2012 metų balandžio 5
dieną įvyko Energetikos ministerijos organizuota apskritojo stalo diskusija
Europos dekarbonizacijos tema. Pristatydamas biomasės svarbą Biomasės
energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas akcentavo
didžiules neišnaudotas biomasės galimybes Lietuvoje, bei ją naudojančią
kogeneracinės elektrinės idėją, kuri būtų patraukli alternatyva planuojamam
Visagino atominės elektrinės projektui.
Pristatymą pradėjęs
padėkojimu už galimybę pasisakyti, Remigijus Lapinskas sutiko su konferencijoje
skambėjusiu teiginiu, taip pat viešais Energetikos ministro pasisakymais, jog
nereikia priešinti skirtingų energijos rūšių (pavyzdžiui atominės energijos su
žaliąja), tačiau, jo nuomone, tik diskusijose galima įvertinti faktus,
argumentus, surasti geriausią būdą ir dėl jo susitarti. Tačiau diskutuojant
turi būti pateikiami konkretūs faktai, argumentai ir skaičiai, kad po jais būtų
galima netgi pasirašyti arba nurodyti aiškų šaltinį.
R. Lapinskas, pristatęs
atstovaujamą asociaciją, įvardijo biomasės potencialą energetikos sektoriuje
Lietuvoje.
„Žinome Lietuvos tikslą
– 23 proc. (visos pagaminamos energijos turi būti pagaminta iš atsinaujinančių
išteklių – autoriaus pastaba) 2020 metais. Šiandien išgirdome, kad mūsų dalis
jau dabar yra 20 proc. Reikia priminti, kad ta 20 proc. dalis atsirado ne vien
todėl, kad mes čia labai gerai vystėm atsinaujinančią energetiką, bet dar ir
todėl, kad iš vienos pusės pačios energijos vartojimas dėl krizės yra nukritęs.
Iš kitos pusės buvo pakeista apskaičiavimo metodologija. Pradinis skaičius
pasikeitė palankia linkme. Tada ir 23 proc. tikslą reiktų
pakeisti tarkim į 27 proc.“, – pasikeitusios situacijos problemą įvardijo
R. Lapinskas.
Jis pažymėjo, jog dėl
geografinės padėties Lietuvoje šildymo sezonas tęsiasi 6 ir daugiau mėnesių. O
suminiais skaičiais šilumos sektorius yra kone dukart svarbesnis nei elektros.
Pastarosios suvartojama apie 10 TWh, o šilumos dvigubai daugiau – 20 TWh per
metus. Dėl tu šilumos ūkis neturėtų būti užmirštamas.
Šiuo metu yra nubrėžtos
šios siekiamybės atsinaujinančių energijos išteklių naudojime:
| Nacionalinėje energetikos strategija |
|
| Nacionalinis atsinaujinančių išteklių veiksmų planas |
|
| Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas |
|
Kad palygintų realią
padėtį su siekiamybėmis, R. Lapinskas pateikė skaičius, kiek Lietuvoje galima
naudoti biomasės.
- Agrobiokuras (šiaudai): 840 tūkst. t.n.e. (nežalojant gamtos ir
nekonkuruojant su ūkininkams reikalingais šiaudais) - Mediena: 565 tūkst. t.n.e.
„Labai dažnai mes esame
kaltinami, kad mes žadame iškirsti visus Lietuvos miškus. Nieko panašaus.
Kasmet Lietuvoje priauga 16 mln kietmetrių medienos. Iš jų 2 mln. kietmetrių –
saugomose teritorijose (draustiniuose, rezervatuose ir panašiai). 14 mln.
kietmetrių medienos priauga vadinamose 3 – 4 grupės ūkiniuose miškuose, juos
galima būtų naudoti. Naudojimas Lietuvoje sudaro 6,5 mln. ir krypsta link 7
mln. Lietuva yra viena labiausiai tausojančiai naudojančių medienos išteklių
valstybė, ir tai yra gerai. Mūsų miškingumo plotai plečiasi, šiandien sudaro 34
proc. ir didėja. Sukauptas medienos tūris didėja. Tai daugiamilijardinis
Lietuvos turtas, valdomas bent jau patenkinamai„ – medienos potencialą
iliustravo LITBIOMA prezidentas.
