Dalyvavau Briuselyje vykusiame Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rengtame tarpparlamentiniame posėdyje dėl pasirengimo Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijai Paryžiuje, kuri vyks šių metų gruodį.
Renginyje dalyvavo Europos parlamento ir nacionalinių parlamentų atstovai. Nors JT derybose dalyvauja šalių vyriausybės, labai svarbi bendra Europos Sąjungos pozicija ir nacionalinių parlamentų pritarimas jai. Šioje konferencijoje diskusijose dalyvavo net du Europos Komisijos nariai: vienas – atsakingas už klimato kaitą ir energetiką, kitas – už aplinkosaugą ir žvejybos klausimus.
Dauguma kolegų iš kitų šalių parlamentų pasisakė už tai, kad Paryžiuje būtų pasiekti susitarimai dėl naujų, ambicingesnių klimato kaitos stabdymo tikslų ir kad tie tikslai būtų privalomi šalims dalyvėms.
Didelio palaikymo sulaukę Vokietijos atstovai paragino, jog visai Europai reikia „energie winde“ – Vokietijos stiliaus kardinalių permainų energetikoje, pereinant nuo atominės energetikos prie atsinaujinančios, kartu iš esmės didinant energijos vartojimo efektyvumą.
Visiškai pritariu tokiai pozicijai, nes ji labai perspektyvi ir Lietuvai. Savo pasisakymuose abiejose konferencijos sesijose akcentavau, jog energijos vartojimo efektyvumas yra pati geriausia priemone Lietuvai ir visai Europai atsikratyti priklausomybės nuo energijos importo ir Putino bei Gazpromo geros valios.
1 proc. sutaupytos energijos sumažina importo poreikį net 2,6 proc. Investicijos į energijos efektyvumą per ateinantį dešimtmetį sukurs apie du milijonus darbo vietų visoje Europos Sąjungoje. Kodėl Lietuva negalėtų čia tapti lydere?
Tiesa, Lietuvoje mes turime SGD terminalą ir kai kam atrodo, kad dabar turėtume išvis pereiti prie masinio dujų vartojimo. Iš dalies jau taip ir vyksta, įvedus prievolę šilumos gamintojams pirkti didelius kiekius SGD dujų. Bet Briuselyje apie tai nekalbėjau – šias problemas išsispręsime patys, rasime kitų būdų, kaip sureguliuoti terminalo vartojimą.
Taip pat pasisakydamas konferencijoje akcentavau, jog Europos Sąjungai labai trūksta ryžtingesnio apsisprendimo, kuriuo keliu suksime: efektyvumo ir ekonomikos be taršaus iškastinio kuro (Low-carbon economy), ar kuo didesnio energijos vartojimo ir kuo didesnės dujų bei naftos gavybos?
Atvirai pasakiau komisarams, jog Europos Komisija turi parodyti aiškesnę lyderystę, siūlydama šalims pažangius sprendimus. Pavyzdys, kai Europos Komisija nusileido dujų industrijos gigantams ir nesigebėjo pasiūlyti griežtesnių teisės aktų dėl skalūnų dujų Europoje, yra apgailėtinas.
Taip pat paraginau kitų šalių kolegas į klimato kaitos ir energijos efektyvumo problemas žiūrėti kompleksiškai: klimato kaitos tikslai turi atsispindėti daugelyje sričių įstatymuose, ne vien tik aplinkos apsaugos, pvz., urbanistinio planavimo, statybų, mokesčių politikos ir pan. Taip pat reikia dar glaudesnio Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimo ruošiant šios srities teisės aktus.
Mano manymu, protingai elgiantis, klimato kaitos problemos gali tapti ne našta mokesčių mokėtojams, o nauja, šiuolaikinėmis technologijomis grįsta galimybe kurti pridedamąją vertę ir gerovę.
P.S. Maloniai nustebino, jog niekas iš kalbėjusių konferencijoje net neužsiminė apie atominę energetiką, kaip CO2 mažinimo būdą. Anksčiau tai buvo populiaru. Atominė energetika yra beviltiškai atsilikusi nuo pažangos, pavojinga ir brangi. Europoje tai jau visi supranta. Tik pas mus Lietuvoje kai kurie, gal korumpuoti ar kaip kitaip visokiems hitačiams įsipareigoję politikai, vis dar eskaluoja šią zombišką temą.
