Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų tru­pu­tė­lį keis­ta, kad vėl mes kryps­ta­me į dis­ku­si­ją apie ener­ge­ti­ką, apie ato­mi­nę ener­ge­ti­ką, jos rei­kia ar ne­rei­kia. Tai yra la­bai rei­ka­lin­ga ir bū­ti­na dis­ku­si­ja ir ją tik­rai rei­kė­tų tęs­ti. Bet šian­dien mes tu­ri­me dis­ku­tuo­ti apie tai, ką mus įpa­rei­go­ja įsta­ty­mas, tai yra kaip mes įgy­ven­di­na­me tau­tos spren­di­mą, pri­im­tą re­fe­ren­du­me, ne­sta­ty­ti ato­mi­nės elek­tri­nės. To­dėl aš pa­tei­kiau at­ski­rą pa­tai­są prie dar­bo gru­pės iš­va­dų. Di­džia­jai iš­va­dų da­liai aš ga­lė­čiau pri­tar­ti, iš­sky­rus ke­le­tą da­ly­kų, ku­riuos gal trum­pai ir pri­sta­ty­siu.

Siū­lau pa­va­di­ni­me žo­dį „re­zul­ta­tų“ pa­keis­ti į „spren­di­mo“. Skam­bė­tų taip: „Dėl kon­sul­ta­ci­nio pa­ta­ria­mo­jo re­fe­ren­du­mo dėl nau­jos ato­mi­nės ele­k­tri­nės sta­ty­bos Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je spren­di­mo įgy­ven­di­ni­mo“. Čia yra gal­būt toks ling­vis­ti­nis dau­giau da­ly­kas. Man, kaip žmo­gui, vi­są gy­ve­ni­mą dir­bu­siam su teks­tais, tai yra šioks toks non­sen­sas – re­zul­ta­tų ne­ga­li­ma įgy­ven­din­ti, ga­li­ma įgy­ven­din­ti spren­di­mus, o spren­di­mas ir yra re­zul­ta­tas. Tai mes tu­ri­me sa­ky­ti taip, kaip mus įpa­rei­go­ja Re­fe­ren­du­mo įsta­ty­mas, kad Sei­mas, re­fe­ren­du­mui pri­ėmus spren­di­mą, o spren­di­mas re­fe­ren­du­me, kaip ži­no­te, pri­im­tas, per mė­ne­sį svars­to, kaip bus įgy­ven­di­na­mas tas spren­di­mas. Tai­gi čia ko­le­gai M. Bas­čiui bū­tų at­sa­ky­mas į vie­ną iš to­kių la­bai daž­nai kar­to­ja­mų at­sai­nių pa­sa­ky­mų, kad re­fe­ren­du­mas esą bu­vęs pa­ta­ria­ma­sis. Ne, jis bu­vo pa­ta­ria­ma­sis, bet jo spren­di­mas yra pri­va­lo­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mie­ji, pa­klau­sy­ki­te, pa­skai­ty­ki­te įsta­ty­mą, kas pa­ra­šy­ta. Pri­va­lo­ma­sis re­fe­ren­du­mas yra tas, ku­rį pri­va­lu reng­ti, to­dėl jis yra pri­va­lo­ma­sis. Ki­tų re­fe­ren­du­mų reng­ti ne­pri­va­lu, jie yra pa­ta­ria­mie­ji, bet kai jie yra su­ren­gia­mi, abie­jų spren­di­mai yra bū­ti­ni. De­ja, ger­bia­mie­ji ko­le­gos kon­ser­va­to­riai, ku­rie „pra­py­lė­te“ re­fe­ren­du­mą, ne­pa­vy­ko ši­tas jū­sų ėji­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Siū­lo­me vi­sur sa­ky­ti „spren­di­mas“.

Ta­čiau es­mi­nis da­ly­kas, ką no­rė­jau pa­sa­ky­ti, dėl ko mū­sų nuo­mo­nės dar­bo gru­pė­je šiek tiek iš­si­sky­rė su ger­bia­mo­sios I. Šiau­lie­nės ir ger­bia­mų­jų kon­ser­va­to­rių, ku­rie bu­vo su­da­rę sa­vo­tiš­ką ma­žy­tę vai­vo­rykš­tės są­jun­gė­lę šio­je dar­bo gru­pė­je, – vis dėl­to šio­je ge­ro­je re­zo­liu­ci­jo­je trūks­ta vie­nos pa­strai­pos. Siū­lau pa­pil­dy­ti 6 pa­strai­pa, kad Sei­mas pa­si­sa­ko už įsta­ty­mo, reg­la­men­tuo­jan­čio ato­mi­nės elek­tri­nės sta­ty­bą, ir su jais su­si­ju­sių tei­sės ak­tų pa­skel­bi­mą nu­sto­ju­siais ga­lios, dėl to pa­tei­kiant ir pri­imant ati­tin­ka­mas pa­tai­sas. Tą ga­li ir pri­va­lo pa­da­ry­ti Vy­riau­sy­bė, esu įre­gist­ra­vęs pa­tai­sas ir aš, ga­li­ma vis­ką svars­ty­ti.