- Miško kirtimo atliekos: 185 tūkst. t.n.e. Jos pagal miškininkystės
apskaitos tvarką, į minėtus 6,5 – 7 mln. kietmetrių neįtraukiamos. Šiandien jų
naudojama vos apie 10 proc. - Medienos apdirbimo pramonės atliekos: 283 tūkst. t.n.e.
-
Energetinės plantacijos: 70 tūkst. t.n.e. Jas iliustruoja Nacionalinėje
energetikos strategijoje 2007 minimi skaičiai. Tai atitiktų 12 – 17 tūkst.
apsodintų hektarų. Realiai krypstama link 2 tūkst. ha. Oficialiai ŽŪM
duomenimis Lietuvoje yra 170 tūkst. nenaudojamos žemės ūkio paskirties žemės. - Komunalinėse atliekose: 200 tūkst t.n.e.
„Tai ne tik ekonominė,
bet ir ekologinė problema“, – šiukšlynuose besikaupiančias šiukšles apibūdino
p. Lapinskas.
„Nacionalinės
energetikos strategijoje įtvirtinti tikslai turėti tris atliekų naudojimo
energijos gamybai stotis: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiai dienai tik
Klaipėdoje darbai yra pajudėję iš mirties taško“.
Susumavus visą biomasės
potencialą Lietuvoje, ištekliai siekia daugiau kaip 2 mln. t.n.e. – tai du
kartus daugiau nei Nacionalinės energetikos strategijos siekiamybė.
Susidariusią padėtį, kai
biokuro yra kur kas daugiau, nei šiuo metu naudojama bei siekiama naudoti, jo
teigimu, iliustruoja eksportui dirbančios šiaudų granulių gamyklos. Be to,
esant tokiems dideliems biomasės rezervams, nors ji ir turėtų ateityje brangti,
tačiau labai nuosaikiai.
Aptaręs biomasės
išteklių gausą bei jos potencialą, R. Lapinskas paneigė dažnai kaip argumentą
naudojamą teiginį, jog bazinė elektra gali būti gaminama tik AE ar gamtinių
dujų pagalba.
„Aš norėčiau
padiskutuoti apie vieną teiginį, kuris buvo girdimas ir šiandien šioje
diskusijoje, ir apskritai yra labai dažnai girdimas. Kad bazinė elektros
generacija Lietuvoje yra įmanoma tiktai atominėje elektrinėje arba dujų
pagalba. Manyčiau, kad tai yra arba kažko nežinojimas, arba iš tiesų – netiesos
sakymas. Bazinė elektros generacija yra įmanoma ir iš biokuro. Kad Jus įtikinti,
pateiksiu štai tokį pavyzdį. Danijos „Avedore power station”, DONG
Energy kogeneracinę gamyklą.
Skaičiavimuose remiamasi
viešai prieinamais duomenimis bei prielaida, jog kogeneracinė elektrinė būtų
statoma prie Vilniaus.
