Šią savaitę nedideliu balsų skirtumu LR Seimas nusprendė svarstyti LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Jų esmė – įsteigti universiteto ligoninę Klaipėdos mieste ir iki vienos sumažinti universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų skaičių Vilniuje. Tuo metu Kaune ketinama nieko nekeisti ir taip pat palikti vieną universiteto ligoninę. Deja, numatyti įstatymo pakeitimai stumiami pernelyg skubotai, turint omenyje, kad šie pokyčiai gali turėti labai rimtų praktinių pasekmių sveikatos mokslų sričiai.
Šiuo metu įstatyme yra įtvirtinta, kad universiteto ligonine yra laikoma viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlyme iš universiteto ligoninės apibrėžimo yra išbraukiama sąvoka „mokslas“. Toks vieno žodžio pašalinimas iš įstatymo turės labai rimtų praktinių pasekmių, todėl niekaip negaliu suprasti Sveikatos komiteto narių siekio eliminuoti mokslą iš universiteto ligoninės.
Iki šiol galiojusi praktika, kai ligoninė tampa būtent medicinos studijas turinčio bei medicinos mokslus vykdančio universiteto partnere ir mokslinių tyrimų baze rengiant medicinos specialistus bei taikant mokslu grįstą gydymą, kai gydytojai kartu su universiteto mokslininkais dirba mokslinį darbą, aprobuoja ir taiko mokslinius laimėjimus medicinos praktikoje, yra pripažinta, plačiai taikoma ir vystoma pasaulyje. Mokslu grįstas gydymas neatsiranda iš niekur. Tai stiprios ir ilgametės ligoninės kartu su medicinos universitetu mokslinės ir eksperimentinės simbiozės rezultatas.
Dėl šio Seimo siūlymo išnyktų universiteto ligoninės kaip mokslo įstaigos statusas, o dėl to universiteto ligoninėse susilpnėtų ar visai nebūtų vykdoma mokslinė veikla, jose nebedirbtų mokslininkai, sumažėtų mokslinių straipsnių, ligoninėse sustotų mokslinė/eksperimentinė veikla ir t.t.
Tuo turėtų susirūpinti ir Seimo Švietimo komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet Seimo posėdyje šių įstaigų atstovai tylėjo. Nors jų akyse prisidengiant niekuo šiame kontekste dėta regionine politika buvo akivaizdžiai niekinamas mokslas. Gal nesuprato įstatymo pakeitimo pasekmių? Gal mano, kad turime per daug mokslo įstaigų? Nuo kada Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos medicinos kryptis tapo nebereikšminga ir nebereikalinga?
Šio įstatymo pakeitimų „buldozeris“ yra blogos praktikos pavyzdys, kai nesikalbama su atitinkama bendruomene, kai ignoruojami faktai, kai proteguojamas vienas subjektas. Naudojantis įstatymo pakeitimu, šiuo metu veikiančios universitetų ligoninės bus devalvuojamos aukojant mokslą.
Negana to, naujame universiteto ligoninės apibrėžime atsiranda žodžiai: „ir (ar) slaugos studijas“. Su visa pagarba slaugytojams, Klaipėdos universitetui ir kitoms įstaigoms, ruošiančioms slaugos specialistus, slaugos studijų pagrindu steigti universiteto ligoninę yra mažų mažiausiai nepraktiška. Slaugos studijas vykdančios įstaigos atsiradimas tarp slaugos ligoninės dalininkų dar galėtų būti pateisintas ir paaiškintas, bet ligoninės, kuri teikia visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, – tikrai ne.
Seimo posėdžio metu glumino ir tas faktas, kad įstatymo pakeitimų rengėjai net neslėpė, jog jie yra parengti konkrečiam atvejui – Klaipėdos universitetui, nors (su visa pagarba universitetui), kaip yra žinoma, šis universitetas gydytojų nerengia, neturi potencialo medicinos mokslų srityje, slaugos studijos čia nėra dominuojančios ir net ne kiekvienais metais surenkamos slaugos studentų grupės. Įstatymo rengėjai net nesileido į diskusijas, jog steigiamą Klaipėdos universiteto ligoninę galėtų pastiprinti Vilniaus universitetas arba Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (Kaune), t.y. universitetai, kurie vykdo medicinos studijas, turi didžiulį potencialą medicinos moksluose ir yra pripažinti visame pasaulyje.
Be to, atsiranda naujas reglamentavimas, nurodantis, jog Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turi būti tik po vieną universitetinę ligoninę. Kodėl po vieną? Niekas nepaaiškina. Kodėl Vilniaus ir Kauno universitetų ligoninių tinklas turi susitraukti iki vieno? Kodėl Klaipėdos universiteto ligoninės steigėju negali būti LSMU ar Vilniaus universitetas? Nenorėčiau galvoti, kad atsakymas yra banaliai paprastas – naujo finansavimo periodo lėšų paskirstymas, bet į galvą peršasi būtent toks atsakymas.
Įstatymo pakeitimai iki lapkričio 11 d. yra svarstymo stadijoje. Tikiuosi, jog Seimo Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgs į išsakytas pastabas, sąžiningai atsakys sau į visus Seimo posėdžio metu užduotus klausimus ir atsiims pateikto įstatymo pakeitimų projektą.
Komentaro autorė: Dr. Helga Marija Kauzonė, Lietuvos žaliųjų partijos Sveikatos komiteto pirmininkė
