Dėl Europos Komisijos pateikto „žaliųjų“ energijos šaltinių sąrašo, į kurį siūloma įtraukti ir branduolinę energiją bei dujas, Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Prezidentą bei Vyriausybę, ragindama tokiam siūlymui nepritarti. Žalieji taip pat teigia, kad valstybės vadovo idėja šalyje vystyti nedideles branduolines jėgaines prieštarautų referendume išreikštai visuomenės nuomonei ir reikšmingai sulėtintų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
Lietuvos žaliųjų partijos atstovai įsitikinę, kad Europos Komisijos pozicija į taksonomijos reglamentą įtraukti branduolinę energetiką ir gamtines dujas radikaliai keičia bendrijos kursą, o jei sprendimas bus įgyvendintas, žlugs visa Europos energetikos pertvarka. Milijardai eurų galės tekėti į dujų ir branduolinės energijos projektų vystymą, prisidengiant žalumo skraiste, vietoje to, kad lėšos būtų nukreiptos į atsinaujinančios energijos šaltinius. Partija Prezidentą ir Vyriausybę ragina tokį Europos Komisijos siūlymą vetuoti.
Lietuva, kaip ir kitos šalys, savo poziciją Europos Komisijai turi pateikti iki trečiadienio. Jei šalys „žaliųjų“ energijos šaltinių sąrašui su dujomis ir branduoline energija neprieštaraus, jis bus įteisintas ir tam neprireiks net Europos Parlamento pritarimo.
Prieštarautų visuomenės nuomonei
„Taksonomijos tikslas buvo sustabdyti „žaliąjį smegenų plovimą“, bet panašu, kad metodika bus diskredituota, o „žaliasis smegenų plovimas“ – įteisintas. Bankai, draudimo bendrovės ir kiti privatūs investuotojai priims investicinius sprendimus, remdamiesi EK paruoštais tvarumo standartais, kuriuose atominė energetika ir dujos bus pristatomos kaip tvarios investicijos.
Į tokius projektus keliaus ir mokesčių mokėtojų pinigai. Prezidento pasisakymas, kuriame jis siūlė Lietuvai vystyti nedideles branduolines jėgaines, tai tik patvirtina. Be to, tokių projektų vystymas akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos gyventojų nuomonei, kuri buvo išreikšta dar 2012 metų referendume dėl Visagino atominės elektrinės statybų“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Slapti ir skuboti sprendimai
Partijos vicepirmininko Remigijaus Lapinsko teigimu, visa ši situacija yra atviras branduolinės energetikos ir dujų interesų atstovavimas. Anot jo, faktas, kad šis dokumentas buvo pateiktas pačiu nepalankiausiu laiku – Naujųjų metų išvakarėse – rodo, kad jį buvo bandoma „prastumti“ tyliai ir nepastebėtai.
„Valstybėms buvo skirtos vos aštuonios dienos jo nagrinėjimui. Be to, kaip pastebėjo Pasaulio laukinės gamtos fondas, EK neketina rengti viešųjų konsultacijų. Tokių, kokios buvo rengiamos svarstant atsinaujinančių energijos šaltinių tvarumą“, – sako atsinaujinančios energetikos ekspertas R. Lapinskas.
Tiesa, jis negaili kritikos ir Prezidento pozicijai. Anot jo, mažos branduolinės jėgainės, kurias buvo siūloma vystyti Lietuvoje, neegzistuoja, o toks G. Nausėdos pasisakymas atbaido nuo esminio taikinio – atsinaujinančios energetikos plėtros.
Kodėl atominė energetika nėra tvari?
Branduolinės energetikos šalininkai deklaruoja, kad šis energijos gavybos būdas išskiria palyginti nedaug šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl tam tikrais atvejais gali būti laikomas tvariu. Anot žaliųjų, toks požiūris remiasi siauriu vertinimu, kai atsižvelgiama tik į tokios jėgainės išskiriamas emisijas energijos gavybos metu. Jų įsitikinimu, Europos Komisija turėtų į šį klausimą žiūrėti plačiau ir vertinti visus su šiuo energijos šaltiniu susijusius iššūkius.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad vis dar lieka daug neatsakytų klausimų dėl branduolinių atliekų. Skaičiuojama, kad kiekviena įprasta 1000 MW galios atominė elektrinė kasmet sukuria apie 30 tonų ypač stiprių radioaktyviųjų atliekų. Tokios jos gali išlikti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius metų, o patikimo būdo jas utilizuoti vis dar nėra. Taip užkraunama šių atliekų saugojimo našta ateities kartoms”, – aiškina I. Budraitė
Be to, branduolinio kuro gavybai yra naudojamas uranas, t.y. baigtinis žemės išteklius, o jo gavybos metu yra išskiriamos CO2 emisijos. „Negalime pamiršti ir saugumo klausimų. Atominė energetika yra suvaldyto sprogimo technologija. Ji nėra ir negali būti 100 proc. saugi, tą mums kasmet primena Černobylio ir Fukušimos katastrofų metinės“, – sako R. Lapinskas.
Jo teigimu, dar vienas svarbus svertas skatinti perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių yra tai, kad atsinaujinanti energetika vis labiau pinga, o branduolinė energija ir dujos brangsta ir neabejotinai brangs toliau.
