Vytautas Nekrošius. Nuotrauka – Mato Miežonio.
„Jeigu šis tikslas bus pasiektas, rajonas bus gyvas. Priešingu atveju – taps silkių skutėjų rajonu“. Taip apie kokybiškos švietimo sistemos svarbą Molėtų rajonui kalba profesorius Vytautas Nekrošius. Žinomas teisėtyrininkas V. Nekrošius jau antrai kadencijai išrinktas Molėtų r. savivaldybės, kurioje gyvena jau keturiolika metų, tarybos nariu, tad atsidavęs ieško efektyviausių priemonių recepto jo augimui. Kokie jie? Pokalbis su Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininku V. Nekrošiumi.
– Priesaika duota, darbas savivaldybės taryboje prasidėjo. Kaip jaučiatės, būdamas išrinktas antrai kadencijai iš eilės?
Pirmiausia norėtųsi paminėti, kad labai malonu, kai žmonės tavimi pasitiki. Savivaldybės tarybos nariu esu išrinktas jau antrąjį kartą, vadinasi darbai, kuriuos nuveikiau, žmonėms pasirodė reikalingi ir prasmingi.
– Kokioms temoms skirsite didžiausią dėmesį, kokiuose komitetuose ar komisijose dirbsite?
Šiemet mes gavome pakvietimą prisidėti prie valdančiosios koalicijos, apsvarstę pasiūlymą, jį priėmėme. Aš priklausau Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komitetui ir esu išrinktas jo pirmininku. Šiuo atveju, mano veiklos sritis labai aiškiai apibrėžta – norėtųsi pasiekti, kad švietimas ir kultūra taptų prioritetiniais rajono strateginiais tikslais. Panašu, kad artėjantys metai nebus labai lengvi, priešingai, bus kupini iššūkių ir išbandymų. Mano manymu, apskritai švietimas turėtų tapti vienu iš svarbiausių šalies klausimų. Visgi nuo to, kiek kokybiška mūsų švietimo sistema, priklausys, kaip gyvens ateityje mūsų vaikai ir taip pat, ar tapsime pigios darbo jėgos šalimi ar brangios darbo jėgos, kuriančios aukštą pridėtinę vertę, šalimi.
– Pasidalinkite, kokia Jūsų vizija Molėtų raj. savivaldybei? Kokią ją norite matyti po ketverių metų? Po dešimties?
Mano vizija aiški – labai kokybiška švietimo sistema, kuri nenusileidžia geriausiems Vilniaus pavyzdžiams ir aktyvus kultūrinis gyvenimas. Kadangi Molėtų kraštas yra ežerų ir gražios gamtos kraštas, didelis dėmesys turi būti kreipiamas į turizmą. Žvelgiant į tolimesnę ateitį, norėtųsi, kad Molėtai taptų prestižiniu rajonu, kurį pasirinktų ne tik trumpai viešnagei, bet ir nuolatiniam gyvenimui jaunos šeimos, turinčios gerus darbus, mokančios mokesčius ir užtikrinančios gyvenimo kokybę tiek sau, tiek savo šeimoms ir visam rajonui. Kad tą pasiektume, turime turėti kokybišką švietimo sistemą. Juk jaunas žmogus, rinkdamasis gyvenamąjį miestą, pirmiausia ieškos kokybiškos švietimo sistemos, kad jo vaikai turėtų atitinkamą išsilavinimą. Jei atvirai, jeigu tikslas bus pasiektas, rajonas bus gyvas, priešingu atveju – taps silkių skutėjų rajonu.
Molėtų rajonas tikrai nėra tas rajonas, kuriame stigtų žaliųjų idėjų ir iniciatyvos. Kaip ir sakiau, šio rajono gamta tarsi pati ją verčia saugoti ir ieškoti tvarių sprendimų. Pavyzdžiui, viena pirmųjų savivaldybių, įsirengusių biokuro katilą Lietuvoje buvo Molėtų rajono savivaldybė. Jis puikiausiai veikia dar ir šiandien. Taip pat pagirtinas ir pakankamai ambicingas planas ant viešųjų įstaigų stogų uždėti saulės elektrines. Žinoma, didžioji bėda yra dviračių takai, todėl ties tuo bandysime ir dirbti. Norėtųsi, kad būtų patogu keliauti ir dideliam, ir mažam dviratės transporto priemonės vairuotojui.
– Kokia Jūsų nuomonė apie politinę krizę valstybėje įsisiūbavusį skandalą, susijusį su savivaldybėse taikytomis praktikomis, kompensuojant tarybų narių veiklos išlaidas?
Mano nuomonė jau kiek anksčiau buvo išsakyta šiuo klausimu. Manau, tai buvo sisteminė problema, kurią reikėjo išspręsti, na, ir Seimas ją sprendžia. Nepaisant to, kad galime drąsiai ginčytis dėl fiksuotos išmokos dydžio, pats sprendimas yra teisingas. Jis leis išvengti bet kokių piktnaudžiavimų ateityje. Žinoma, krizė didžia dalimi sukėlė pilietinį drebulį. Na, šurmulį sukėlė patys valdantieji, o dabar bando jį spręsti.
– Politika atima daug laiko. Ar pavyksta suderinti viešą ir asmeninį gyvenimą? Ar randate laiko pomėgiams?
Kelias veiklas derinti visada yra sudėtinga, tačiau jeigu ta veikla pačiam atrodo prasminga, viskas įmanoma. Be abejo, man savivaldybės tarybos nario pareigas ir atsakomybes derinti kur kas lengviau, kadangi esu akademinis žmogus ir manęs darbas nuo 8 iki 17 val. neįpareigoja. Nepaisant to, kad veiklų turiu tikrai nemažai, suderinti viską tikrai įmanoma. Tiesiog bandai žongliruoti veiklomis, kažkam laiko tenka daugiau, kažkam galbūt mažiau. Kuomet dirbau Lenkijos universitete, tai tada atrodė, kad dienoje valandų, o savaitėje parų yra tiesiog per mažai. Visgi, tokiu atveju stengiesi ieškoti sprendimų.
– Įsibėgėjo vasaros sezonas, o su juo ir daugiau galimybių atsipalaiduoti. Kokia rekomendacija (knygos, lankytinos vietos, patiekalo) galėtumėte pasidalinti?
Mūsų šeimos vasaros tradicija – keliavimas automobiliu po Europą. Be abejo, šios veiklos tikslas pabūti drauge ir pasiekti numatytą kelionės tašką. Dėl to, dalinuosi šia rekomendacija ir skatinu keliauti ir praleisti kuo daugiau laiko su savo artimaisiais.
Taip pat visai neseniai perskaičiau tikrai nuostabią Karolio Klimo knygą „Mokytojas“. Knygos siužete dominuoja dėmesys mokykloje kylančioms problemoms. Ieškoma sprendimų, kaip turėtų jaustis ir ką turėtų daryti mokytojas, kad mokiniui mokymosi procesas būtų nenuobodus.
