„Trečiasis pasaulinis karas kils dėl vandens“, „Po 15 metų du trečdaliai pasaulio gyventojų pajus vandens trūkumą“, „Vandens trūkumas kas 15 sekundžių atima vaiko gyvybę“ – tai tik kelios antraštės iš didžiulio naujienų srauto. Strateginių gamtinių išteklių, kaip svarbaus tarptautinių santykių elemento, tema pastaruoju metu labai dažnai nagrinėjama žiniasklaidoje ir akademinėje literatūroje. Vanduo jau šiandien įvardijamas kaip vienas strateginių išteklių. Mūsų šalyje vandenį dar mėgstama vadinti lietuvišku auksu, tad natūraliai kyla klausimų, kodėl dar niekas neperka mūsų aukso ir kada jį pradės pirkti.
Apie 75 proc. mūsų planetos teritorijos sudaro vanduo, bet vis dėlto mes ją vadiname Žeme, o ne Vandeniu ar Vandenynu. Visai nekeista, kad ir iš kosmoso Žemė atrodo mėlyna. Regis, ko jau ko, bet vandens planetoje netrūksta, tačiau iš viso tik apie 3 proc. vandens yra gėlas ir tinkamas žmogui naudoti. Tačiau ir šie 3 proc. žmonėms nėra lengvai prieinami. Apie 70 proc. gėlo vandens atsargų glūdi pasaulio ledynuose, daugiausia Antarktidoje ir Grenlandijoje. Upės, ežerai, pelkės ir gyvi organizmai yra sukaupę tik 0,3 proc. gėlo vandens atsargų. Kiti beveik 30 proc. yra požeminiai vandenys.
Vandens trūkumą greitai pajus visas pasaulis
Gėlo vandens mažėja ne tik dėl gausėjančių gyventojų, bet ir dėl didėjančios taršos, naudojamų pesticidų ir tirpstančių ledynų.
Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) duomenimis, šiuo metu beveik 1 mlrd. pasaulio gyventojų kenčia dėl švaraus gėlo vandens trūkumo. Dažniausiai tai Afrikos ir Azijos šalys, kenčiančios ir dėl maisto stygiaus. Net 80 proc. visų ligų lemia nešvarus vanduo. Per metus nuo jų miršta apie 7 mln. žmonių, iš jų 4 mln. yra vaikai iki penkerių metų.
Apie 70 proc. vandens sunaudojama žemės ūkyje. Vadinasi, senkant gėlo vandens atsargoms, neišvengiamai dėl to kentės ir maisto gamyba. Su gėlo vandens trūkumu jau 2025 m. susidurs ir Šiaurės Amerikos bei Europos šalys. Net 80 proc. žmonių gyvena teritorijose, kuriose ateityje trūks vandens.
Organizacija „Charity: Water“, besirūpinanti gėlo vandens problemos sprendimu Juodajame žemyne, 2010 m. atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad vietovėse, kur nėra šulinio ar gręžinio, moterys ir vaikai vidutiniškai tris ar keturias valandas per dieną skiria maistui parsinešti. Tam aukojamas brangus paros laikas, kai vaikai turėtų lankyti mokyklą, moterys – dalyvauti ekonominiame gyvenime. „Charity: Water“ skelbtose išvadose kategoriškai teigiama, kad vandens trūkumas yra svarbi Afrikos ekonominio atsilikimo priežastis.
Augant gyventojų skaičiui, plėtojant pramonę ir intensyvinant žemdirbystę (ypač gyvulininkystę), su gėlo vandens trūkumu jau 2025 m. susidurs ir Šiaurės Amerikos bei Europos šalys, – rašoma 2010 m. atliktoje studijoje, kuri buvo spausdinta žurnale „Nature“. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad net 80 proc. žmonių gyvena teritorijose, kuriose ateityje trūks vandens.
Plačiau skaitykite portale Delfi.lt: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/kada-zygaiciai-pardavines-vandeni-ir-uzdirbs-milijardus.d?id=63102566#ixzz2jfLHvFX3
