Ekologinę katastrofą prišaukusi atliekų surinkimo reforma praėjus kelioms savaitėms vis dar progresavo. Neapsikentę šiukšlių krizės vilniečiai ėmėsi itin radikalių priemonių – prie daugiabučių namų buvo pastebimi liepsnojantys konteineriai. Tačiau pažvelkime, kaip reformai sekasi pirmajai nepasitenkinimo bangai atslūgus.
Įvedant naująją atliekų surinkimo tvarką sostinėje, žadėta pagerinti šiukšlių išvežimo situaciją bei sumažinti gyventojų išlaidas už suteikiamas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas. Deja, tokiu rezultatu nė nekvepia. Kol valdininkai skendo pažaduose, vilniečius skandino šiukšlės. Maža to, brendo ir diplomatinis skandalas, kadangi Moldovos ambasadorius dėl neišvežamų ambasadoje susikaupusių šiukšlių ketino teikti notą Lietuvai.
Nors laikinus, nedidelio masto komunalinių atliekų surinkimo sutrikimus pirmosiomis reformos dienomis dar būtų galima suprasti, ši užsitęsusi krizinė situacija atskleidė, kad reformai ne tik nebuvo tinkamai pasiruošta, bet ir spręsti ekstremalias su aplinkos apsauga susijusias situacijas Vilniaus savivaldybė nėra pajėgi. Kuo įsitikinome jau ne kartą – į Nerį plūstančios fekalijos tik vienas iš daugelio pavyzdžių.
Deklaracijos neva situacija jau buvo suvaldyta praėjus kelioms savaitėms, dar labiau kelia susirūpinimą savivaldybės darbo metodais – senamiestis ir arčiausiai miesto centro esantys rajonai po kelių savaičių jau buvo išvaduoti iš pūvančių šiukšlių kalnų, tačiau nutolusios miesto vietos buvo nustumtos į antrą planą. Bet gerb. mere, tai lygiaverčiai Vilniaus miesto gyventojai, kurių gerove ir gyvenimo kokybe turėtų būti rūpinamasi ne mažiau nei bet kurio kito vilniečio.
O besikaupiančios atliekos traukiančios benamius gyvūnus, kurie atliekas išnešioja po bendro naudojimo teritorijas gera gyvenimo kokybe tikrai nepasižymi. Ir tai ne tik estetinė problema – gyvūnai gali išplatinti ligas, kyla dizenterijos pavojus. Be to, net ir pašalinus užsistovėjusias atliekas, iškyla nauja problema – konteinerių laikymo zonos lieka užterštos, o dalyje daugiabučių vis dar funkcionuojantys atliekų šalinimo vamzdžiai turi būti dezinfekuojami.
Nors gyventojai neapsikentę esama situacija skambino visoms Vilniaus savivaldybės institucijoms, tačiau panašu, kad nei meras, nei savivaldybės taryba ar už atliekų tvarkymą atsakingos institucijos nereagavo nei į gyventojų skambučius, nei į skundus ar net prie savivaldybės surengtas protesto akcijas.
Prie ko galiausiai tai privedė? Prie visiško chaoso, kai gyventojai griebėsi nusikalstamų veiksmų. Pastarosiomis savaitėmis buvo padegtas ne vienas neišvežtomis šiukšlėmis perpildytas konteineris. Deja, tokia gyventojų išraiška tik dar labiau pablogino situaciją, nes tokiais veiksmais ne tik niokojamas Vilniaus miesto turtas, bet ir keliamas dar rimtesnis pavojus žmonių sveikatai, kadangi degant atliekoms, tarp kurių plastikas ir kitos pavojingos medžiagos, labai smarkiai užteršiamas oras, kuriuo kvėpuojame patys.
O kaip situacija atrodo šiandien? Protesto akcijos išsikvėpė, šiukšlių tvaikas blėsta, atliekų kalnų kiekvieno namo kieme jau nepamatysi, tad galėtume deklaruoti, kad situacija išsisprendė. Tačiau ar galime šią situaciją laikyti išspręsta suvokdami, kad praūžė dar viena katastrofiškus padarinius sukėlusi reforma, kuriai nebuvo nei pagrindo, nei tinkamo pasiruošimo. Kol stebėjome pūvančias šiukšles savo perkrautuose konteineriuose, tol buvome pikti ir reikalavome teisybės. Tačiau šiukšlių reformos pasekmės toli gražu nesibaigė. Žiedinės ekonomikos principų neatitinkanti ir rūšiavimo neskatinanti naujoji sistema dar atsilieps visuomenės sąmoningumui ir pademonstruos sunkias pasekmes įgyvendinant naujus ES reikalavimus atliekų tvarkymo srityje.
Laurynas Okockis yra Lietuvos žaliųjų partijos narys, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius.
