Politikai puikiai supranta, kad bet kokiam bankui pateikus „verslo planą“ be kaštų naudos analizės, prognozuojamų pelnų ir nuostolių, balansų, bankininkai nepradėtų tokio dokumento net skaityti.
„Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plano iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir UAB „Visagino atominė elektrinė“ perspektyvos“ rengėjai klaidingai mano, jog Lietuvos Respublikos Seimo nariams užteks tik jokiais skaičiavimais neparodyto ir nepagrįsto teiginio, kad investicija yra atsiperkanti, net nenurodant verslo plane planuojamo per metus elektrinėje pagaminti kilovatvalandžių skaičiaus.
Politinė partija „Lietuvos Žaliųjų sąjūdis“, bendradarbiaudama su Lietuvos Energetikos konsultantų asociacija bei Žaliosios politikos institutu, atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo narių dėmesį į daugiausiai abejonių keliančius šio „verslo plano“ teiginius, iš esmės klaidinančius Lietuvos visuomenę.
Klaidinama, jog VAE projektas yra komerciškai pelningas. Įvertinus pinigų srautus, ir vadovaujantis pačių plano rengėjų pateikiama informacija, akivaizdu, jog VAE grynoji dabartinė vertė su 8 procentų diskonto norma, būtų neigiama: tai reiškia, jog pati brangiausia Lietuvos istorijoje investicija neatneštų nieko daugiau – tik 1,848 mlrd. Lt. nuostolių.
Nerealiai sumažinti VAE uždarymo kaštai. Nurodomas bendras planuojamas per 60 reaktoriaus tarnavimo metų surinkti lėšų elektrinės eksploatacijos nutraukimui kiekis – 1,10-1,73 mlrd. Lt. Lietuvos įvertinti ir Europos Komisijai pateikti kaštai senosios Ignalinos AE uždarymui iki 2029 metų – 2,9 mlrd. eurų (10,0 mlrd. Lt), be sąnaudų ilgalaikiam pavojingų radioaktyvių atliekų laidojimui. Pateikiama VAE savikainos dedamoji elektrinės uždarymui yra akivaizdžiai per maža.
Visiškai neužsimenama apie ilgalaikį giluminį pavojingų branduolinio kuro atliekų laidojimą. ES direktyva įpareigoja Lietuvą iki 2015m. pateikti Europos Komisijai aiškų techninių sprendimų ir konkrečių kaštų planą, kaip bus branduolinio kuro atliekos laidojamos būtent giluminiu būdu. Lietuvos institucijos tokių planų net nepradėjusios svarstyti nei dėl senosios IAE jau turimų didžiulių kiekių radioaktyvių atliekų, nei būsimų VAE branduolinio kuro atliekų. Skandinavijos šalių patirtis rodo, jog tai labai sudėtingi projektai, kainuosiantys papildomus milijardus litų.
Klaidinančiai padidintas ABWR reaktoriaus darbo efektyvumas. Nurodoma, jog elektrinės vidutinis metinis galios išnaudojimo koeficientas sieks tarp 85-92 procentų. Iš tikrųjų, pagal Tarptautinės branduolinės agentūros 2011 m ataskaitą, visų iki šiol veikusių per dešimt metų ABWR reaktorių naudingumas tesiekė 61,2 procentų. Tuo tarpu, kito tipo, PWR reaktorių, taip pat veikusių Japonijoje tomis pačiomis seisminėmis sąlygomis, koeficientas sudarė 77-85 procentų. „Verslo plano“ argumentacija, jog ABWR efektyvumas mažesnis tik dėl gamtinių sąlygų, o ne technologijos ydų, yra tiesiog neteisinga.
Dezinformuojama, jog Baltijos šalyse ir Baltijos jūros šalių regione ateityje prognozuojamas elektros energijos pajėgumų trūkumas. Europos elektros perdavimo tinklų operatorių organizacija, ENTSO-E, savo parengtame prognozių dokumente iki 2030 metų, aiškiai teigia, jog trijose Baltijos šalyse ir vasarą, ir žiemą prognozuojamas 0,5 GW elektros energijos perteklius, o imant visą Baltijos jūros regioną (Šiaurės, Baltijos šalys, taip pat Vokietija ir Lenkija) – galingumų perteklius vasarą sudarys 40,1 gigavatų (GW), žiemą – 8,7 GW. Apžvalgoje VAE pajėgumai nevertinami. „Verslo plano“ rengėjai tos pačios organizacijos duomenis interpretuoja, kaip … elektros energijos trūkumą regione.
