Ar Lietuva pasirengusi įveikti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius iššūkius – spaudos konferencijoje tokį klausimą kėlė Seimo narys Algirdas Butkevičius ir Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas. Anot jų, pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir aplinkosaugos sektoriaus ydos, ypač miškų valdymo bei atliekų tvarkymo srityse, rodo, kad Lietuvai gali kilti sunkumų užtikrinant aplinkosaugos standartus ir įgyvendinant su klimato kaita susijusius Europos Sąjungos reikalavimus.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį į neseniai ES patvirtintą Europos žaliąjį susitarimą ir iššūkius, su kuriais Lietuvai teks susidurti siekiant prisidėti prie jame numatytų įsipareigojimų įgyvendinimo.
„Naujuoju ES susitarimu pirmą kartą aplinkosaugos tikslas iškeliamas taip pat aukštai, kaip ir ekonominiai bei socialiniai tikslai. Nors kompromiso paieška tarp šių sričių ne visuomet bus paprasta ir lengvai suprantama visuomenei, tačiau klimato kaita yra šių laikų iššūkis, su kuriuo turime kovoti. Šios politikos kaštai daugeliu atvejų bus labai aiškūs, konkretūs ir apčiuopiami, čia ir dabar, o nauda, sunkiau pamatuojama, pastebima, ypač eiliniam žmogui. Todėl labai svarbu pradėti kuo plačiau komunikuoti plačiajai visuomenei apie tokios politikos poreikį ir su Europos žaliuoju kursu susijusias naudas, nes kol kas diskusija vyksta tik ekspertų ir politikų lygmenyje.“
Subalansuotos miškų politikos poreikis
Konferencijoje kalbėjusiam Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkui Remigijui Lapinskui nerimą kelia Lietuvos miškų valdymo politika, kuri ypač svarbi siekiant užtikrinti su klimato kaita, oro tarša ir bioįvairove susijusius standartus bei ES reikalavimus. Jo teigimu, turi būti užtikrinamas didesnis balansas tarp „saugomų“ ir „ūkinių“ miškų, numatytas aiškesnis šių sąvokų atskyrimas.
„Miškas – ne fabrikas, todėl turime užtikrinti mąstymo pokytį ir nustoti didinti kirtimų normas, o saugomose teritorijose atsisakyti plynųjų kirtimų. Formuojant miškų valdymo politiką turėtų būti labiau atsižvelgiama į šio sektoriaus mokslininkų ir ilgametę darbo patirtį sukaupusių miškininkų poziciją, daugiau dėmesio skiriama miškų apsaugai ir bioįvairovės išsaugojimui. Žinoma, turi būti numatyta ir aiški sistema, kaip bus atlyginama privatiems miško savininkams už valstybės reikmėms perduodamą mišką ar griežtus ūkininkavimo ribojimus“, – teigė R. Lapinskas ir siūlė už nuosavybės atstatymui rezervuotų miškų realizaciją gautas lėšas panaudoti saugotinų miškų išpirkimui.
R. Lapinsko teigimu, turėtų būti peržiūrima ir sąžiningai įvertinama valstybinių miškų valdymo reforma, sukėlusi chaosą miškų valdyme. Anot jo, valdantieji turėtų kuo skubiau koreguoti valdymo modelį ir taisyti padarytas klaidas.
Aplinkosaugos reforma – dar nebaigta
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko nuomone, aplinkos apsaugos struktūrinė reforma yra nepabaigta. Jis atkreipė dėmesį į finansavimo trūkumą, vėluojančius teisės aktus ar jų pakeitimus, minėjo darbo organizavimo, koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų ydas.
„Paskutiniai ekologiniai nusikaltimai ar nelaimės – padangų gaisras Alytuje, Kuršių marių taršos atvejis – atskleidė spragas ekstremalių situacijų valdyme. Iš pradžių valdantieji „valstiečiai“ nepastebėjo struktūrinių problemų, o atsitikus nelaimėms, pademonstravo visišką nesugebėjimą suvaldyti situacijos“, – teigė R. Lapinskas.
Jo požiūriu, valstybei trūksta sisteminio požiūrio į dirvožemio, vandens bei oro taršą. Prie vandens telkinių apsaugos prisidėtų efektyviai veikiantis Trąšų įstatymas, galintis tinkamai reguliuoti trąšų naudojimą. Jis pasigenda ir glaudesnio bendradarbiavimo teritoriniu pagrindu su savivaldybėmis, policija, sveikatos centrais.
Spragos atliekų tvarkymo sektoriuje
„Trečia ypač opi su aplinkos gerove susijusi sritis Lietuvoje – atliekų tvarkymo sektorius. Čia taip pat trūksta sisteminio požiūrio ir teisės aktų, kurie nustatytų finansines paskatas rūšiuoti pirminėje atliekų susidarymo vietoje (gyventojų namuose). Tvarkingos antrinės žaliavos yra pagrindas visai tolesnei žiedinei ekonomikai, o dabartinė sistema, kurioje dalyvauja ir mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, yra fragmentuota ir reikiamo rezultato neužtikrina“, – sakė R. Lapinskas.
Anot politiko, dar blogesnė situacija perdirbimo srityje. Kaip pavyzdį jis pateikė sutrikusią padangų perdirbimo apskaitą – per metus susidaro maždaug 40 000 tonų padangų atliekų, tačiau gamintojai ir importuotojai finansuoja tik 14 000 tonų padangų perdirbimą. Dėl tikslumo trūkumo perdirbimo apibrėžime, vos įpjautos ar dalimis supjaustytos padangos jau laikomos perdirbtomis. Kol kas nėra aišku, ir kas bus daroma su susmulkinta padangų guma, todėl R. Lapinsko požiūriu, didesnę lyderystę turėtų pademonstruoti Aplinkos ministerija, pritraukiant investuotojus, kurie pristatytų sprendimus šių žaliavų antriniam panaudojimui.
„Panašių sprendimų reikia ir plastiko perdirbimui. Dauguma išrūšiuoto plastiko eksportuojama, nors galėtume užtikrinti vietinį antrinių žaliavų perdirbimą, didinti iš jų gaminamų produktų pajėgumus ir taip kelti ekonomiką bei kurti naujas darbo vietas. Tokie pat sprendimai turėtų būti taikomi ir pelenų, statybinių medžiagų perdirbimui ir antriniam panaudojimui, nes tokios atliekos vis dar keliauja į miškus bei sąvartynus“, – pastebėjo R. Lapinskas.
Sprendimas dalyvauti rinkimuose
Konferencijoje Seimo narys A. Butekvičius patvirtino, kad pastarųjų mėnesių ekologinės nelaimės ir situacija aplinkosaugos srityje paskatino daugiau dėmesio skirti žaliajai politikai ir tai lėmė jo sprendimą artėjančiuose Seimo rinkimuose dalyvauti su Lietuvos žaliųjų partija.
„Vienas nieko nepasieksi, o mane domina iššūkiai. Manau, kad Lietuvos žaliųjų partijos atstovai yra nusiteikę aktyviai spręsti su klimato kaita ir aplinkosauga susijusius iššūkius, todėl nusprendžiau kaip nepriklausomas kandidatas kartu su Lietuvos žaliųjų partija dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje“, – teigė A. Butkevičius.
