaupiant 1,1–1,7 mlrd. litų fondą VAE uždarymui. 2007 m. radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) parengtoje ataskaitoje numatyta, kad Ignalinos AE susidariusio panaudoto branduolinio kuro ir kitų ilgaamžių radioaktyvių atliekų laidojimo išlaidos yra apie 8 mlrd. litų. Švedijos ekspertų vertinimu, jos gali siekti apie 13 mlrd. litų. Kodėl toks didelis skirtumas tarp VAE uždarymui numatyto sukaupti fondo dydžio ir planuojamų išlaidų Ignalinos AE uždarymui?
10. Kas finansuos VAE uždarymą – visi akcininkai, ar tik Lietuva? Kaip būtų sprendžiama VAE uždarymui reikalingų lėšų trūkumo problema, jei paaiškėtų, kad nesukaupta pakankamai pinigų VAE uždaryti? Kokie yra kitų VAE projekto akcininkų įsipareigojimai, susidarius tokiai situacijai ir kokiomis garantijomis jie pagrįsti? Ar Lietuvos mokesčių mokėtojai ateityje neliks vieninteliais VAE uždarymo finansuotojais?
11. VAE sako, kad paskolas grąžinsime per 18 metų, Ūkio ministerija – kad per 60 metų? Kas meluoja? Kokie yra numatomi realūs paskolos grąžinimo terminai ir kokia reali elektros energijos gamybos VAE savikaina pirmaisiais elektrinės eksploatacijos metais?
12. Kodėl Lietuvoje nėra nepriklausomos institucijos atsakingos už atominę saugą? Atominės energetikos ekspertai teigia, kad atominės energetikos saugą kontroliuojanti institucija turi būti nepriklausoma, o jei ji yra pavaldi vyriausybei, objektyvumo sunku tikėtis. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) yra pavaldi Ministrui Pirmininkui – kur garantija, kad ji ateityje nevykdys politikų valios ir neslėps nemalonių faktų?
13. Kodėl nėra jokio plano, kur laidoti Ignalinos AE atliekas? Kodėl VATESI nesiima vykdyti ES direktyvos iki 2015 m. parengti giluminio atliekų laidojimo plano? Ignalinos atliekos saugomos „laikinai“. Anot VATESI, ateityje bus sprendžiama, kur jas laidoti. VAE atliekos taip pat bus saugomos „laikinai“?
14. Kodėl teigiate, kad VAE statybos sukurs 6000 darbo vietų Lietuvos gyventojams? Tarptautinė praktika rodo, jog AE statybų metu sukuriama daugiausia laikinų darbo vietų, o didžiąją dalį darbų atlieka ne nacionalinės įmonės. Štai Suomijoje, kur veikia stipri statybos ir metalurgijos pramonė, o įmonės yra sukaupusios ilgametę patirtį statant atomines elektrines, Olikuoto-3 AE statybos metu suomių kompanijos gavo tik 25 proc. visų reaktoriaus statybos užsakymų. Visos kitos statybos lėšos iškeliavo užsienio kompanijoms. Be to, kur Lietuva gaus savų branduolinės energijos specialistų: buvę Ignalinos AE darbuotojai – išvykę arba pensinio amžiaus. Mūsų aukštosios mokyklos rengs tik po 30–50 branduolinės energetikos absolventų kasmet. Kas yra šių specialybių dėstytojai Lietuvoje? Kokia jų praktinė patirtis? Jei mūsų absolventai ir gaus diplomą, kur jie įgis patirties? Ar tiesiai iš aukštosios mokyklos suolo keliaus į AE?
Tai tik keli esminiai klausimai, į kuriuos privalome žinoti atsakymus. Tam, kad referendumo metu teisingai nuspręstume, kurį kelią renkamės. Taip, nuspręstume, nes referendume žmonės ne pataria, o sprendžia. Ir naujos valdžios užduotis bus vykdyti piliečių valią. Kokia ji bebūtų.
Ir pabaigai lieka paskutinis, retorinis, klausimas, į kurį atsakymo nesitikiu: Premjere, ar, pridėjęs ranką prie širdies, galėtumėte prisiekti, kad planuojama energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos ateityje keliolikai Lietuvos kartų netaps priklausomybe nuo bankų, skurdo ir nuolatinės rizikos?
Taigi, laukiame atsakymų. O būdų atsakyti į klausimus turite begalę – juk leidžiami milijoniniai pinigai VAE viešinimo kampanijai. Pagaliau turėsite galimybę juos panaudoti pagal paskirtį.
