Panevėžio rajono ūkininkus vilioja žaliosios darbo vietos

Panevėžio rajone beveik 11 proc. aktyvių gyventojų neturi darbo, jaunimo nedarbas yra aukščiausias iš didžiųjų miestų. Šios problemos išeitis galėtų tapti žaliosios darbo vietos, kurios ne tik prisideda prie rajono aplinkos gerinimo, bet ir gali tapti saugiu ekonominiu pagrindu jo gyventojams.

Tai akcentavo praėjusį trečiadienį Panevėžio rajono savivaldybėje Panevėžio rajono jaunųjų ūkininkų klubo organizuotame susitikime su vietos gyventojais kalbėję Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA valdybos narys Remigijus Lapinskas,  Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius ir Žaliosios politikos instituto konsultantas Gintaras Saldžiūnas.

Pasigendama aiškesnės valstybės politikos

Žaliosios darbo vietos tai – profesinė veikla, kuri padeda apsaugoti aplinką, kovoti su klimato kaita taupant energiją, žaliavas, skatinant atsinaujinančią energiją, mažinant atliekas ir taršą arba saugant biologinę įvairovę. Šios darbo vietos kuriamos tvaraus transporto, atliekų tvarkymo ir perdirbimo, atsinaujinančios energetikos, nuotekų tvarkymo, vandens tiekimo, ekologinės žemdirbystės, energijos efektyvumo pastatuose didinimo srityse.

Pasak Lino Balsio, Europoje vis sparčiau skatinama energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, kuri turi didžiausią potencialą sukurti daugybę naujų darbo vietų, tuo tarpu Lietuvoje dar pasigendama aiškios valstybės krypties ir veiksmų šia linkme.

„Lietuva vis dar neturi Nacionalinės energetikos strategijos, vis pasigirsta svarstymai dėl Visagino atominės elektrinės, skatinamas brangių dujų naudojimas. Turime galvoti apie ilgalaikę perspektyvą – plėtoti tai, kas sukurs ilgalaikę naudą ir neturės neigiamų pasekmių. Vėjo ir saulės energija Lietuvoje niekada nesibaigs, ūkininkai visuomet turės šiaudų, miško pramonė – kirtimo atliekų  biokurui gaminti. Tuo tarpu, kokios nors skalūninės dujos, kaip rodo JAV pavyzdys, nors ir sukuria naujų darbo vietų, po poros metų gręžinyje baigiasi, o toje gyvenvietėje lieka nualinta žemė, nustekentas kraštovaizdis, bedarbiai žmonės, o gręžiniai persikelia į kitus plotus. Lietuvoje tokių pavyzdžių nenorime turėti“, – sakė Seimo narys.

Seime – sprendimai žaliosios energijos ir darbo vietų naudai

L. Balsys pristatė ir jo paties bei kartu su kitais parlamentarais parengtas ir kai kurias jau priimtas įstatymų pataisas, kurios prisidės prie atsinaujinančios energetikos plėtros ir tuo pačiu leis kurti daugiau žaliųjų darbo vietų.

Seime priimtas įstatymas, supaprastinantis individualios saulės jėgainės įrengimą, nes leidžia vartotojui gaminti elektros energiją savo reikmėms iš saulės, o gamybos perviršį padėti „pasaugoti“ Lietuvos skirstomųjų tinklų operatoriui „Lesto“. Taip pat vietos ūkininkams naudingas įstatymas, kuriuo įpareigojama padidinti biokuro dalį, įsigyjamą biokuro biržoje 2015 m. – 50 proc., nuo 2016 m. ir vėlesniais metais – 100 proc. Tokiu būdu didinama konkurencija tarp mažesniųjų ir didesniųjų biokuro tiekėjų, o tai reiškia, jog ūkininkai, gaminantys biokurą, gali sėkmingai dalyvauti biokuro biržoje. Darbuotojų poreikį pastatų energijos efektyvumo didinimo sferoje gali paskatinti ir L. Balsio pateiktas įstatymo projektas, kuris žmonėms palengvins namų renovavimo finansavimą, o parama būtų teikiama už pasiektą konkretų energinės klasės lygį.

Žaliosios darbo vietos – iniciatyvių bendruomenių rankose

Seimo narys atkreipė dėmesį į bendruomenių galimybes pačioms kurti žaliąsias darbo vietas. Jis pateikė Graikijoje esančio Anavros miestelio pavyzdį. Šis miestelis, skirdamas didelį dėmesį žaliajai ekonomikai, pasiekė nulinį nedarbo lygį. Miestelio gyventojai iš tradicinės gyvulininkystės perėjo prie integruotos, žaliosios ir įkūrė tris ūkius. Juose auginama apie 25 000 avių, ožkų, karvių ir kiaulių, kurios laisvai ganosi laukuose. Anavros gyventojai taip pat vietoje įrengė viešąją skerdyklą su sertifikuotu ekologišku skyrius. Taip didelė dalis vietos gyventojų galėjo pradėti dirbti šioje srityje. Taip pat miestelio gyventojai patys pradėjo apsirūpinti energija, pasistatę vėjo jėgainių parką. Jame sukurta 20 nuolatinių ir 100 laikinų darbo vietų. Pradėta statyti ir biomasės šildymo sistema. Anavra dar ir paskatino ekologinį turizmą. Lankytojai čia vyksta pasižiūrėti prieš 15 metų įkurto unikalaus Goura gamtos ir kultūros parko.