| Kogeneracinė biokuro jėgainė (Vilniaus sąlygomis) | Visagino atominė elektrinė (Lietuvos dalis) | |
| Naudojamas kuras | 60 proc. biokuras, 40 proc. gamtinės dujos | Atominis kuras |
| Instaliuota elektros galia | 575 MW | 459 MW* |
| Metinė elektros gamyba | 1.77 – 4.06 TWh** | 2.44 – 3.4 TWh*** |
| Naudingai panaudojama šiluma | 2.3 TWh (Vilniaus sąlygomis) | 0.3 TWh Visaginui |
| Statybų laikotarpis | 4 metai | 7 metai |
| Kapitalinės investicijos | 0.4 – 0.8 mlrd. Eur (2.76 mlrd. Lt)**** | 1.7 mlrd. Eur (5,87 mlrd. Lt) |
| Santykinės kapitalinės investicijos (mlrd. Eur)/GW | 0.8 – 1,4 mln. Eur/MW | 3.7 mln. Eur/MW |
| Veiklos sąnaudos ct/kWh (be kapitalo kaštų, lietuviškais centais) | 8 – 16 ct/kWh | 7 – 10 ct/kWh |
| Paskolos aptarnavimo kaštai ct/kWh (lietuviškais centais) | 3 – 8 ct/kWh | 10 – 15 ct/kWh |
| *34 proc. Lietuvos dalis iš 1350 MW bendros galios; ** skaičiuojant nuo darbo vien ***tarptautinė statistika ABWR reaktorių ****2002 metų Danijos „Avedore plant“ tų |
||
„Kodėl tai negali būti
bazinė elektros energijos gamybos vieta ir būdas? Kodėl? Pasaulis rodo, kad tai
gali būti. Ir tai yra. <…> Apsirūpinimas medienos granulėmis yra
neproblematinis, kadangi tai yra tarptautinė prekė, šiai dienai po visą pasaulį
kaip tanklaiviai keliauja, taip ir medienos granulių laivai keliauja.
<…> Mes patys šiai dienai Lietuvoje gaminame 200 tūkst. t. granulių
kasmet, pas mus yra 5 veikiantys fabrikai. Šios granulės irgi išvažiuoja į
užsienį.“
„Mano supratimu tai yra
alternatyva ir ją ištikrųjų reikėtų skaičiuoti. Ir ją reikėtų skaičiuoti ypač
dar todėl, kad šiluma miestams tokiu atveju neturėtų viršyti, LŠTA skaičiavimais,
25 ct/kWh, galbūt būtų ir mažesnė. Elektros palyginamąsias kainas jau
išdėsčiau.”
LITBIOMA prezidentas dar
pažymėjo, jog iš principo būtų sprendžiama dar viena didelė problema – 2016
metų reikalavimas TEC‘ams, kuriuose turės būti sumontuojami filtrai arba bus
mokamos oro taršos baudos. Objektų pervedimas biokuro naudojimui leistų to
išvengti, būtų naudojamas vietinis kuras.
„Ir aš jau nekalbu apie
tokius privalumus kaip darbo vietos, nes mūsų skaičiavimai aiškiai rodo, kad
viena TWh energijos – maždaug 1000 naujų darbo vietų. <…> Tai yra nacionalinės pramonės kūrimas. Tai
yra ir tas pats eksportuojančios pramonės kūrimas – tiek pačio biokuro,
tiek biokuro įrenginių. Todėl yra visiškai aišku, kad biomasės tolesnis
vartojimo didinimas – ekologinis saugumas, ekonominė ir socialinė nauda,
tas pats energetinis saugumas, apie ką mes labai daug šnekam, tai yra
eksporto/importo balanso gerinimas, nes viską imsime iš čia ir negana to dar ir
eksportuosime. Ir tai yra Lietuvos regioninis vystymasis – biomasę reikia
auginti kaime.
„Aš teigiu, kad
egzistuoja trečiasis kelias. Ne tiktai dujų generacija, ne tiktai atominė
elektros gamyba. Bet egzistuoja biomasės kogeneracija. Ir ji yra visiškai
reali, pasaulyje pripažinta. Tokios elektrinės stovi Danijoje, Švedijoje,
Suomijoje <…> Aišku aš nesakau, kad tokį monstrą galbūt reikėtų statyti
čia, Vilniuje. Čia yra pavyzdys tam, kad įrodyti, kad egzistuoja trečiasis
kelias. Aš manau, kad mūsų situacija yra kitokia, mes turėtume statyti
mažesnius, bet tokio tipo TEC‘us Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose,
Panevežyje. Ten, kur yra didesnis energijos poreikis ir kur vyksta didysis dujų
pleškinimas“ – pasiūlymą apibendrino V. Lapinskas.
