Vokietijos Aplinkos apsaugos agentūra, pristačiusi 600 puslapių apimties mokslininkų išvadas[1]dėl hidraulinio uolienų ardymo metodo, naudojamo skalūninių dujų gavybai, teigia, jog ši technologija kelia riziką aplinkai, todėl kol technologijos keliami pavojai negali būti suvaldyti, tol šis metodas išgauti skalūninėms dujoms Vokietijoje negali būti taikomas.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, vis daugiau Europos valstybių atkreipia dėmesį į neigiamą hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikį aplinkai, imasi griežtesnio šiuo būdu išgaunamų skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos reglamentavimo ar net draudimo, o tuo tarpu Lietuvoje aplinkosauginiai reikalavimai tampa vis menkesni.
„Rimtas Vokietijos Aplinkos ministerijai pavaldžios Aplinkos apsaugos agentūros susirūpinimas dėl hidraulinio uolienų ardymo technologijos poveikio verčia suklusti. Tuo metu, kai viena galingiausių Europos valstybių argumentuotai atskleidžia hidraulinio ardymo technologijų daromą neabejotiną žalą žemės gelmėms, požeminio geriamo vandens atsargoms, žemės ūkiui, aukščiausi Lietuvos politikai ketina ne tik skelbti pakartotiną konkursą skalūninių angliavandeniliams žvalgyti ir išgauti, bet ir žada atleisti tokius „investuotojus“ nuo mokesčių, praktiškai, už dyką jiems atiduodant Lietuvos žemės gelmių turtus, mainais gaunant „investiciją“– tūkstančius tonų žemės gelmėse paliktų toksiškų chemikalų, užterštą didžiausią Lietuvos turtą, požeminį geriamą vandenį, ir sužlugdytą ketvirtadalio Lietuvos žemės ūkį“, – sakė L. Balsys.
Neseniai pristatytoje Europos Komisijos užsakymu atliktoje studijoje[2], mokslininkai pateikė išvadas, jog hidraulinis ardymas turi įtakos vandens kokybei, gali sukelti žemės drebėjimus. Ten, kur naudojama ši technologija, rekomenduojama atlikti poveikio aplinkai vertinimą ne tik žvalgybai, bet ir gavybai, o jau vykstant darbams jį atnaujinti. Taip pat patariama užtikrinti, jog poveikio aplinkai vertinimo studijas atliktų ne naftos kompanijų finansuojami, o nepriklausomi ekspertai.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko teigimu, po Vyriausybės rugsėjo 17 d. sprendimo, kuriuo įteisinama, kad skalūninių angliavandenilių žvalgybai ir gavybai poveikio aplinkai vertinimas būtų nereikalingas, susidaro kuriozinė situacija, kai poveikio aplinkai vertinimas, pavyzdžiui, duonos kepykloms ir žuvies perdirbimo įmonėms, kempingo įrengimui prie tam tikrų apimčių yra privalomas, o hidraulinio ardymo metodu, kurio metu į žemės gelmes pumpuojamos cheminės medžiagos, ieškant ir išgaunant išskaidytuosius angliavandenilius, poveikio aplinkai vertinimo nereikės.
„Savaime suprantama, jog, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, reikia ieškoti būdų, kurie padėtų Lietuvai tapti nepriklausomai nuo „Gazpromo“ dujų. Deja, skalūninių dujų, kurių vargu ar yra mūsų žemės gelmėse, nepadės šios problemos išspręsti, nes Lietuva tų dujų nematys ir nevaldys: kaip ir dabar išgaunamą naftą, skalūnines dujas privačios kompanijos išgaus ir parduos tarptautinėje rinkoje už komercinę kainą, Lietuvai mokėdamos simbolinį vieno procento mokestį, ką dabar ir siūlo A. Butkevičiaus Vyriausybė. Absurdiškai skamba, bet gali atsitikti taip, kad per naująjį terminalą importuosime savo pačių dujas. Tai yra ekonominė nesąmonė. Šiandieninė alternatyva „Gazpromui“ – Klaipėdoje statomas suskystintų dujų terminalas, o elektros srityje – elektros jungtis su Švedija, leisianti importuoti didžiulius kiekius pigios skandinaviškos elektros energijos. Tačiau Vyriausybė turėtų žiūrėti daug plačiau ir toliau, galvodama apie laipsnišką Lietuvos perėjimą prie visiško dujų nenaudojimo elektros ir šilumos energijos gamyboje, kuo aktyviau plėtojant biokuro kogeneraciją, sudarant kuo palankesnes sąlygas investuotojams į aukštąsias technologijas saulės ir vėjo energetikos srityje. Visiškai pritariu naujajam Europos Komisijos prezidentui Žanui Klodui Junkerui, kuris oficialiai pareiškė, jog Europos Sąjunga turi ryžtingai pasukti atsinaujinančios energetikos keliu, jei nori išlikti konkurencinga, turėti visada prieinamos ir įperkamos elektros bei šilumos energijos“, – teigė L. Balsys.
[1]Umweltauswirkungen vonFracking bei der Aufsuchungund Gewinnung von Erdgasinsbesondere aus Schiefergaslagerstätten http://www.umweltbundesamt.de/sites/default/files/medien/378/publikationen/texte_53_2014_umweltauswirkungen_von_fracking_28.07.2014_0.pdf
[2]Shalegas: independent planning is key to reducing environmental impacts of frackinghttp://ec.europa.eu/environment/integration/research/newsalert/pdf/384na1_en.pdf