2013 metai Europos Komisijos (EK) paskelbti „Aplinkos oro metais“. Intensyviai peržiūrint ES oro apsaugos politiką siekiama rasti būdus, kaip pagerinti oro kokybę. Tankiausiai gyvenamose ES teritorijose, kai kurie oro kokybės standartai gerokai viršijami (kietųjų dalelių, pažemio ozono, azoto dioksido). EK konstatuoja, kad prasta oro kokybė – pagrindinė su aplinka susijusi pirmalaikių mirčių ES priežastis: dėl jos miršta daugiau žmonių, nei žūsta kelių eismo įvykiuose. Nešvarus oras sukelia kvėpavimo ir kt. problemas.
Siekdama prisidėti prie aplinkos užterštumo ir sveikatos problemų sprendimo, EK gruodžio 18 d. priėmė naujas ES oro politikos priemones oro taršai mažinti. EK pasiūlymas grindžiamas dabartinės ES oro kokybės politikos visapusiškos peržiūros išvadomis.
EK priimtą politikos priemonių rinkinį sudaro:
– pasiūlymas dėl naujos Europos švaraus oro programos, kurioje pateikiamos priemonės galiojantiems oro kokybės tikslams įgyvendinti ir nauji oro kokybės tikslai 2030 m.;
– pasiūlymas dėl Direktyvos dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų pakeitimo, atsižvelgiant į pakeistus tarptautinius dokumentus;
– pasiūlymas dėl naujos direktyvos dėl vidutinio dydžio (1-50 MW) kurą deginančių įrenginių keliamos taršos mažinimo;
– pasiūlymas dėl Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo.
EK vertinimo duomenimis, įgyvendinus švaraus oro politikos priemonių rinkinį, palyginus su tuo, kas būtų pasiekta vykdant veiklą įprastai, iki 2030 m. bus:
– išvengta 58 000 pirmalaikės mirties atvejų;
– nuo taršos azoto junginiais apsaugota 123 000 km2 ekosistemų (t. y. daugiau nei pusė Rumunijos teritorijos);
– nuo tokios taršos apsaugota 56 000 km2 saugomų „Natūra 2000“ vietovių (t. y. daugiau nei visa Kroatijos teritorija);
– nuo rūgštėjimo apsaugota 19 000 km2 miškų ekosistemų.
EK švaraus oro politikos priemonių rinkinį ES Taryboje planuoja pristatyti 2014 m. sausio 8 d.
Aplinkos ministerijos informacija
