Lietuvos miškininkų sąjunga ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija reaguodama į Aplinkos ministerijos parlamentui svarstyti teikiamą Valstybinių miškų valdymo reformos variantą surengė įspėjamąją protesto akciją, prie kurios prisijungė ir Lietuvos žaliųjų partija.
Esame įsitikinę, kad urėdijų reforma yra reikalinga, tą pripažįsta ir patys miškų urėdijų darbuotojai, tačiau tai, kaip ši pertvarka skinasi kelią – glumina ir verčia smarkiai suabejoti jos skaidrumu. Dabartinis agresyvus ir bekompromisis reformos „stūmimas“ Lietuvos miškų ūkiui gali padaryti milžinišką žalą. Dėl reformos nerandamas sutarimas ir nevyksta konstruktyvus dialogas su visuomene, darbuotojų profsąjungomis. Reforma taip pat nėra pagrįsta skaičiais, nėra atlikta kaštų ir naudos analizė.
Lietuvos žlaiųjų partijos pirmininko Remigijaus Lapinsko nuomone, miškų urėdijas kaltinant nepakankamu skaidrumu ir efektyvumu, neatsižvelgiama į tai, kad jos vykdo ne tik ūkinę funkciją (uždirba pinigus biudžetui), bet yra atsakingos ir už miško pritaikymą rekreaciniams, pažintiniams bei pramoginiams visuomenės poreikiams. Priešgaisrinė sauga, kelių priežiūra, šviečiamoji veikla, pažintinių takų, poilsiaviečių rengimas ir priežiūra, atliekų rinkimas ir tvarkymas – visa tai taip pat urėdijų funkcijos, tačiau neteikiančios finansinės grąžos. Būtent išlaidos šioms veikloms atlikti ir mažina urėdijų generuojamą pelną. Todėl norint objektyviai įvertinti urėdijų darbo rezultatyvumą, reikėtų atskirti ūkinę ir kitas urėdijų atliekamas funkcijas, nustatyti kiekvienos jų atlikimo vertinimo kriterijus bei rodiklius ir tik pagal juos vertinti, kurias iš urėdijų reikia pertvarkyti.
