Įsivaizduokite, auginate ir vienodai mylite du vaikučius. Vienas – jūsų kūnas ir kraujas, kitas – jūsų mirusios sesers, kuriam įforminote globą. Gyvenate vargingai, vos suduriate galą su galu. Gerai, kad gaunate valstybės paramą vaikams. Tik… negalite niekaip suprasti, kodėl už saviškį mažiuką gaunate grašius, apie kelioliką eurų (50 LTL), o už taip pat jūsų mylimą sesers – dvidešimt kartų daugiau – apie 300 EUR (1000 LTL)?
Atsakymas: todėl, kad jūsų vaikas yra „7-tojo straipsnio vaikas“, o sesers – „aštuntojo“!
Jūsų sesers vaiką teta prezidentė myli labiau. Nes ėmė ir pateikė Seimui Išmokų vaikams įstatymo 8-tojo str. pataisas, siūlydama padvigubinti valstybės išmokas už šeimose globojamus vaikus. O 7-tojo str., kuris nustato tik menkutę išmoką už toje pat šeimoje augantį savo vaiką, keisti nesiūlo. Neklauskite, kodėl, nežinau. Gal norėjo parodyti, po skandalingų istorijų žiniasklaidoje apie globos namus, kaip greitai reaguoja į iškilusias problemas?
Man tai – nesvarbu. Esu įsitikinęs, kad vaikų globos problemas būtina spręsti, ir pinigų globėjams daugiau tikrai reikia, ir kad daugiau vaikų gyventų šeimose. Bet negalima skirstyti vaikų į pirmarūšius ir antrarūšius pagal išmokų dydį.
Niekam ne paslaptis, kad ir iki šiol vargingai gyvenančios šeimos, ypač vienišos mamos, iš skurdo griebdavosi gudrybės: formaliai atsisako savo vaiko, apiformina jo globą močiutei, gyvena ir toliau kaip buvę, tik išmoką dešimteriopai didesnę gauna. Apgaudinėja valstybę? O kaip kitaip pragyventi, jei valstybė pati sukuria tokias žeminančias sąlygas? Tikrai tikėjausi, jog prezidentė, būdama vienodai lygi ir teisinga visiems vaikams, pasiūlys ir išmokas visiems vaikams lygiai padidinti ir suvienodinti. Deja, klydau.
Lietuvoje vis dar gyvena apie pusę milijono vaikų. Iki 100 tūkst. jų gyvena šeimose žemiau skurdo ribos, ne visada ką turėdami pavalgyti ir apsirengti. Vaikų globos įstaigose globojama apie 4 tūkstančiai vaikų. Jiems sunku psichologiškai, nes jie neturi mamų ir šeimų, bet bent jau yra pavalgę ir apsirengę.
Vaikų situacija Lietuvoje – labai sudėtinga ir kompleksiška, todėl turime vengti skubotų ar populistinių sprendimų tam, kad dar labiau nesužeistume mažų širdelių, kurioms reikia tik vieno – tikros meilės ir deramo valstybės rūpesčio.