Prieš šešerius metus priimto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 2007–2013 metais tikslas buvo mažinti bendrą atliekų kiekį, siekti, kad kuo didesnė atliekų dalis būtų panaudojama antrą kartą arba perdirbama. Pažiūrėjus į 2014–2020 metų atliekų tvarkymo planą, susidaro įspūdis, kad judama priešinga kryptimi – kuo didesnio šiukšlių kiekio, kuo pilnesnių sąvartynų, kuo intensyvesnio atliekų deginimo link, rašoma portale 15min.lt.
Kol kas Lietuvai sunkiai sekasi spręsti atliekų tvarkymo, perdirbimo ir utilizavimo problemas. Šiukšlių rūšiavimo gamyklų statybos stringa dėl teisinių ginčų. Tiesa, Klaipėdoje jau pradėjo veikti pirmoji atliekų deginimo gamykla. Iki 2016 metų panašios gamyklos turėtų atsirasti Vilniuje ir Kaune, o vėliau ir kituose Lietuvos miestuose.
Apversta piramidė
Šiais metais Klaipėdoje pradėjusiai veikti atliekų deginimo gamyklai jau trūksta kuro, todėl vietoj šiukšlių tenka deginti ir biomasę. Ką degins kituose didmiesčiuose iškilusios gamyklos, jei bent pusė atliekų bus perdirbama ar panaudojama pakartotinai? Būtent tokius tikslus iki 2020 metų Lietuvai kelia Europos Sąjunga.
„Šiandien Lietuvoje visa atliekų tvarkymo piramidė apversta. Viskas padaryta atvirkščiai nei normaliame pasaulyje. Pirmiausia reikėtų sutvarkyti atliekų surinkimo ir rūšiavimo procesus. Turi būti rūšiuojamos organinės atliekos, plastikas, metalai. Dalį atliekų derėtų perdirbti ar panaudoti pakartotinai ir tik tada spręsti, ar yra ką deginti“, – 15min.lt sakė Pajūrio regioninio parko direkcijos vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.
Pasak jo, pirmo kurso aplinkosaugos specialybės studentas nesunkiai paaiškintų, kad pasaulyje, tvarkant atliekas, pirmenybė teikiama priemonėms, mažinančioms bendrą atliekų kiekį. Gyvename mažėjančių resursų epochoje, todėl turėtume siekti atsiradusias atliekas panaudoti dar kartą. Ir tik nebetinkamos perdirbti šiukšlės galėtų būti deginamos ar kaupiamos sąvartynuose. Ši strategija ir buvo įtvirtinta Aplinkos ministerijos parengtame strateginiame plane.
„Aplinkos ministerija yra padariusi pakankamai žingsnių, bet sistema neveikia. Ieškinius dėl to, kad neturime atliekų tvarkymo sistemos, reikėtų teikti visoms savivaldybėms be išimties. Atsakomybė dėl to, kad per 10–20 metų nesugebėjome pasistūmėti į priekį, pirmiausia tenka joms. Savivaldybės niekada nerodė jokios iniciatyvos, viskas vyko centralizuotu būdu spaudžiant iš Vilniaus“, – teigė E.Paplauskis.
Paleidžia į orą
Pašnekovo nuomone, Lietuvoje atliekų tvarkymo problemos sprendžiamos paprasčiausiu būdu – savivaldybės viską veža į sąvartynus, jie užsipildo, ateina verslininkas, pastato atliekų deginimo gamyklą ir teršalai paleidžiami į orą.
„Reikia suprasti paprastą dalyką: atliekų deginimas nėra joks atliekų sutvarkymas, tai atliekų perkėlimas iš sąvartyno žemėje į sąvartyną danguje. Teršalai sugrįžta per atmosferą, maistą, vandenį“, – dėstė ekologas.
Pajūrio regioninio parko atstovas priminė, jog dėl Baltijos jūros yra priimtos Helsinkio komisijos rekomendacijos, kurios rodo, kad greitai jūroje pagaunamos žuvies nebebus galima valgyti. Nes Batijos jūroje pagautose žuvyse randama daug dioksinų.
Prie to, jo teigimu, prisidėjo ir šiukšlių deginimas Baltijos jūros regiono valstybėse. Skandinavijoje tokių gamyklų tarša sumažinta tik pastaraisiais metais, tačiau nėra garantijų, jog to paties lygio technologijos bus naudojamos Lietuvoje. Pavyzdžiui, Švedijoje deginamas ir plastikas, ir guma, tačiau tai vyksta 1250 laipsnių temperatūroje. Klaipėdos šiukšlių deginimo gamykla parengta deginti išrūšiuotas šiukšles, todėl krosnių temperatūra siekia 850 laipsnių. Tokioje temperatūroje chloruotas plastikas ar kartonas išskiria nuodingas medžiagas.
Skaitykite daugiau portale 15min.lt: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/atlieku-tvarkymas-lietuvoje-kodel-viskas-daroma-atvirksciai-nei-planuota-56-390507#ixzz2mzCcWEfT
