Stambių šakų, storesnių rąstų ir kitokių medienos atliekų galima rasti kone kiekvienos sodybos kieme. Šiuo energetinės krizės laikotarpiu, kai šilumos kainos grasina pasiekti neregėtas aukštumas, siūloma panaudoti jas šilumos gamybai. Atsinaujinančios energetikos ekspertai kreipėsi į regioninius atliekų tvarkymo centrus, siūlydami pradėti organizuoti kompostavimui netinkamų, bet šilumos gamybai naudotinų atliekų surinkimą iš fizinių asmenų.
Šis klausimas paliestų ir nedidelių privačių miškų savininkus, kurie yra įpareigoti savo valdomus miškus tvarkyti. Energetikos ekspertai įsitikinę, kad dabartiniu laikotarpiu tokią biokuro gamybai tinkamą žaliavą būtų prasminga panaudoti šilumos energijos gavybai.
„Dažnai iš gyventojų sulaukiame klausimų, kas galėtų pasiimti žaliavą, tinkamą biokuro gamybai. Mūsų žiniomis, biokuro ir šilumos gamintojai neturi pajėgumų iš visų fizinių asmenų surinkti šias atliekas. Be to, dėl mažų apimčių jų surinkimas būtų nenaudingas tiek ekonomiškai, tiek ir aplinkosauginiu požiūriu (vertinant CO2 išmetimus transportavimui). Bet šis klausimas galėtų būti sprendžiamas regioniniuose atliekų tvarkymo centruose“, – sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA direktorė Vilma Baturo.
Jai antrina ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė. Jos įsitikinimu, šilumos gamybai tinkamų atliekų surinkimas galėtų būti vykdomas stambiagabaričių arba žaliųjų atliekų aikštelėse, plečiant ar pritaikant esamą infrastruktūrą. Į tokias aikšteles gyventojai galėtų pristatyti minėtas atliekas, o vėliau jos būtų perduodamos biokuro gamintojams arba tiesiai atitinkamos savivaldybės šilumos tiekėjams.
„Tokios tvarkos įvedimas leistų labiau tausoti gamtos išteklius ir prisidėtų prie beatliekės ekonomikos modelio įgyvendinimo. Iš tokios praktikos išloštų visi – gyventojai galėtų patogiai atsikratyti jiems nereikalingomis atliekomis, o biokuro gamintojai turėtų papildomos žaliavos, kuri organizuotai pasiektų šilumos tiekėjus ir prisidėtų prie šalies energetinės nepriklausomybės bei mažesnių kainų vartotojui“, – pastebi I. Budraitė.
Regioniniams atliekų surinkimo centrams ir Lietuvos savivaldybių asociacijai adresuotame rašte taip pat siūloma ieškoti sprendimų, kurie leistų surinkti šilumos gamybai tinkamas atliekas iš asmenų, kurie neturės galimybių jas nuvežti į tam skirtas aikšteles.
„Tokių atliekų kiekis vienos sodybos ar individualaus gyvenamojo namo kieme greičiausiai nebūtų didelis, bet jei jos būtų surenkamos masiškai, kiekiai tikrai gerokai išaugtų. Svarbiausia, kad tokio modelio įgyvendinimas nesudarytų didelių papildomų kaštų, o galėtų sukurti vertę visuomenei, ypač reikalingą šiuo energetinės krizės laikotarpiu“, – teigia raštą taip pat pasirašęs Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.
