– šiuo metu neįmanoma sustabdyti Kazokiškių sąvartyno veiklos, kadangi jo eksploatacijos nutraukimas sukeltų nepaprastąją padėtį Vilniaus komunalinių atliekų tvarkyme ir netgi labai artimoje perspektyvoje grėstų ekologine katastrofa Vilniaus miestui
Turime pareikšti:
– Aplinkos ministerija turi prisiimti atsakomybę kodėl per metus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo panaikinti Vilniaus reginio aplinkos apsaugos departamento 2007 m. rugsėjo 10 d. išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytas procedūras iki 2011 metų spalio 18-os dienos, Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos šį sprendimą įvykdė tik formaliai, o Aplinkos ministerija nesiėmė jokių priemonių, kurios leistų per metus realiai sumažinti sąvartyno įtaką aplink gyvenantiems žmonėms.
– Aplinkos ministerija turi imtis tyrimo kodėl naujausius ES standartus turėjęs atitikti sąvartynas sukelia tokius didelius nepatogumus greta gyvenantiems žmonėms. Turėtų būti išsiaiškinta ar įrengiant šį sąvartyną nebuvo padaryta sprendimų, neatitinkančių modernaus sąvartyno reikalavimų ir jei taip atsitiko – prisiimti atsakomybę už tai.
– Artimiausiu metu Aplinkos ministerija turėtų nustatyti aiškias kompensavimo privatiems asmenims taisykles tiems atvejams, kai viešasis interesas prieštarauja privačiam interesui. Siūlytume nustatyti aiškią kompensavimo tvarką, kai kompensacijos dydis priklauso nuo esamo nekilnojamo turto rinkos vertės prieš greta pastatant vizualinę, akustinę, oro, vandens ir kitokią taršą keliančius objektus, taip pat nuo atstumo iki taršos objekto, įdiegtų technologinių kompensacinių priemonių, taršos pobūdžio. Tokia kompensavimo tvarka yra nustatyta ES šalyse narėse ir leidžia suderinti privatų ir viešą interesus vystant infrastruktūros, energetikos, atliekų tvarkymo, pramonės vystymo ir kitus projektus. Tokios priemonės neužkerta kelio visuomenei reikalingų projektų vystymuisi.
– Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad dabartinė situacija komunalinių atliekų tvarkymo srityje yra nepatenkinama. Daugiau kaip 90% komunalinių atliekų Lietuvoje yra šalinama sąvartynuose, ir tik apie 8% susidariusių antrinių žaliavų yra eksportuojama ir perdirbama. Ypač problemine vadintina biodegraduojančių atliekų tvarkymo padėtis- bandymai surinkti ir perdirbti šias atliekas yra fragmentiniai, nesisteminiai, o šia veikla užsiimančių verslo subjektų (privačių ir savivaldybių įmonių) kontrolė visiškai nepatenkinama. Galimybė gyventojams atskirti biodegraduojančias atliekas ir rūšiuoti kitas buitines atliekas menkai sudaryta ir neužtikrinta, finansinio pirminio rūšiavimo skatinimo priemonių neįvesta, biodegraduojančių atliekų surinkimo ir perdirbimo (utilizavimo) sistema menkai kontroliuojama. Iki galo neužtikrinamas visuotinai ES pripažintas principo „teršėjas moka“ laikymasis. Tokia situacija lemia Lietuvai , kaip valstybei, kylančias grėsmes – nuo tam tikrų ligų ar epidemijų kilimo, pavojaus žmonių sveikatai iki formalios Europos Sąjungos teisės bausti Lietuvą už ES Direktyvose įtvirtintų ir Lietuvos prisiimtų įpareigojimų atliekų tvarkymo srityje nevykdymą. Aplinkos ministerijos, kaip atliekų tvarkymo sistemą kuriančios ir koordinuojančios institucijos veikla vertintina nepatenkinamai. Laikant atliekų šalinimą sąvartyne pačia paskutine ir prasčiausia atliekų tvarkymo priemone, visos kitos technologijos, po papildomo patvirtinimo (pripažinimo) tinkamomis naudoti laikytinos prioritetinėmis. Jų pasirinkimas ar atmetimas konkrečioje vietovėje vykdytinas visų pirma remiantis optimalumo principu, siekiant kuo pigesnių atliekų tvarkymo kaštų. Rūšiuotų, netinkamų perdirbimui atliekų naudojimas energijos gamybai su adekvačia procesų ir galimos taršos kontrole yra priimtinas atliekų tvarkymo būdas ir gali būti sudėtine atliekų tvarkymo sistemos dalimi.
Jei artimiausioje ateityje nebus sukurta normali komunalinių atliekų susidarymo prevencijos, pirminio ir antrinio rūšiavimo, antrinio panaudojimo ir panaudojimo energijai gaminti sistema, sąvartynai plėsis vis greičiau ir greičiau ir artimiausiu metu susidarys situacija, kai reikės steigti naujus sąvartynus naujose vietose, sukeliant naują nepasitenkinimo bangą iš greta gyvenančių žmonių.
Tai turi būti pakeista. Šiukšlių vežimo srautas į sąvartynus turi būti kritiškai sumažintas.