Biomasės energetikoje darbo vietos tik augs

Renginyje kalbėjęs Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA valdybos narys Remigijus Lapinskas pabrėžė, jog biomasės energetikos plėtra ne tik ženkliai prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės, bet ir suteiks naudą šalies ekonomikai.

„Lietuvoje matoma aiški tendencija – kuo daugiau naudojama biokuro šilumos gamybai, tuo labiau centralizuotai tiekiamos šilumos kaina vartotojams mažėja. Nuo 2012 iki 2015 metų ženkliai padidėjus biokuro daliai šilumos gamyboje, kaina nukrito apie 30 proc. Biomasės energetikos nauda pasireiškia ne tik šilumos kainų mažėjimu, bet ir atsirandančiomis naujomis darbo vietomis. Šiandien Lietuvoje biomasės energetikos srityje dirba apie 6500 žmonių, tačiau šis skaičius iki 2020 metų galėtų išaugti iki 10000 darbuotojų. Šios darbo vietos kuriasi visose grandyje – nuo mokslinių tyrimų biomasės srityje iki darbo vietų miškuose, laukuose, vystant naujas energetinių augalų veisles, medienos apdirbimo, pervežimo, biokuro gamybos, surinkimo, technologijų vystymo, šilumos įrenginių gamybos, aptarnavimo srityse“, – sakė R. Lapinskas.

Jis pastebi, kad Panevėžyje, nepaisant tuo metu buvusios pažangios dujų kogeneracijos technologijos, buvo padaryta klaida statant šią jėgainę – išleisti dideli pinigai, o naudos nėra, dujos brango, statinys neleidžia sumažinti šilumos kainą, nes reikia, kad jis atsipirktų.

Norintys verstis biokuro gamyba turi būti apdairūs

R. Lapinskas pabrėžė, kad Panevėžio rajono gyventojai, norintys pradėti verstis biokuro gamyba, turėtų gerai apsvarstyti, kokiu būdu jį gamins, kam tieks.

„Kaip ir kiekviename versle, ir čia reikia apdairumo. Būna, kad žmonės imasi biokuro verslo nepagalvoję iš ko jį gamins, kur jį parduos, kiek galės pagaminti, todėl įdėtas darbas ne visada pasiteisina. Tačiau yra puikių pavyzdžių Panevėžio, Pakruojo, Kėdainių rajone, kur veikia nedidelės biokuro šiaudų granuliavimo gamyklos. Viena per metus pagamina apie 10 tūkstančių tonų šiaudų granulių ir išlaiko kelioliką darbo vietų. Žmonės gauna padorius atlyginimus, mokami mokesčiai rajonui. Panevėžio rajone ūkininkai galėtų aktyviau gaminti biokurą ir kooperuodamiesi jį parduoti per sandorių skaidrumą užtikrinančią biokuro biržą“, – teigė asociacijos LITBIOMA atstovas.

Pigiausia energija – sutaupyta energija

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pristatė naujausias tendencijas pastatų energetikoje.

Pasak jo, pigiausia energija – sutaupyta energija. O sutaupyti galima ne tik statant energetiškai efektyvius namus, renovuojant ir siekiant aukštesnės energetinės klasės, bet ir naudojant atsinaujinančią energetiką. Saulės kolektoriai karšto vandens ruošimui jau seniai yra ne naujiena – vis daugiau jų žmonės įsirengia matydami, jog ši investicija atsiperka per kelis metus.

M. Nagevičiaus teigimu, artėja energiją saugančių įrenginių bumas. Visai neseniai kompanijos „Tesla“ savininkas ir vadovas E. Muskas pristatė saulės energiją akumuliuojantį įrenginį, kuris gali pabaigti iškastinio kuro erą.

Ūkininkams – įvairios paramos galimybės

Žaliosios politikos instituto atstovas Gintaras Saldžiūnas susirinkusiems pristatė aktualias paramos programas, kurios galėtų padėti ūkininkams finansuoti planuojamus diegti atsinaujinančios energetikos įrenginius, atnaujinti techniką, pristatyti savo gaminius ieškant naujų rinkų, diegti modernias technologijas.

G. Saldžiūnas patarė atkreipti dėmesį į paramos kvietimus, kuriuos vykdo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). Šiuo metu parama skiriama projektams, susijusiems su gamybinių nuotekų valymu, kvapų mažinimo priemonių diegimu, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymu. Tam galima gauti iki 200 tūkstančių eurų paramos. Galvojantiems apie produkcijos eksportą būtų naudinga Ūkio ministerijos administruojama priemonė „Naujos galimybės“. Per Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą pagal šią priemonę galima gauti subsidijų pusei išlaidų, reikalingų dalyvio mokesčiui ir stendo įrengimui padengti, kai vykstama į išvykas, parodas, verslo misijas, muges. Ūkininkams daugybę galimybių teikia ir Lietuvos kaimo plėtros programa, kurią sudaro daugybė įvairių finansavimo priemonių.