22 02 2024

Pinigai visiems: ar universalios bazinės pajamos gali tapti daugiau nei eksperimentu?

By

Universalios bazinės pajamos – tai idėja, nusakanti besąlyginę grynųjų pinigų išmoką, kurią vyriausybė reguliariai skiria visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų uždarbio ar užimtumo statuso. Ši idėja atsirado norint sumažinti skurdo lygį ir efektyvinti biurokratinį mechanizmą, kadangi šių pajamų administravimas daug lengvesnis ir greitesnis nei įprastų socialinių išmokų administravimas.  Su tokiu ar panašiu universalių bazinių pajamų modeliu – kai gyventojai gauna tam tikrą sumą pinigų nepriklausomai nuo jų užimtumo – eksperimentuojama ne vienoje valstybėje. Tačiau kol

Skaityti daugiau
11 10 2022

Svajūnas Plungė. Subsidijų cunamis, arba kaip politikai gelbėja savo populiarumą

By

Pastaruoju metu iš Vyriausybės girdime tik geras naujienas. Ne tik tai, kad naujų mokesčių ir jų didinimo nebus artimiausius metus, bet ir tai, kad įvairūs mokesčiai bus sumažinti, jų mokėjimą verslininkams bus galima atidėti ir t.t. Dar daugiau – Vyriausybė ruošia kelių milijardų eurų pinigų maišą, kurį planuoja tiesiog išdalinti įvairiausioms subsidijoms gyventojams ir verslininkams. Panašu, kad Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau, nei galėjome tikėtis.   Kalėdos atėjo dviem mėnesiais anksčiau Kad ir kuris politikas kalbėtų

Skaityti daugiau
2 06 2020

Gintas Umbrasas. Ekonomikos stabilizavimas: ko galime pasimokyti iš Vokietijos?

By

Viena po kitos Europos šalys skelbia apie suvaldytą koronaviruso protrūkį, o kaip joms sekasi gelbėti vidaus ekonomiką? Situacija Lietuvoje – kebli, verslo stabilizavimui skirta parama vis dar stringa biurokratijos koridoriuose, nuo pandemijos kenčia jaunos šeimos, o valdantieji ieško būdų įtikti senjorams. Ko šiuo atžvilgiu galėtume pasimokyti iš operatyvumu pandemijos akivaizdoje pagarsėjusios Vokietijos?

Skaityti daugiau
24 03 2020

Remigijus Lapinskas. Kaip nuo koronaviruso gydysime verslą?

By

Saviizoliacija ir karantinas stipriai smogė ekonomikai. Su egzistencinėmis problemomis susidūrė nemažai verslų, kurių veiklos modeliai paremti nuolatiniu, kasdieniu pajamų generavimu. Kalbu ne apie sumažėjusius pelnus, bet apie išlikimą ir veiklos tęstinumą ateityje. Ar valstybė išties pakankamai stiprią pagalbos ranką ant uolos krašto pakibusiam verslui?

Skaityti daugiau
19 12 2019

Remigijus Lapinskas. Ko tikėtis iš „Žaliojo Europos kurso“?

By

„Žaliąjį Europos kursą“ pristačiusi ir palaikymo sulaukusi Europos Komisija suteikė vilties, kad galiausiai klimato krizei ir su ja susijusiems iššūkiams pagaliau bus suteiktas didesnis prioritetas. Tačiau ką tik pasibaigusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija proveržio neprognozuoja, o tuo tarpu Lietuvos Seimas kovai su klimato kaita skirtomis lėšomis kamšo valstybės biudžeto skyles.

Skaityti daugiau
14 10 2019

Remigijus Lapinskas: Kodėl siūlomas automobilių registracijos mokestis nepadės kovoti su oro tarša ir klimato kaita?

By

Visuotinai pripažintas principas „teršėjas moka“ sako, kad taršos šaltinis turi būti identifikuotas dar prieš jam pradedant teršti, o taršos šalinimas, arba kompensacinės priemonės, skirtos šiai taršai neutralizuoti, turi veikti nedelsiant, būti adekvačios ir duoti garantuotą efektą. Pažiūrėkime, ar atitinka šiuos principus Aplinkos ministerijos siūlomas Transporto priemonių taršos mokestis. Visų pirma, mokestis numatomas taikyti pagal automobilio taršos kiekį (CO2 dujų išmetimus gramais vienam kilometrui), kuris yra apskaičiuojamas taikant tam tikrą metodiką, turi vidutinę reikšmę ir, deja,

Skaityti daugiau
23 08 2017

R. Miškinis: Apie drausmę finansuose, arba kaip Karbauskis ekonomiką taisė

By

Viešojoje erdvėje kilusi diskusija apie finansinės drausmės įstatymų (ne)reikalingumą nėra bevertė. Veikiau ji suteikia galimybę darkart sąmoningai ir iš kitos perspektyvos įvertinti jau kurį laiką veikiančią tvarių finansų politiką. Gaila tik, kad diskusiją pradėjo ne premjeras, Finansų ministras ar autoritetingi ekonomistai, o Seimo Kultūros komiteto pirmininkas – ir rimta diskusija mutavo į „profesionalo“ filosofinius pamąstymus iš serijos „kaip agronomas ekonomiką taisė“.

Skaityti daugiau 4
12 07 2017

Remigijus Lapinskas: Ar „atimk ir padalink” logika yra tinkamiausia Lietuvai?

By

Seime verda diskusijos dėl PVM lengvatos centralizuotam šildymui atgaivinimo. „Opozicionieriai“ konservatoriai, siekdami šį klausimą grąžinti į politinę darbotvarkę, pasiūlė valdantiesiems valstiečiams savo paramą miškų reformos klausimais, o pastarieji sutiko mažinti PVM centralizuotam šildymui, taip išsižadėdami savo anksčiau skelbtų principinių nuostatų šiuo klausimu. Kiti valdantieji socialdemokratai apšaukė šį sandėrį tipišku „prekybos įtaka“ atveju, kas iš tiesų labai panašu į teisybę. Tačiau svarbiausia, kad ir miškų reformos, ir PVM lengvatos šildymui aptarimuose mažiausiai minėti žmonės, kuriuos šis

Skaityti daugiau
10 07 2017

Laurynas Okockis: Malinauskas Lietuvoje kurortais verčia kaimus be vandentiekio ir kanalizacijos

By

Viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko valstybinės žemės grobstymo ir išnaudojimo privatiems interesams. Tačiau valstybinės žemės plotas mero kieme yra vieni juokai, palyginus su naujomis jo užmačiomis, mat meras užsimojo ko ne dvigubai išplėsti Druskininkų miesto teritoriją. Po tokios „žemės reformos“ prie kurorto būtų prijungti kaimai, neturintys nei vandentiekio, nei kanalizacijos, o ką jau kalbėti apie gatvių apšvietimą. Šiuo metu rengiamas Druskininkų savivaldybės gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planas, tačiau ketinama ne

Skaityti daugiau