Spalio 4-ąją minint Pasaulinę gyvūnų dieną Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į atsakingas institucijas su pasiūlymais, kaip spręsti opias gyvūnų teisių problemas. Tarp siūlomų sprendimų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atliekamas gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas perduoti kitoms Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms arba steigti naują įstaigą.
Instituciniai pokyčiai
Kreipimesi, kuris skirtas Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijoms, Seimo Aplinkos komitetui ir laikinajai grupei „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“, žalieji vardijo skubaus politikų dėmesio reikalaujančias gyvūnų gerovės sistemos spragas: nepakankama pažeidimų kontrolė ir prevencinių priemonių taikymas užtikrinant gyvūnų gerovę, bešeimininkių gyvūnų gausa ir finansavimo jų priežiūrai trūkumas.
Siūloma Žemės ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai ir joms pavaldžios įstaigoms atlikti teisinės bazės, apibrėžiančios kompetencijos ir atsakomybių sritis, peržiūrą, įvertinti institucinius įstaigų gebėjimus juos įgyvendinti ir, identifikavus spragas, imtis pokyčių.
„Prieš kelerius metus daug dėmesio sulaukęs nelegalių daugyklų skandalas platesnei visuomenės daliai parodė, tai, ką su gyvūnais dirbantys aktyvistai žinojo seniai – Lietuva gyvūnų teisių srityje dar turi labai tobulėti, o pažanga nėra tokia sparti, kokia turėtų būti. Stebint VMVT darbą užtikrinant gyvūnų gerovės standartus, susidaro įspūdis, kad šiai įstaigai tema nėra prioritetinė.
Žinoma, priežastimi gali būti ir žmogiškųjų ir kitų išteklių efektyviai ir operatyviai reaguoti į pažeidimus stygius, tačiau ne mažiau svarbu ir kompetencija bei požiūris į gyvūnų gerovės užtikrinimo svarbą, o būtent jo ir pasigendame. Todėl siūlome šią pareigą perduoti kitoms institucijoms arba kurti naują įstaigą. Gyvūnų gerovės užtikrinimas – daugeliui žmonių labai svarbus klausimas, jo laikyti paskutiniame įstaigos stalčiuje negalima“, – sako žaliųjų pirmininkė Ieva Budraitė.
Žalieji siūlo užtikrinti ir geresnį policijos pareigūnų informuotumą apie tai, kaip atpažinti nusikaltimus prieš gyvūnus ir kaip su jais kovoti turimomis priemonėmis.
„Kalbant apie teisinę sistemą, siūlome inicijuoti specializuotų teismų žiauraus elgesio su gyvūnais byloms nagrinėti organizavimą. Taip pat svarbu įtvirtinti ir patirtį sukaupusių gyvūnų gerovės organizacijų teisę dalyvauti žiauraus elgesio su gyvūnais bylose“, – įsitikinusi I. Budraitė.
Lietuvos žaliųjų partijos Gyvūnų gerovės gynimo grupės pirmininkė Smiltė Doveikienė sako, kad svarbu stiprinti visuomenės švietimą ir sąmoningumą gyvūnų gerovės klausimais.
„Valstybė turėtų užtikrinti, kad jau nuo mažumės vaikai būtų mokomi, kaip teisingai reikia elgtis su gyvūnais. Jų gerovės tema galėtų būti įtraukta į Bendrojo ugdymo programą, pavyzdžiui, Gyvenimo įgūdžių programos apimtyje ar integruojant į kitus mokomuosius dalykus. Mokiniai turėtų būti mokomi etinės atsakomybės už kitą gyvą juslinę būtybę bei kaip atpažinti žiaurų elgesį su gyvūnais ir kaip tokiais atvejais elgtis. Integruojant šias temas į programą galėtų būti konsultuojamasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, dirbančiomis gyvūnų gerovės srityje“, – teigia S. Doveikienė.
Bešeimininkių gyvūnų gausa
S. Doveikienė sako, kad nors iš dalies su bešeimininkių gyvūnų gausa Lietuvoje kovojama jau kurį laiką, veiksmai nėra atliekami pakankamai efektyviai.
„Su šia problema iki šiol kovojame tik viena ranka. To nepakanka. Siūlome įteisinti privalomą augintinių kastravimą ar sterilizavimą, išimtį taikant tik oficialiai įregistruotiems veislynams“, – sako žaliųjų Gyvūnų gerovės gynimo grupės pirmininkė.
Lietuvos žaliųjų partija atkreipia dėmesį ir į nepakankamai veiksmingai vykdomą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk” (PSP) programą, pagal kurią bešeimininkės katės gaudomos, vėliau sterilizuojamos arba kastruojamos, o po kelių dienų paleidžiamos ten, kur buvo pagautos – tai būdas kontroliuoti šeimininkų neturinčių kačių populiaciją nesukeliant gyvūnams daug streso.
„Programa įgyvendinama ne visoje Lietuvoje, nes ne visos savivaldybės skiria finansavimą jos vykdymui arba tą daro nepakankamu intensyvumu. Siūlome programą vykdyti bent penkerius metus iš eilės šalies mastu. Jos vykdymas turėtų būti privalomas, o ne rekomenduojamas, kaip yra dabar“, – sako S. Doveikienė.
Anot žaliųjų, kokybiškam ir efektyviam PSP programos įgyvendinimui būtina numatyti finansavimą valstybės biudžeto lėšomis.
„Šiuo metu didžiausia bešeimininkių gyvūnų priežiūros, gydymo ir naujų šeimininkų paieškos našta krenta ant nevyriausybinių organizacijų pečių, skaičiuojančių kiekvieną eurą ir neturinčių galimybių užtikrinti pakankamai stabilaus finansavimo šių funkcijų įgyvendinimui“, – tvirtina S. Doveikienė.
Pasak I. Budraitės, norint užtikrinti efektyvią bešeimininkių gyvūnų priežiūrą, reikia sukurti finansavimo mechanizmą šioms organizacijoms, kuris galėtų padengti atliekamų paslaugų kaštus, o taip pat leistų užtikrinti ir PSP programos veikimą.
„Brandžioje visuomenėje gyvūnų gerovės klausimai neturėtų likti paraštėse. Jiems turi būti skiriama pakankamai dėmesio ir išteklių“, – sako I. Budraitė.
Spalio 4-oji pasaulyje minima kaip Gyvūnų diena, jos proga vykdomos įvairios iniciatyvos siekiant atkreipti dėmesį į šioje srityje egzistuojančias problemas ir jų sprendimų būdus.
