Perskaičiau Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą. Ką ten radau? Nieko blogo, nepadoraus ar nepriimtino. Visos temos yra aktualios ir nukreiptos vaikams padėti susiorientuoti šiame painiame pasaulyje.
Gyvenimo įgūdžių bendrosios programos tikslas yra suteikti vaikams svarbių įgūdžių ir žinių, kad jie galėtų susidoroti su įvairiomis gyvenimo situacijomis. Programa skirta padėti moksleiviams suprasti ir įgyti įgūdžius, kurie yra naudingi jų gyvenimui ateityje.
Svarbu pabrėžti, kad Gyvenimo įgūdžių programa nėra lytinio švietimo programa, kaip ją bando apibūdinti kritikai. Joje nagrinėjamos tokios temos kaip emocinė sveikata, peržengtų ribų atpažinimas, pirmoji pagalba, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pavojus, mityba, asmeninė higiena, atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas bei kitos temos. Ar yra blogai, kad moksleiviams dar turės būti paaiškinama, kas yra ilgalaikių santykių planavimas, reikšmė asmens visuminei gerovei, kokia yra ankstyvųjų lytinių santykių rizika ir kaip jos išvengti?
Mokytojams gali prireikti pagalbos
Svarbu suprasti, kad mokytojai negali būti ekspertais kiekvienoje programos dalyje, jiems reikėtų tinkamai pasirengti, kad galėtų sėkmingai perduoti informaciją moksleiviams. Nereikėtų nustebti, jei mokytojams prireiktų ir papildomo mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo. Ir, jeigu mokytojai mano, kad nėra pasiruošę aiškinti vienos ar kitos temos, į programos dėstymą galėtų būti įtraukti sveikatos priežiūros ar kiti specialistai, kad profesionaliai suteiktų mokslu grįstą informaciją.
Palyginus su tuo, kaip moksleiviams lengva rasti klaidinančios ir net melagingos informacijos internete, tokia programa ir jos įgyvendinimas turi daugybę pranašumų: tai organizuotas, metodiškas ir patikimas turinys, galimybės pedagogų kvalifikavimuisi, sąlygos vaikams mokytis draugijos bei dialogo aplinkoje su bendraamžiais.
Baugusis „kiek yra lyčių“ klausimas
Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa nėra apie tai, kiek yra lyčių. Tačiau, rodos, šis pasaulį stebinantis klausimas jau įkrito į visuomenės akiratį ir turime tai aptarti. Taigi, kiek yra lyčių?
Manau, visiems aišku, kad fiziologiškai yra du lyčių tipai – moterys ir vyrai. Šie tipai yra pagrįsti biologiniais skirtumais – lytiniais organais ir chromosomomis (XX moterims ir XY vyrams). Tai mūsų fiziologinis aspektas.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad šiandieninė visuomenė pripažįsta, jog lyčių samprata yra daug sudėtingesnė ir apima ne tik fiziologinius skirtumus, bet ir socialinius, kultūrinius ir psichologinius aspektus. Todėl taip pat kalbame apie lyčių tapatybes, kurios gali nesutapti su biologine lytimi.
Suprasti ir pripažinti lyčių įvairovę nereiškia, kad žmogus patampa kita lytimi. Tai, kaip žmogus suvokia save ir savo lytį, yra asmeninė tapatybės dalis ir gali būti labai skirtinga. Kai kurie žmonės gali identifikuotis su viena iš tradicinių lyčių (vyrų ar moterų), o kiti gali jaustis tarpinės arba netradicinės lyties dalimi.
Tai veda prie idėjos, kad lyčių samprata yra platesnė nei vien biologinės lyties skirtumai.
Mamuto medžioklės laikai baigėsi
Lyčių tema egzistavo per visą žmonijos istoriją. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip ši tema buvo suprantama ir priimama skirtingais istoriniais laikotarpiais.
Anksčiau lyčių klausimai dažnai buvo stigmatizuojami ir neįtraukiami į visuomenės diskusijas. Tai gali būti palyginta su tamsiaisiais laikais, kai žmonės bijojo arba ignoravo šią temą, kai lyčių saviidentiteto klausimai buvo įtraukti į psichiatrinių ligų sąrašus. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais mūsų požiūris į lyčių klausimų analizę radikaliai pasikeitė. Mes pradėjome suvokti, kad lyčių identitetas ir išraiška yra natūralūs ir įvairūs, ir kad jie turėtų būti pripažįstami ir gerbiami.
Galima palyginti žmonijos požiūrį į lytis su kosmoso tyrinėjimais. Mamutų laikais, kai niekas dar nebuvo girdėjęs apie juodąsias skyles, tai buvo nežinoma ir paslaptinga sritis. Lygiai taip pat daugelis žmonių seniau negalėjo suprasti lyčių įvairovės ir lytinių tapatybių svarbos.
Tačiau dabar mes pradedame aiškiau mąstyti apie šiuos klausimus, kaip ir mokslas atskleidžia vis daugiau kosmoso paslapčių. Tai yra tarsi išeities taškas, nuo kurio žmonės pradeda suprasti, kad yra daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir pradeda tyrinėti, suvokti ir priimti tai, kas yra nepažįstama. Tai yra nuolatinis mokymosi ir atradimo procesas, kuris padeda mums pasaulį suprasti plačiau ir giliau. Nebūkštaukime dėl to.
Reziumuojant, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa yra apie tai, kaip gyventi ir išmokti svarbiausius įgūdžius, nepaisant to, kas mes esame ar kaip save identifikuoja mūsų chromosomos.
Dr. Helga Marija Kauzonė yra buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, sveikatos politikos ekspertė, Lietuvos žaliųjų partijos savanorė
