Prie daugiabučių laiptinių vaikštančios benamės katės ar be pavadėlio lakstantys šunys patinka ne visiems. Viešojoje erdvėje reguliariai pasigirsta istorijos apie tokiems gyvūnams kieme paliktas pražūtingas „vaišes“. Reaguodami į tokias situacijas gyvūnų gerovės gynėjai ragina griežtinti graužikų kontrolės priemonių naudojimą.
„Dėl nesaugių ir nehumaniškų kenkėjų kontrolės priemonių ir jų prieinamumo griežtinimo oficialiu raštu kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją. Atsižvelgiant į rizikas, manome, kad turėtų būti taikomas draudimas fiziniams asmenims savavališkai įsigyti ir naudoti nuodus, arba nuodų prekybos ribojimas. Tokiu atveju nuodais būtų galima prekiauti tik specializuotose parduotuvėse arba tokią produkciją pardavinėti tik oficialiai kenkėjų naikinimo veikla užsiimantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie užtikrina saugumo reikalavimų laikymąsi“, – siūlo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Pavojinga ne tik graužikams
Anot I. Budraitės, visų tipų „valgomi“ nuodai yra nesaugi kovos su kenkėjais priemonė, nes gali sukelti rimtų pasekmių ne tik graužikams, bet ir kitiems gyvūnams ar net vaikams. Todėl tikisi, kad sugriežtintas kenkėjų naikinimo priemonių naudojimas leis užkirsti kelią panašioms nelaimėms ateityje.
„Prekybos centrų lentynos nukrautos įvairiausiai nuodais graužikams naikinti. Deja, ne kiekvienas su šia problema susiduriantis žmogus apsiriboja graužikų nuodijimu tik savo bute. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai nuodus barsto daugiabučių rūsiuose ir kiemuose, kur jie yra pasiekiami kitų žmonių augintiniams, benamėms katėms, net ir mažamečiams vaikams. Tokia praktika gali turėti rimtų pasekmių ir baigtis apsinuodijimu ar net mirtimi tų, kuriems šios priemonės nebuvo skirtos“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės grupės vadovė Smiltė Doveikienė.
Gyvūnų gynėjai kritiškai vertina ir kai kurias kitas graužikų naikinimo priemones. Pavyzdžiui, klijų juostas ar kitus judėjimą ribojančius spąstus, nes jie sukelia gyvūnui perteklines kančias. Patekęs į tokius spąstus gyvūnas kankinasi nuo kelių valandų iki kelių dienų, o bandydamas pasprukti jis gali dar labiau save sužaloti, pažeisdamas odą ar susilaužydamas galūnę. S. Doveikienė tikina, kad panikos apimti graužikai gali net nusigraužti savo prilipusią ar kitaip suvaržytą galūnę. Į tokio tipo spąstus taip pat gali patekti ne tik kenkėjai, bet ir kiti laukiniai gyvūnai (vabzdžiai, smulkūs paukščiai), kurie nėra priskiriami kenkėjų grupei.
Ragina naudoti humaniškesnes priemones
Anot S. Doveikienės, norėdami kovoti su kenkėjais gyventojai visų pirma turėtų pasirūpinti prevencijos priemonėmis. Išvengti nepageidaujamų svečių padės švaros palaikymas namuose ir greta jų, reguliarus šiukšlių išnešimas, sandarus maisto likučių laikymas ir šalinimas. Siekiant išvengti kenkėjų patekimo į vidų, būtina užsandarinti visus plyšius ir angas. Tam tinkamų priemonių, pavyzdžiui, plieno vatos, galima įsigyti statybinėmis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse. Prekybos centruose galima rasti ir ultragarsinių atbaidymo priemonių, kurios yra kur kas humaniškesnės.
„Gyvagaudžiai spąstai taip pat gali būti laikomi mažiau kenksminga priemone. Tiesa, gyvūnas tokiuose spąstuose neturėtų būti paliekamas ilgam laikui, o jį paleisti reikėtų tinkamoje vietoje (priklausomai nuo gyvūno rūšies, metų laiko ir kt.). Dar praktikoje naudojami mušamieji ir elektriniai spąstai. Jie taip pat laikomi šiek tiek humaniškesne priemone nei klijų juostos ar mechaniniai judėjimą ribojantys spąstai, nes sukelia staigią gyvūno mirtį. Tiesa, 7-14% atvejų gyvūnas yra tik sužeidžiamas, todėl jam taip pat sukeliama kančia“, – sako S. Doveikienė.
