Nepaisant visų pastarojo meto politinių bei ekonominių įvykių Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų informacinėje erdvėje energetinio saugumo ir šalies energetinės nepriklausomybės tematika išlieka viena aktualiausių ir labiausiai diskutuojamų temų. Vieni aktyviai gina atsinaujinančios, darnios energetikos plėtrą, kiti ją kvestionuoja atvirai propaguodami skalūnų dujas ar referendumo metu visuomenės sprendimu atmestą atominę elektrinę. Vis dėlto atrodo, jog planų ir projektų energetinės plėtros tema nesuskaičiuojamai daug, o konkrečių, skaičiavimais pagrįstų argumentų, ypač iš politikų lūpų, išgirstama ne taip dažnai. Lietuvos žaliųjų partija mano, jog, esant tiek skirtingų nuomonių, Lietuvos energetines perspektyvas ir atsinaujinančios energetikos plėtros galimybes naudinga vertinti analizuojant statistiką.

Seniausias ir Lietuvoje plačiausiai naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis yra biokuras – preliminariais 2012 m. duomenimis Lietuvoje ~ 23 % centralizuotos šilumos ir iki 80 % namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotų šilumos tinklų (CŠT) sistemų, šilumos poreikio patenkinama naudojant biokurą1. Tačiau siekiant įvykdyti bendrai visoje Europos Sąjungoje (ES) ir Lietuvoje iškeltus tikslus sumažinti iškastinio kuro naudojimo lygį bei paspartinti darnios energetikos plėtrą aiškiai matoma, jog šie rodikliai turėtų būti ženkliai aukštesni. Svarbiausia, jog Lietuvoje yra visos tam reikiamos sąlygos – turime milžiniškus atsinaujinančių energijos išteklių resursus, kurie be jokios naudos pūna miškuose ir  laukuose. Turimi resursai leidžia ne tik pasiekti naujoje ES direktyvoje numatytus reikalavimus, bet ir gerokai juos viršyti.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento, nepriklausomo energetikos eksperto Martyno Nagevičiaus paskutiniai skaičiavimai rodo, jog miško kirtimo atliekų potencialas Lietuvoje sudaro 0,185 mln. tne. Medžio pramonės atliekos sudaro 0,283 mln. tne., malkinė mediena – 0,565 mln. tne. Panaši situacija susidariusi ir energetinių plantacijų  bei šiaudų sektoriuose – dauguma šiaudų atliekų Lietuvos ūkiuose po pjūties lieka nepanaudoti. „Kaip rodo Lietuvos energetikos institute atlikta išauginamų šiaudų apimties analizė, panaudojant apie pusę esamų išteklių energetinėms reikmėms butų galima panaudoti apie 830 tūkst. tne.“ – teigia Valstybinės energetikos inspekcijos vadovas, Habil. dr. V. Miškinis 2. Ekonomiškai pagrįstas šiaudų potencialas sudaro ne mažiau 0,5 mln. tonų, iš kurių įmanoma pagaminti apie 1500 GWh šiluminės energijos. Iš viso turimi resursai sudaro virš 2 mln. tne prieaugį kasmet3. Lietuva, turėdama tokius resursus šilumos gamybai, galėtų padidinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą nuo 22, 4 % (2011 m.) iki ~ 70 %. (žr. 1 pav).

 

1 pav. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame kuro balanse šilumos gamybai (1997-2011)

1 pav.

Šaltinis:Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA)

Visa tai sąlygoja tai, kad 2012 m. pabaigai biokuras buvo tris kartus pigesnis už importuojamą iškastinį kurą – dujas (biokuro kaina ~700 lt/ tne, dujų – ~2000 lt/ tne) (žr. 2 pav).

2 pav. Gamtinių dujų ir biokuro kainų dinamika 2005-2013 m. (be PVM)

2 pav.

Šaltinis:Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA)

Dažnai medienos pramonės atstovai ir iškastinio kuro šalininkai šią statistiką bando paneigti teigdami, kad plėtojant atsinaujinančią energetiką Lietuvoje bus nuniokoti miškai, išeikvoti turimi resursai. Tačiau neseniai atliktame Jeilio universiteto, JAV (angl. Yale university) mokslininkų kasmet sudaromame Aplinkos gerovės indekse4 (Environmental Performance Index (EPI) Lietuvai už miškų išsaugojimą skirta pirmoji vieta pasaulyje, o tai tik parodo, kad Lietuva yra mažiausiai intensyviai naudojanti savo miškus valstybė. Lietuvos miškingumas šią dieną siekia 34 procentus šalies ploto. Kasmetinis miškų medienos tūrio prieaugis sudaro maždaug 16 mln. kietmetrių. Svarbu ir tai, kad biomasės energijos išgavimui naudojami ne gyvi medžiai ir augalai, bet miško kirtimo atliekos. Lietuvos miškingumo ir jo panaudojimo padėtį gerai iliustruoja ir Lietuvoje renkama statistika – V. Miškinis savo ataskaitoje dėl kietojo biokuro energijos gamybos pateikia duomenis, kuriuose atsispindi Lietuvos miško žemės ploto didėjimas: „Nuo 2001 m. sausio 1 d. šis  plotas padidėjo 130 tūkst. hektarų, o šalies miškingumas – 2%.“5.

Biokuro plėtros galimybes parodo ir šiuo metu kuriama Lietuvos biokuro birža – pradėta vystyti 2012 m. elektronine prekyba paremta birža skatins konkurenciją biokuro rinkoje ir užtikrins sąlygas susiformuoti objektyviai bei ekonomiškai pagrįstai biokuro produktų kainai, skaidriai prekybos sistemai.  Nors iš pradžių biokuro biržos veikla nebuvo itin sklandi, pasitelkus energetikus bei biokuro ekspertus Lietuvoje priimti nauji techniniai sprendimai sudaro tinkamas sąlygas suaktyvinti prekybinę veiklą. Tikimasi, kad biržos pagalba Lietuvoje turimi resursai bus tinkamai išnaudojami ir Lietuva galės ne tik sumažinti energetinę priklausomybę, pasiekti iki 2020 m. iškeltus tikslus bet sukurs naujų darbo vietų, atneš papildomų pajamų į šalies biudžetą bei pagerins Lietuvos importo/eksporto balansą.

_________________

[1] „Biomasės energetika Lietuvoje: esama situacija ir vystymo galimybės“. Remigijus Lapinskas. 2012. [http://biokuras.lt/uploads/File/2012_10_10_R_Lapinskas_prezentacija-_Valstybes_konferencijai1.pdf]

[2] „Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklės“. Galutinė ataskaita, 1.22 skyrius, V. Miškinis. 2011 m. lapkričio 30d. [http://www.lsta.lt/files/studijos/2011%20metu/A-71_LEI_atask_Kietojo%20biokuro%20apskaita.pdf] [3] Neišnaudotas biokuro kogeneracijos potencialas“. Martynas Nagevičius, 2013. [http://biokuras.lt/uploads/new_assigned_files/prez3.pdf]

[4]Aplinkos gerovės indeksas (Environmental Performance Index (EPI) [http://epi.yale.edu/epi2012/rankings]

[5]„Kietojo biokuro apskaitos energijos gamybos šaltiniuose taisyklės“. Galutinė ataskaita, 1.22 skyrius, V. Miškinis. 2011 m. lapkričio 30d. [http://www.lsta.lt/files/studijos/2011%20metu/A-71_LEI_atask_Kietojo%20biokuro%20apskaita.pdf]