Narkotinių medžiagų, tabako ir kitų pavojingų medžiagų vartojimas nepilnamečių tarpe paskatino diskusijas apie asmeninių moksleivių daiktų patikras mokyklose. Ši procedūra turi potencialą padėti užtikrinti didesnį vaiko ir jo bendramokslių saugumą. Vis dėlto, kiek pačios mokyklos yra pasiruošusios įgyvendinti patikrinimus? Kokią pagalbą joms teikia savivaldybių administracijos? Kas inicijuoja dialogą su pačiais mokiniais ir jų tėvais? Klausimų vis dar daugiau nei atsakymų.
Asmeninių daiktų patikrinimo procedūra mokyklose gali padėti užkirsti kelią žalingų įpročių, kaip antai rūkymas, formavimuisi, sumažinti neteisėtos ir nelegalios veiklos rizikas, atskleisti ginklų ar kitų medžiagų, galinčių kelti pavojų, identifikavimą. Vis dėl to, norėčiau atkreipti dėmesį, kad būtent savivaldybės, kaip mokyklų steigėjos, žalingų medžiagų prevencijos organizavimo klausimu turi užimti esminį vaidmenį.
Savivaldybių administracijos turi imtis iniciatyvos ir padėti mokyklų administracijoms parengti arba peržiūrėti vidaus tvarkos taisykles, įtraukiant aiškią ir nuoseklią daiktų tikrinimo procedūrą. Tiek mokyklos, tiek mokiniai bei jų tėvai, turi aiškiai suprasti kodėl ir kaip tikrinami asmeniniai daiktai. Be to ši procedūra turi būti pagrįsta vaikų orumo ir jų teisių apsaugos principais, bei atitikti galiojančius teisės aktus. Jos įgyvendinimas turi būti vykdomas laikantis teisėtumo, demokratijos ir teisingumo principų, nes bet kokios diktatoriškos ar autoritarinės praktikos ne tik yra nepriimtinos, jos rizikuos pačios procedūros ir jos tikslo diskreditavimu. Visų pirma – mokinių akyse. Priverstinių metodų naudojimas, net kaip įstatyminis reikalavimas, tik didintų socialinę įtampą ir neigiamai veiktų moksleivių emocinę sveikatą ir psichologinę gerovę.
Reputacijos kaina ir esmė
Mokyklos jau dabar turi teisę nustatyti vidaus tvarką ir sudaryti tokią mokymo sutartį su mokinių tėvais, kurioje būtų numatyta galimybė tikrinti mokinio asmeninius daiktus. Tačiau praktikoje stebime, kad daugelis mokyklų tokios praktikos atsisako, aiškindami, kad nori išvengti reputacijos susigadinimo. Tai verčia kelti pagrįstą klausimą: ar mokyklų vadovai tikrai supranta, kaip mokyklos reputacija formuojasi?
Reputacija nesusideda iš to, moksleivių daiktai tikrinami ar ne. Ji formuojasi iš kitų vertybių, t.y. pastangų užtikrinti moksleivių gerovę bei saugumą. Juk mokyklos misija yra ne tik edukuoti, bet ir užtikrinti sveiką ir saugią aplinką, kurioje mokinys jaučiasi apsaugotas nuo smurto, prievartos ir prielaidų žalingiems įpročiams formuotis. Tai yra pagrindinė Jūsų pareiga, gerbiami mokyklų vadovai. Ir būtent į tokias reputacijos kūrimo priemones turėtumėte orientuotis.
Bendradarbiavimo potencialas vape pandemijos suvaldymui
Siekis išlaikyti gerą reputaciją yra suprantamas, tačiau neturėtume pamiršti, kad ne problemų ir jų sprendimo priemonių vengimas yra to prielaida. Moksleivių daiktų tikrinimas gali būti vienas iš įrankių, tačiau nevienintelis. Ir čia itin svarbu įsijungti savivaldos ir ministerijų lygmens specialistams. Žinodamos aiškias procedūras ir jų įvairovę, mokyklos galėtų veiksmingai reaguoti į „vape pandemiją“. Pasaulyje egzistuoja daugybė gerųjų pasitikėjimu grįstų praktikų, kurios įstaigoms leidžia greitai ir oriai nustatyti mokinius, kurie naudoja elektronines cigaretes, ir imtis prevencinių arba intervencinių priemonių.
Siekiant pateisinti šių pataisų poreikį, verta atkreipti dėmesį į elektroninės cigaretės poveikį sveikatai. Tyrimai rodo, kad elektroninių cigarečių naudojimas gali turėti žalingų poveikių, įskaitant plaučių pažeidimus, priklausomybės nuo nikotino formavimąsi, galimus ilgalaikius sveikatos sutrikimus.
Siekiant apsaugoti moksleivių sveikatą ir gerovę, reikalingos veiksmingos priemonės, kurios padėtų užkirsti kelią elektros cigarečių naudojimui mokyklose. Svarbu suprasti, kad teisingas ir veiksmingas mokyklos veikimas yra bendras visuomenės interesas, ir tik kartu galime pasiekti pozityvių pokyčių.
Helga Marija Kauzonė yra buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, sveikatos politikos ekspertė, Lietuvos žaliųjų partijos savanorė
