Internete platinamą peticiją dėl esamos žuvininkystės tvarkos išsaugojimo jau palaiko daugiau nei 6700 žmonių. Peticijos iniciatorė Lietuvos žaliųjų partija Tarybos posėdyje patvirtino ir rezoliuciją, kuria LR Vyriausybės reikalaujama užkirsti kelią bet kokioms iniciatyvoms sugrąžinti verslinę žūklę į vidaus vandenis.
Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininko Lauryno Okockio teigimu, tai, kad Aplinkos ministerija išreiškė nepritarimą Seimo Kaimo reikalų komitete išreikštam užmojui sugrąžinti dar prieš kelerius metus uždraustą verslinę žūklę tinklais vidaus vandenyse, dar nereiškia, kad toks sprendimas nebus priimtas. „Jei Žemės ūkio ministerija, kuri kaip rodo praktika, priima ne aplinkai, o žemės ūkio sektoriui draugiškus sprendimus, turėtų tvirtesnę poziciją ir didesnę įtaką nei Aplinkos ministerija, sprendimas kaip mat galėtų būti priimtas, todėl turime būti budrūs ir esant reikalui, užkirsti tam kelią“ – sako L. Okockis.
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas teigia, kad tokią partijos reakciją paskatino sausio 12 d. LR Seimo Kaimo reikalų komitete priimti sprendimai. „Komiteto posėdyje nuspręsta ne tik keisti žvejybos taisykles, bet ir perduoti žuvininkystės srities valstybinį valdymą Žemės ūkio ministerijai, tuo metu Aplinkos ministerijai paliekant tik žuvų išteklių naudojimo kontrolės funkciją. Nors sprendimu neva siekiama tobulinti žuvininkystės srities valdymą, tačiau rezultatai akivaizdžiai būtų priešingi – abu sprendimai sukeltų skaudžių pasekmių žuvininkystės sektoriuje“ – sako R. Lapinskas.
Siūlymo iniciatoriai tvirtina, kad kvotos bus dalinamos tik tuo atveju, jei mokslininkai patvirtins, kad tam tikruose vandens telkiniuose fiksuojamas žuvies perteklius. Tačiau siūlymo priešininkai aiškina, kad verslinė žvejyba Lietuvos ežeruose apskritai yra neįmanoma, pasak jų, tai dar prieš dešimtmetį įrodė mokslininkai.
Klaipėdos universiteto dėstytojas, Mėgėjiškos žūklės Tarybos prie LR Žemės Ūkio Ministerijos pirmininkas Antanas Kontautas antrina teigdamas, kad verslinė žūklė Lietuvos ežeruose ir upėse nėra ekonomiškai rentabili, žuvų ištekliai yra per maži, kad ši žūklės rūšis galėtų būti vykdoma. „Turime karčią patirtį, kuomet nebuvo geros kontrolės ir tinklus ežeruose mėtė kas tik norėjo, tad tinklų grąžinimas į ežerus tikrai nebūtų naudingas dalykas, juo labiau, kad prioritetas vidaus vandenyse yra mėgėjų žvejybos vystymas” – sako A. Kontautas.
„Verslinė žūklė vidaus vandenyse buvo uždrausta ne be reikalo, tokiu draudimu buvo siekiama išsaugoti ir atkurti senkančius žuvų išteklius. Per tuos kelerius metus, galiojant šiam verslinės žvejybos draudimui, žuvų ištekliai tik pradeda atsinaujinti. Vėl įteisinus verslinę žūklę tinklais, brakonieriavimo mastai išaugtų šimtus kartų, taip nutiktų dėl to, kad brakonieriai naudojasi tokiais pat tinklais kaip ir verslininkai. Pilietinė visuomenė bei atsakingi žvejai mėgėjai įtarę nelegalų statomų ar traukiamų tinklų atvejį, galėtų pranešti atsakingoms institucijoms, tačiau jiems praktiškai neįmanoma atskirti, ar naudojamiems tinklams yra gautas leidimas, nes jų įženklinimas matomas tik ištraukus tinklą“ – teigia peticijos iniciatorius Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis.
Anot L. Okockio, žvejai mėgėjai piktinasi dėl tokių sprendimų, kadangi jie moka už mėgėjiškos žvejybos leidimus, iš kurių surinktos lėšos skiriamos žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui. Aplinkos ministerijos duomenimis, už mėgėjiškų žvejybos leidimų į neišnuomotus telkinius žvejai mėgėjai 2015 m. sumokėjo 1,742 mln. Eur, tais pačiais metais už žvejybos kvotas žvejai verslininkai žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo 74,1 tūkst. Eur. O įsigaliojus Žuvininkystės įstatymo pakeitimams priimtiems tais pačiais 2015 m., žvejai verslininkai lėšų į Aplinkos apsaugos rėmimo programą nebemoka.
