Spalio 27 dieną politinės partijos „Lietuvos žaliųjų sąjūdžis“ (toliau – LŽSP) būstinėje įvyko Japonijos dienraščio The Tokyo Shimbun žurnalisto Seiji Hara inicijuotas pokalbis su  LŽSP pirmininku Juozu Dautartu. Partijos pozicijai atstovavo ir LŽSP Energetikos komiteto pirmininkas Martynas Nagevičius ir  VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ prezidentas Linas Balsys. Pateikiame sutrumpintą interviu.

Seiji Hara (S.H.). Kaip vertinate AE projektą?

Juozas Dautartas (J.D.). Esame jauna partija, įkurta balandžio mėnesį. Vienas iš stimulų partijai atsirasti buvo tai, kad Lietuvą, kaip šalį, bandoma įrėminti į tris AE projektus (Visagino, Astravo, Kaliningrado). Po įvykių Japonijoje Lietuvos gyventojų apklausos rodo, kad net 65 procentai žmonių pasisako prieš atominės elektrinės statybą šalyje. Mes esame tikri, kad galime be šio monstro apsieiti. Jo statyba – tai gyvenimas ateities kartų sąskaita. O ir ekonominiai skaičiavimai nerodo tokios elektrinės naudos. Todėl esame prieš šį projektą.

S.H. Žinome, kad valstybės požiūris ir sprendimas yra už atominės elektrinės statybą. Iš šono žvelgiant nematome žmonių pasipriešinimo, demonstracijų.

J.D. Buvo demonstracijų ir dar tikrai bus. „Hitachi“ tikrai dar pamatys mūsų poziciją. Po metų rinkimai į LR Seimą. Ši vyriausybė tiesiog neturi moralinės teisės pasirašyti sprendimų, kurie galios ateities kartoms. Mes siūlome atsiklausti tautos nuomonės referendume.

S.H. Bandote suorganizuoti referendumą?

J.D. Lietuvoje referendumo organizavimas labai komplikuotas ir, tiesą sakant, pasmerktas žlugti net iškėlus labai populistines problemas.  Juk jo inicijavimui reikia per tris mėnesius surinkti 300 000 parašų su žmonių paso duomenimis ir asmens kodu. Ir tai dar ne viskas – referendume, kad jis įvyktų turi balsuoti daugiau nei pusė visų balsavimo teisę turinčių žmonių. Jų gali net tiek nebūti Lietuvoje. Bet mes vis tiek organizuosime parašų rinkimą energetikos įstatymui pakeisti. Šiam tikslui reikia 50 tūkstančių žmonių parašų.

S.H. „Hitachi“ yra jau patvirtintas partneris AE statybai. Sprendimai padaryti vyriausybiniame lygmenyje. Ar ne per vėlu tokiems veiksmams?

J.D.  Tikrai ne per vėlu. Prisiminkime LEO.Lt projektą: pasikeitus vyriausybėms iš jo nieko neliko.

S.H. Noriu pabrėžti, kad nesu nei palaikantis AE projektą, nei prieš jį. Bet noriu paklausti, kad jei jums pavyktų sustabdyti AE statybą, kas tada? Yra juk ekonominiai veiksniai, kuriais šis projektas paremtas.

J.D. Mes manome, kad ateitis – atsinaujinantys energetikos šaltiniai. Be to, visiškai neaiškūs ir būsimi AE energijos tarifai. Viešumoje spekuliuojama jos pigumu, bet realiais skaičiavimais tai nepagrįsta. Dabar elektros rinka puikiai veikia. Mes perkame ją ir perkame nebrangiai.

S.H. Būdamas japonu esu už tai, kad elektros rinka būtų liberali. Mūsų šalyje nėra gamtinių išteklių, todėl nėra pasirinkimo, tenka naudoti atominę energiją.

M. Nagevičius (M.N.)  Lietuva yra labai maža. Visos šalies energijos poreikiai prilygsta vieno milijoninio Japonijos miesto poreikiams – yra apie 10 TWh. Be to, skirtingai nei japonai, mes gyvename labai dideliame plote. Turime Jūrą, potencialius vėjus. Jėgainė jūroje pagamintų energijos tiek pat, kiek ir AE. Dar daugiau, jei kurioje Europos šalyje yra sąlygos plėtoti alternatyviąją energetiką – tai Lietuvoje jos tikrai yra. Problema – technologijos, kurios šiuo metu dar brangios. Tačiau  2020 metais pastatyta AE trukdytų alternatyvios energetikos įsisavinimą. Ji ir dabar jau trukdo. Alternatyviai energetikai tiesiog nebus poreikio.

Linas Balsys. (L.B.) Lietuva ne Japonija, esam Europos viduryje. Europoje netrūksta pigios energijos kurios gauti galime per jungtis. Visų pirma tai Lietuvos integracija į energijos biržos „Nord Pool” sistemą. Per Estiją mes jau turime jungtį su Suomija.

M.N. Tarkim Norvegijoje  pavasarį ir rudenį per potvynius elektros kaina didmeninėje rinkoje krenta iki nulio. Tai ar mes nepirksim pigios, o gaminsim savo kur kas brangiau?

S.H. Japonijoje AE plėtojimas labai siejamas su darbo vietų kūrimu. Kaip yra Lietuvoje?

J.D. Daug daugiau žmonių įdarbintų plėtojama atsinaujinanti energetika. Pora tūkstančių žmonių, įdarbintų Visagino AE tikrai neišspręs bedarbystės.

S.H. Fukušimos AE buvo pastatyta būtent dėl šių priežasčių…

J.D. Ar dabar daug norinčių ten dirbti?

S.H. Japonijoje dabar labai aktyviai diskutuojama dėl AE plėtros ir  investicijų į technologijas bei priemones, kovojančias su tokios energetikos žala.

L.B. „Hitachi“ – puiki kompanija, kurią mes labai kviečiame dalyvauti bendruose projektuose kuriant vaistus prieš vėžį, kitose iniciatyvose. O atominę energetiką atidėkim vėlesniam laikui – juk technologijos vystosi labai greitai ir gal po dvidešimties metų tokios elektrinės statyba nebus tokia pavojinga.

S.H. Kaip jūs vertinate kitų valstybių planus statyti AE?

J.D. Visų pirma tai yra politiniai sprendimai. Abi (Kaliningrado ir Astravo) AE stato „Rosatomas“. Aš tai vertinu kaip atominius užtaisus Europos sąjungos pasienyje, kuriais galima būtų kada nors pasinaudoti.

Mes palnuojame akcijas Baltarusijoje ir Maskvoje.

M.N. Kad būtų aiškiau, įsivaizduokime, kad dabar mes esame vos už 50 kilometrų nuo Astrave statomos jėgainės, patenkame į evakuacijos zoną tokios kaip Fukušimos avarijos atveju. Be to, per Lietuvos sostinę tekančios upės Neries vandeniu bus aušinami naujosios AE reaktoriai. Nesunku suprasti kuo tai gresia sostinės vandenvietėms.

S.H. Kas yra jūsų partijos nariai ir kokie bus jūsų veiksmai?

J.D. Esame specialistų partija, kurios nariai argumentuotai ir užtikrintai gali įvardyti problemas ir pasiūlyti sprendimo būdus. Mes dalyvausime rinkimuose ir bandysime pakeisti esamą situaciją.

Ugnė Siparienė