Nors Lietuvoje oro tarša dažniausiai neviršija limitų ir oro kokybė gana gera, vis dėlto tarša sienų neturi, ir gali keliauti tiek iš miesto į miestą, tiek iš šalies į šalį. Taip sako neseniai Briuselyje vykusios aplinkosaugos konferencijos „Žalioji savaitė“ dalyviai.
Anot jų, būtina domėtis, kokia oro kokybė konkrečiame jūsų gyvenamajame regione. Specialistai pabrėžia ir tai, kad ne tik verslas, žemės ūkis ar politikai, bet ir kiekvienas individas gali prisidėti prie to, kad oras, kuriuo kvėpuojame, būtų geresnis. Taigi kaip tai padaryti ir kokia oro kokybė šiuo metu Europoje?
Didžiausi teršėjai – transportas ir žemės ūkis
Vienas iš itin užterštų miestų Europoje – Milanas. Jame daug automobilių, be to, didesnę oro taršą lemia geografija. Milanas ir visas Lombardijos regionas Italijoje yra įduboje, todėl čia nesvetimos ne tik transporto spūstys, bet ir smogas.
Europos Komisijos platinamoje medžiagoje pasakojama, kad oro kokybės padėtis per pastaruosius kelerius metus Milane pagerėjo: ankstesnės kartos dyzeliu varomų automobilių sumažėjo maždaug milijonu – jais negalima važinėti paprastomis savaitės dienomis nuo spalio iki balandžio.
„Ankstesnės kartos dyzeliniai varikliai, tokie kaip euro 0, 1 ar 2, išmeta labai daug kietųjų dalelių, tačiau yra ir technologijų, leidžiančių jas pašalinti, yra dyzelino suodžių filtrų, kurie leidžia tuos teršalus sumažinti“, – sako Maurizio Gualtier iš Milano Biccoca universiteto.
Dyzelino suodžių filtrus, anot M. Gualtier, Lombardijos regionas rekomenduoja automobilių savininkams, tačiau taip pat – viešajam transportui. Juos ketinama instaliuoti į tūkstančius autobusų. Be to, šiame regione vairuotojai raginami naudoti švaresnį kurą ir naujas jo rūšis – pavyzdžiui, iš metano ir vandenilio, o mokesčiai norint įvažiuoti į centrą labai stipriai reguliuojami.
Būtent transportas, kalbant apskritai, orą teršia bene labiausiai. Kitas šaltinis – žemės ūkis. Tai ypač aktualu, pavyzdžiui, Olandijoje, kur du trečdaliai žemės naudojami žemės ūkiui. Ten – 17 mln. žmonių, 1,5 mln. karvių, 12 mln. kiaulių ir 100 mln. viščiukų.
Markas Suttonas, profesorius iš Ekologijos ir hidrologijos centro Jungtinėje Karalystėje, sako, kad Lombardijos regionas Italijoje ir Olandija yra vienos problemiškiausių vietų – orą čia labiausiai teršia žemės ūkis.
„Viena iš itin problemiškų vietų yra Po žemuma Šiaurės Italijoje, netoli Milano ir Bolonijos. Tai vieta, žinoma dėl tokių produktų kaip parmos kumpis, parmezano sūris, ir jie labai skanūs. Tačiau amoniako išmetimai į aplinką tose vietose didžiuliai, nes gyvuliai ganosi labai tankiai.
Tas pats su Olandija, Belgija, Šiaurės vakarų Prancūzija – ten ir kiaulės, ir kamambero sūris, kurį taip noriai valgome, tačiau vėlgi – ir amoniako išmetimai į atmosferą“, – teigia pašnekovas.
