Zagrebe (Kroatija) darbą baigė Europos žaliųjų partijos taryba. Daug dėmesio skyrėme Europos Rytų partnerystės šalims (Ukraina, Moldova, Gruzija, Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija), nes įtempta geopolitinė situacija ten kelia pavojų ir visos Europos stabilumui.
Sutarėme dėl svarbiausių principų, pagal kuriuos turėtų toliau būti plėtojamas bendradarbiavimas su šiomis šalimis, ypatingai – su Ukraina, Gruzija ir Moldova, nes šios šalys jau yra pasirašiusios su ES Asociacijos ir išplėstinės laisvosios prekybos sutartis. Tačiau konstatavome esminį dalyką – karas Ukrainoje, įtempta padėtis dėl įšaldytų konfliktų kitose rytų partnerystės šalyse, sudarė situaciją, kai reformos šiose šalyse stringa, kova su korupcija nesiseka, demokratinių institucijų kūrimas lėtėja. Todėl manome, jog ES ir jos lyderiai Rygoje privalo neapsiriboti vien tik kalbomis apie prekybos ir ekonominius ryšius su rytų partnerystės šalimis, bet ir nubrėžti aiškias tolesnio bendradarbiavimo gaires.
Ukrainai ir kitoms šalims, kurios vykdys reformas, turi būti aiškiai nubrėžta ateities perspektyva tapti ES narėmis. Toks aiškumas suteikia prasmę ir padidina šių šalių politikų ir piliečių motyvaciją siekti reformų, keistis.
Pažadėję aiškią perspektyvą, turime labai aiškiai pasakyti, kaip mes įsivaizduojame kelią, kol ta perspektyva bus pasiekta. Svarbiausi aspektai:
– taikyti principą „daugiau – už daugiau“ toms šalims, kurios realiai vykdo reformas, ir „mažiau – už mažiau“, kurios nerodo aktyvaus noro bendradarbiauti su ES. Tokiu būdu, šalims, kurios pasirašė asociacijos sutartis, pradeda reformas, – Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai, – finansinė parama turi būti padidinta labiau, nei dabar numatyta. Tuo pačiu, ES taip pat turi daug rimčiau pažiūrėti į savo Kaimynystės politikos finansavimą, jį peržiūrėti, padidinti ir perskirstyti, atsižvelgiant į konkrečių šalių rezultatus. Dabar skiriami 2 milijardai eurų viskam – ir Pietų, ir Rytų kaimynystei – yra per mažai ir neefektyvu.
– įpareigoti Europos Komisiją (EK) itin sustiprinti skiriamos paramos panaudojimo ir efektyvumo kontrolę, skirti techninę ir administracinę paramą, kad reformos sėkmingai vyktų. Nuolatinis EK monitoringas turi užtikrinti, jog lėšų panaudojimas mažins socialinę atskirtį ir padės įgyvendinti aplinkosauginius tikslus šiose šalyse. ES turi pasiūlyti tų šalių piliečiams ne abstrakčios integracijos, o apčiuopiamų dalykų. Džiaugiuosi, jog mano pristatyta mūsų Seimo Europos ir užsienio reikalų komitetų idėja dėl bevizio režimo suteikimo Ukrainai ir Gruzijai Europos žaliųjų buvo sutikta labai pozityviai.
– rytų partnerystės šalių energetinio saugumo klausimai turi nelikti nuošalyje ir turi būti sprendžiami kartu su ES šalių energetinio saugumo klausimais. ES kuriamos Energetikos Sąjungos tikslai bei priemonės – mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos plėtojant atsinaujinančių šaltinių energetiką ir didinant energijos vartojimo efektyvumą – turi būti prieinami ir rytų partnerystės šalims.
– ES turi vengti dvigubų standartų, kai kalbame apie įšaldytus konfliktus, demokratijos ir laisvių padėtį rytų partnerystės šalyse. Visos 6 šalys iš ES pusės turi būti traktuojamos vienodai, nežiūrint , kokios partijos ten būtų valdžioje, ar kokie bebūtų pačių ES valstybių geopolitiniai interesai. ES turėtų glaudžiau bendradarbiauti su Europos Taryba, ypatingai akcentuojant prastėjančią demokratijos būklę Baltarusijoje, pilietinės visuomenės ribojimus Azerbaidžane.
– rytų partnerystė nėra ir negali būti nei vienos ES politinės jėgos monopolija. Visos Europos politinės jėgos yra bendrai atsakingos už daugpartinės sistemos, demokratinių institucijų plėtrą ir teisės viršenybę partnerystės šalyse. Europos politikai ir jų partijos turi liautis žaisti galios žaidimus, bandydami daryti įtaką partnerystės šalyse savo siaurų partinių interesų labui, bandydami, pavyzdžiui, patraukti į savo pusę tų šalių oligarchus ar kitas įtakingas jėgas.
Europos žaliųjų diskusijose sutarėme, jog tvirtai pasisakome už tolesnes sankcijas Rusijai, kol galutinai nebus įgyvendinti Minsko taikos susitarimai.
