Reaguodama į Lietuvos žaliųjų partijos kreipimąsi, Alytaus miesto savivaldybė pranešė, kad Naujuosius metus pasitiks be fejerverkų. Tą patį ji ragina daryti ir miesto kultūros įstaigas bei renginių organizatorius.
„Alytus yra aplinkai draugiškas miestas, turintis daug žaliųjų erdvių ir vystomas siekiant mažesnio poveikio aplinkai. Čia diegiami aplinkai draugiški energijos taupymo ir gamybos būdai, miestiečių sąmoningumas prisideda prie spartaus artėjimo link klimatui neutralaus miesto statuso, todėl miestas 2022 metus pasitiks be fejerverkų“, – rašoma Lietuvos žaliųjų partijai atsiųstame Alytaus miesto savivaldybės administracijos atsakyme.
Savivaldybė taip pat informavo, kad palaikydama šią iniciatyvą, pateiktą informaciją apie neigiamas fejerverkų pasekmes išplatino ir Alytaus miesto Kultūros įstaigoms bei renginių organizatoriams.
Jau atsisakė trys savivaldybės
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės teigimu, toks Alytaus miesto savivaldybės sprendimas yra išmintingas ir savalaikis žingsnis. Dėl jo bus sumažinta lokali oro, dirvožemio ir vandens telkinių tarša, o vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, naminiai ir laukiniai gyvūnai patirs mažiau neigiamos įtakos dėl triukšmo taršos.
„Šio mėnesio pradžioje kreipėmės į visas Lietuvos savivaldybes kviesdami įvertinti fejerverkų žalą ir atsisakyti šios vienkartinės pramogos. Mūsų žiniomis, kol kas tik 3 iš 60 savivaldybių nusprendė eiti šiuo keliu – prie Vilniaus ir Birštono dabar prisijungė ir Alytus. Norisi tikėtis, kad šios savivaldybės savo pavyzdžiu parodys ir kitiems miestams, kad Najuosius metus kuo puikiausiai galima sutikti be šio švenčių atributo, o kitais metais tokių savivaldybių bus kur kas daugiau“, – sako I. Budraitė.
Nematoma fejerverkų kaina
Primename, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį gyventojų sveikatai, gali sukelti įvairius kvėpavimo takų susirgimus. Pirotechnikos gaminiai išskiria daug žalos keliančius elementus, tokius kaip anglies dioksidas, azoto ir sieros oksidai, toksinės medžiagos, švinas ir t.t. Pučiant vėjui šios medžiagos gali lengvai pasiekti saugomas teritorijas, gamtinius rezervatus ir taip pat kelti grėsmę vietinei florai ir faunai.
Pastebima, kad šventiniu laikotarpiu, kai masiškai šaudomi fejerverkai, žymiai padaugėja kreipimųsi į gyvūnų prieglaudas dėl stresą patyrusių, pabėgusių ir rastų bešeimininkių gyvūnų. Žalos neišvengia ir laukiniai gyvūnai bei paukščiai, neturintys kaip apsisaugoti nuo netikėto triukšmo.