Sei­mo re­zo­liu­ci­ja yra po­li­ti­nis ver­ti­ni­mas, yra mū­sų pa­sa­ky­mas žmo­nėms at­vi­rai į jų at­vi­rą nuo­mo­nės pa­reiš­ki­mą – mes ne­pri­ta­ria­me ato­mi­nei. Mes ši­ta re­zo­liu­ci­ja tu­ri­me ir pri­va­lo­me pa­sa­ky­ti, kad ger­bia­me tau­tos va­lią. Tai­gi vien pa­sa­ky­mo ne­už­ten­ka. Sei­mas dir­ba pri­im­da­mas įsta­ty­mus ar­ba juos tai­sy­da­mas. Mū­sų pa­rei­ga, įgy­ven­di­nant tau­tos va­lią, yra pa­skelb­ti nu­sto­ju­siais ga­lios tuos įsta­ty­mus, ku­rie at­vė­rė ke­lią ato­mi­nei ele­k­tri­nei, ku­riai ne­pri­ta­ria žmo­nės. Ma­nau, tai yra lo­giš­ka ir pa­pras­ta.

Ka­dan­gi jau pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja apie ener­ge­ti­ką ap­skri­tai, tai gal po­rą pa­sta­bų no­rė­čiau pa­saky­ti. Vi­sus da­ly­kus kar­tais ban­do­ma su­plak­ti į vie­ną, esą ir mū­sų in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pos Są­jun­gos elek­tros per­da­vi­mo tin­klus, ir mū­sų ga­li­ma sin­chro­ni­za­ci­ja, ir Bal­ti­jos ener­ge­ti­kos rin­kos su­kū­ri­mas – vis­kas ga­li bū­ti tik ato­mi­nės dė­ka. De­ja, taip nė­ra. Man la­bai keis­ta, kad ger­bia­ma­sis ko­le­ga P. Aušt­re­vi­čius, ku­ris at­ve­dė Lie­tu­vą de­ry­bo­mis į Eu­ro­pos Są­jun­gą, da­bar ne­la­bai ži­no, į ko­kią Eu­ro­pos Są­jun­gą jis mus at­ve­dė. At­ve­dė­te, ger­bia­ma­sis Pet­rai, mus į tą są­jun­gą, ku­ri at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką pri­pa­žįs­ta kaip pri­ori­te­tą ir ku­ri neut­ra­liai žiū­ri į ato­mi­nę ener­ge­ti­ką pa­kęs­da­ma ją tiek, kiek jos yra, ir nei ska­tin­da­ma, nei pra­šy­da­ma, nei kaip nors ją ki­taip plė­to­da­ma. Jei­gu ša­lis tur­tin­ga ir no­ri, pra­šau, tik sa­vo at­sa­ko­my­be, be Eu­ro­pos Są­jun­gos.

Apie ba­zi­nę ge­ne­ra­ci­ją. Da­bar la­bai ma­din­ga kal­bė­ti var­to­jant se­ną so­vie­ti­nį ter­mi­ną. Kai ku­riems ener­ge­ti­kams, ku­rie už­au­gę prie se­no­sios ato­mi­nės, gal tai la­bai bran­gus ter­mi­nas. Ba­zi­nė ge­ne­ra­ci­ja, ne­pa­mirš­ki­te, mums su­teiks tą elek­tros ener­gi­jos tie­ki­mo pa­ti­ki­mu­mą… mums iš da­lies ga­ran­tuos Elek­tros bir­ža, to­je bir­žo­je mes jau esa­me ir bū­si­me, at­si­ra­dus jung­tims, šim­tu pro­cen­tų. Bir­žo­je vi­sa­da bus elek­tros tiek, kiek rei­kia, už pri­ei­na­mą kai­ną. Ki­tas da­ly­kas, ap­svars­ty­ki­me nau­ją Ener­ge­ti­kos stra­te­gi­ją, ku­rios gai­res ir Lie­tu­vos ža­lių­jų par­ti­ja, ir ne­pri­klau­so­mi ener­ge­ti­kos kon­sul­tan­tai esa­me pa­ren­gę, kur ba­zi­nė ge­ne­ra­ci­ja, jei­gu tas ter­mi­nas kam nors la­bai pa­tin­ka, yra grin­džia­ma bio­ko­ge­ne­ra­ci­nių elek­tri­nių sta­ty­ba. Tai yra at­si­sa­ky­mas ru­siš­kų du­jų, ku­rios, pa­na­šu, bu­vu­siai kon­ser­va­to­rių Vy­riau­sy­bei to­kios bran­gios, nes, tu­rint ato­mi­nę, rei­kės tu­rė­ti ir Elek­trė­nus, kū­re­na­mus du­jo­mis. Svars­ty­ki­me tuos pla­nus. Ma­no ma­ny­mu, mū­sų pla­nai re­a­lūs ir juos yra įma­no­ma įgy­ven­din­ti. Tai­gi kvie­čiu pri­tar­ti ma­no pa­tai­soms ir to­liau svars­ty­ti, kaip ir bu­vo pla­nuo­ta. Ačiū.

Email
Tagged: , , ,
By | | In Naujienos |