Nepagrįstai teigiama, jog iki 2030m Lietuvos elektros energijos poreikiai smarkiai išaugs – iki 18 tWh. Elektros energijos suvartojimo oficialūs duomenys Lietuvoje rodo atvirkščiai. Per pastaruosius trejus metus bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas be elektros energijos, suvartotos Kruonio HAE, nuolat krito. 2008 metais jis buvo 12,15 tWh, 2011 metais – 10,62 tWh. Nėra priežasčių šiai tendencijai kisti.
Ignoruojami atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) resursai Lietuvoje. Plane remiamasi vienpusiška tarptautinės branduolinės agentūros ataskaita. Neieškoma Lietuvos sąlygoms tinkančių alternatyvų – pavyzdžiui, biokuro kogeneracinių elektrinių statybos, likusią šilumą tiekiant į miestų centralizuotus šilumos tinklus. Pastačius, Kopenhagos pavyzdžiu, 575 MW galios biokuru ir gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, reikėtų investuoti tik apie 2,8 mlrd. Lt, o jos elektros gamybos sąnaudos, be kapitalo sąnaudų, nesiektų 10 ct/kWh, paskolos aptarnavimo ir nuosavo kapitalo kaštai būtų trigubai mažesni, nei VAE, atpigtų centralizuotas šilumos tiekimas vartotojams.
Nekorektiškai sulyginami elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir elektros gamybos atominėje elektrinėje kaštai. Norint šiuos sulyginimus pateikti korektiškai, reikėtų arba paskaičiuoti kokia būtų atominės elektrinės savikaina, siekiant, kad investicijos atsipirktų per 12 pirmųjų atominės elektrinės eksploatacijos metų (12 m – atsinaujinančių išteklių generavimui taikomas rėmimo laikotarpis, per kurį atsiperka investicijos, o vėliau parduodama rinkos kainomis), arba paskaičiuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ilgalaikę kainą (levelized energy cost). Lyginant korektiškai, AEI energija yra pigesnė.
Nevertinamas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių generuojamos elektros energijos savikainos nuolatinis mažėjimas ir jų prognozuojama savikaina (bent jau iki 2030 m). Plėtojant atsinaujinančią energetiką, ne visos jėgainės statomos vienu metu, perėjimas prie atsinaujinančios energetikos turėtų būti planuotinas iki maždaug 2050 m. Kadangi iš VIAP „ žaliems“ elektros gamintojams fiksuotas tarifas mokamas tik ribotą 12 metų laikotarpį, tai nauji „žalieji“ gamintojai atsiranda jau pasibaigus senų žaliųjų gamintojų rėmimui ir VIAP biudžetas tiesiog negali išaugti iki plane minimų 2,36 mlrd. Lt aukštumų.
Klaidinamai teigiama, jog pastačius VAE, bus sutaupyta apie 1,8mlrd Lt elektros importui ir dujų elektrai gaminti importui bei VIAP mokesčiui. Tai, kad importuojamų gamtinių dujų sąnaudos vargu ar sumažės, pradėjus veikti atominei elektrinei, galima matyti iš to, kad gamtinių dujų sąnaudos visiškai nepadidėjo, uždarius senąją IAE. Taip pat reikia įvertinti, kad VAE neleis visiškai išvengti elektros importo į Lietuvą, planuojama, kad ji gamins tik 28procentus viso elektros poreikio. Taip pat plane sąnaudos dujoms yra įskaičiuojamos du kartus – per išlaidas dujoms importuoti, ir dar kartą – per VIAP mokestį elektrai, pagamintai iš šių dujų.
Išvardytos priežastys yra pagrįstos ekonomine logika ir objektyviais skaičiavimais. Viliamės, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai sugebės žvelgti toliau ir giliau, nei senomis klišėmis pagrįsti atominės elektrinės statytojų planai, ir įžvelgs akivaizdų projekto autorių ketinimą įstumti Lietuvą į dar gilesnę ekonominę ir finansų krizę.
Išsamūs skaičiavimai ir pastabos VAE verslo planui pateikiami M. Nagevičiaus straipsnyje “Apie VAE verslo planą skaičių kalba”
