1. Parlamentinė kontrolė dėl leidimų išdavimo tvarkos žvalgyti ir naudoti Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančias žemės gelmes.
Lietuvos geologijos tarnybos (toliau LGT) direktorius Juozas Mockevičius pristatė leidimų žvalgyti ir naudoti Lietuvos Respublikai priklausančius naudinguosius žemės gelmių išteklius (neįskaitant angliavandenilių) išdavimo tvarką. Priklausomai nuo to, kokiai naudingajai iškasenai žvalgyti ir naudoti leidimas yra prašomas, jį gali išduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė išduoda leidimus naudoti angliavandenilių, metalų, vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius, naudoti natūralias žemės gelmių ertmes pramoninėms atliekoms laidoti (išskyrus radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas), įrengti ir naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti, naudoti natūralias žemės gelmių ertmes naftai, dujoms ar kitoms medžiagoms laikyti. Leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei žemės gelmių šiluminę energiją išduoda Aplinkos ministerija. Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus naudoti aukščiau nepaminėtus žemės gelmių išteklius.
Pateikiamas prašymas dėl leidimo žvalgyti ir naudoti žemės gelmių naudingąsias iškasenas pirmiausia turi būti suderintas su rajono savivaldybe, Nacionaline žemės tarnyba ir Regioniniu aplinkos apsaugos departamentu (toliau RAAD).
Juozas Mockevičius informavo, kad LGT ir RAAD turi teisę rengti planinius ir neplaninius patikrinimus dėl vykdomų žemės gelmių žvalgybos ir naudojimo darbų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai teiravosi LGT direktoriaus dėl nustatomų sanitarinių apsaugos zonų (toliau SAZ) vandenvietėms ir požeminio vandens telkiniams esantiems teritorijoje, kurioje planuojama netradicinių vandenilių žvalgyba ir gavyba. Juozas Mockevičius informavo, kad šioje teritorijoje yra 125 vandenvietės, tačiau nei vienai iš jų nėra patvirtinta SAZ. J. Mockevičiaus teigimu SAZ yra paskaičiuotos ir parengtos kiekvienai vandenvietei, tačiau savivaldybės nesugeba jų įsteigti ir įregistruoti.
Buvo aptariama galimybė rengti naują Skalūnų dujų įstatymą.
2. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Šiuo įstatymo projektu yra siūloma sumažinti apribojimus dėl privačių žemės sklypų esančių saugomose teritorijose dalijimo.
Buvo nuspręsta pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą XIP-4553(3) ir jo lyginamąjį variantą.
Nuoroda:
3. Medžioklės įstatymo 7, 8, 11, 12, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius L. Budrys komiteto posėdyje pristatė Medžioklės įstatymo pakeitimo projektą, taip pat informavo, kad esamo įstatymo šeši straipsniai pagal 2002 m. Konstitucinio teismo sprendimą prieštarauja Konstitucijai. Pateiktame įstatymo pakeitimo projekte privačių žemių ir miškų savininkams yra siūlomos šios teisės:
a) užtikrinti privačių miškų ir žemės savininkų teisę uždrausti medžioti jų žemėse ar miškuose atsisakant kompensacijos už gyvūnų padarytą žalą;
b) susitarti su medžiotojų organizacija dėl išskirtinių medžioklės sąlygų;
c) leisti medžioti.
Siūlomas įstatymo projektas nekeičia esamos medžioklės plotų vienetų sudarymo sistemos ir nuostatos, kad laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė.
Daugiausia ginčų sukėlė siūloma pataisa, kad tik tie privatūs žemės ir miškų sąvininkai, kurie turi daugiau kaip 100 ha žemės ar miško ir teisę medžioti, privalėtų tapti medžiotojų organizacijos nariais.
Kol kas komiteto nariai sutarė, kad atidžiai peržvelgs ir Laimučio Budrio pristatytas, ir parlamentarės Aurelijos Stancikienės pasiūlytas Medžioklės įstatymų pataisas, įvairius kitus dokumentus.
Pridedame nuorodą, kurioje yra pateikiamas šis projektas, lyginamasis variantas ir pagrindinio komiteto išvada:
