Valstybės ateitis – jauni jos piliečiai, tačiau net 6 milijonai visų Europos Sąjungos (ES) jaunuolių, o tai yra daugiau nei ketvirtadalis, neturi darbo.
ES vadovai sutiko, kad europiniu ir nacionaliniu lygmenimis reikia imtis skubių veiksmų – skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, ypatingą dėmesį skiriant kovai su jaunimo nedarbu. Visos ES šalys sutiko parengti nacionalinius darbo vietų kūrimo planus, siekdamos pagerinti galimybę jaunimui įsidarbinti, tačiau situacija pagerėjo tik iš dalies. Jaunimo nedarbo problema vis dar išlieka viena pagrindinių ES.
Lietuva – per vidurį
ES statistikos agentūros „Eurostat“ 2014 metų duomenimis, didžiausias nedarbas šiuo metu klesti Graikijoje (56,8 proc.), Ispanijoje (53,9 proc.) ir Kroatijoje (49 proc.), o mažiausias – Vokietijoje (7,8 proc.), Austrijoje (9,5 proc.) ir Olandijoje (11,3 proc.). Lietuva rikiuojasi netoli ES šalių vidurkio. Mūsų šalies jaunimo nedarbo rodiklis yra 2,4 proc. mažesnis nei ES vidurkis (22,8 proc.).
Bedarbiai su aukštuoju išsilavinimu
Lyginant su praėjusiais metais, jaunimo nedarbas Lietuvoje sumažėjo 2 proc., tačiau baigusių aukštąjį mokslą jaunuolių nedarbas išaugo 2,5 proc.
Sistema turi būti tokia, kad užtikrintų galimybę gauti norimą darbą iškart pabaigus mokslus.
Nedarbo problema atsiranda dėl daugelio priežasčių. Didelių spragų esama šalies švietimo sistemoje, jos mokymo turinys – neadekvatus šiandieniniams reikalavimams. Švietimo sistema yra inertiška ir nesugeba prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių. Jaunam žmogui nėra galimybės pasiūlyti optimalaus žinių ir įgyjamos patirties varianto. Dėl šių aplinkybių jaunimas stokoja kvalifikacijos ir darbo patirties.
ES vadovybė turi paraginti nedelsiant imtis priemonių jaunimo nedarbo problemai spręsti. Tačiau kaip tą padaryti?
Skatina jaunimą suvokti, ko jie nori iš gyvenimo
Jau mokyklose būtina diegti profesinio orientavimo sistemas – skatinti moksleivius suvokti, kokias kompetencijas jie galės įgyti skirtinguose aukštojo mokslo sektoriuose, ir kaip vėliau gautas kompetencijas panaudos. Mokyklų profesinio informavimo taškai šiandien veikia nesistemingai, o jų veiklos orientuotos tik į vyresniųjų klasių moksleivius. Dėl to didžioji dalis abiturientų savo studijas pradeda planuoti tik mokslo metų pabaigoje ar gavę brandos egzaminų įvertinimus. Tai daro tiesioginę įtaką nepasvertam studijų programų pasirinkimui ir sąlyginai netikslingam valstybės lėšų, skirtų studijų finansavimui, panaudojimui.
Ruošti specialistus, kurių reikia šiandien
Šiandien reikia paruošti profesinio ugdymo sektoriaus strategiją, orientuotą į dabartinius (dabar reikalingus) darbo rinkos specialistus ir jiems keliamų reikalavimų poreikius. Būtina organizuoti kasmetinę nuolatinę reviziją ir strategijos atnaujinimą. Tuo tarpu šiandien dėl švietimo sistemos inertiškumo, sustabarėjimo ir nesugebėjimo prisitaikyti nėra galimybių jaunam žmogui pasiūlyti patį optimaliausią žinių ir įgyjamos patirties variantą.
Finansuoti stažuotes ir savanorystę
Stažuotės ir savanorystė ES padėtų laikinai darbo nerandantiems jaunuoliams neprarasti įgūdžių, pramokti kalbų, susipažinti su kitų šalių patirtimi, praplėsti akiratį. Dažnas darbo neturintis jaunuolis negali tam skirti lėšų, todėl turėtų būti pasirūpinta minimaliais norinčiųjų dirbti visuomenės labui poreikiais.
Pripažinti patirtį ir įgūdžius
Kvalifikacija, akademinė patirtis ir darbo įgūdžiai turėtų būti vertinami ir lengviau pripažįstami visoje Europos Sąjungoje.
Ugdyti verslumą ir įgūdžius
Mokyklų programose ir aukštųjų mokyklų studijų programose reikėtų kurti atskirus modulius, nukreiptus į verslumo gebėjimų ugdymą. Taip pat – skatinti aktyvų aukštųjų mokyklų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimą: atsižvelgiant į rinkos poreikius nuolat atnaujinti mokymo programas, taip pat efektyviai įgyvendinti specializuoto profilio gamybinių praktikų verslo sektoriuje galimybę.
Skatinant jaunimo verslumą derėtų sukurti mokestinių lengvatų paketą jaunimui, pradedančiam pirmąjį verslą. Pritaikant įstatyminę bazę reikia suteikti finansinius verslo paketus, būtinus veiklos pradžiai, kuriais valstybė padėtų jaunimui realizuoti savo verslo idėjas. Taip būtų kuriamos naujos darbo vietos, o tai skatintų ir visos šalies ekonominį augimą.
Sistema turi būti tokia, kad užtikrintų galimybę gauti norimą darbą iškart pabaigus mokslus.
