Seime suformuota darbo grupė svarsto, kaip koreguoti Lietuvoje vykstančių rinkimų tvarką. Lietuvos žaliųjų partija šiai darbo grupei pateikė siūlymus, tarp kurių – draudimas partijoms valstybės asignavimus naudoti rinkimų reikmėms, pakeitimai dėl didesnės rinkėjų duomenų apsaugos, siūlymas tausoti išteklius teikiant pareiškinius dokumentus.
Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Rinkimų sistemos peržiūros darbo grupę Seime ir pateikė siūlymus, kaip keisti su rinkimais susijusius įstatymus ir tvarkas. Vienas iš siūlymų – drausti partijoms valstybės biudžeto asignavimus naudoti politinėms kampanijoms, ar po jų susidariusioms skoloms, finansuoti.
„Šiuo metu stebime situaciją, kai rinkimuose dalyvaujančios mažosios partijos, kurios negauna valstybės biudžeto asignavimų, yra a priori nelygiavertėje padėtyje su tokias lėšas gaunančiomis partijomis. Pastarosios didžiąją asignavimų dalį skiria rinkimų reikmėms. Kadangi asignavimai partijoms skirstomi iš bendro valstybės biudžeto, esame įsitikinę, kad jie turėtų būti naudojami viešajam gėriui, kolektyvinei naudai kurti, pavyzdžiui, visuomenės švietimui apie partijų atstovaujamas ideologijas, politinio raštingumo didinimui, pilietinio aktyvumo skatinimui, o ne rinkimų agitacijai“, – teigia Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Žaliųjų vadovė teigia puikiai suprantanti, kad didžiosioms politinėms partijoms šis pasiūlymas yra nepalankus, tačiau viliasi, kad sprendimų priėmėjų rolėje šiuo metu esanti sąmoningesnė politikų karta bus pasiryžusi sąžiningesniems rinkimams.
„Jei visos partijos rinkimų kampanijas finansuotų vien iš surinktų fizinių asmenų aukų, pagaliau pamatytume politinių idėjų, o ne plakatų ir lankstinukų kovą, kuri rinkėjui leistų aiškiau susipažinti su kievienos politinės jėgos pasirengimu atstovauti jų interesus“, – konstatuoja I. Budraitė.
Dėmesys rinkėjų duomenų apsaugai
Žalieji atkreipia dėmesį, kad iš kiekvienos politinės partijos, keliančios kandidatų sąrašus Europos Parlamento arba savivaldybių tarybų rinkimuose, šiuo metu reikalaujama surinkti tam tikrą rinkėjų parašų, kurie palaiko keliamą sąrašą, skaičių, tačiau šiame procese nėra užtikrinta maksimali rinkėjų duomenų apsauga.
„Parašų rinkimo lapuose reikalaujama ne tik rinkėjo vardo pavardės, bet ir asmens dokumento numerio, namų adreso. Mūsų nuomone, šie duomenys yra pertekliniai. Be to, jie įrašomi bendrame lape, kurį pildo dar bent keli ar keliolika asmenų, todėl kyla grėsmė duomenų apsaugai“, – aiškina I. Budraitė.
Anot jos, Lietuvos žaliųjų partija prašo parašų rinkimo tvarką suderinti su ES Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, numatyti, kaip parašai turėtų būti renkami pandemijos atveju, kai ribojami socialiniai kontaktai, bei apskritai kritiškai įvertinti, ar poreikis rinkti ir kaupti gyventojų duomenis yra aktualus.
„Politinės partijos steigimui ir veikimui ir taip yra keliami griežti reikalavimai, pavyzdžiui, turėti ne mažiau nei 2 000 narių ir kas pusmetį informaciją apie juos deklaruoti Teisingumo ministerijai. Organizacijos atitikimas šiems reikalavimams leidžia teigti, kad ji jau atstovauja reikšmingos visuomenės dalies politinius interesus, todėl politinių partijų keliami kandidatų sąrašai taip pat turėtų būti laikomi kaip turintys pasitikėjimą atstovauti tam tikrą politinę programą rinkimuose. Parašų rinkimas dubliuoja šią aplinkybę, be to, jų tikrinimas reikalauja daug žmogiškųjų resursų, kurie galėtų būti skiriami kitoms, reikšmingesnę įtaką rinkimų skaidrumui turinčioms reikmėms“, – sako partijos pirmininkė.
Siūlo tausoti gamtos išteklius
Žalieji taip pat reikalauja, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai būti teikiami tik elektroniniu būdu, patvirtinus elektroniniu parašu. Popierinių dokumentų versijų priėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai politinės kampanijos dalyvis ar kandidatas neturi objektyvių galimybių dokumentus pildyti ir teikti elektroniniu būdu.
„Tai padidintų duomenų apdorojimo efektyvumą ir mažintų proceso kaštus. Be to, šiuo metu perteklinis vartojimas yra netoleruotina prabanga – visos viešojo sektoriaus įstaigos turėtų demonstruoti aukščiausius aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartus ir siekti mažinti popieriaus naudojimą“, – sako partijos pirmininkė.
Jokių tarpusavio susitarimų debatuose
Šiuo metu rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka numato, kad organizuojant Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu vedamas debatų laidas, jose dalyvaujančių politinės kampanijos dalyvių grupės sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra – burtais. Lietuvos žaliųjų partija siūlo panaikinti tarpusavio susitarimų galimybę ir debatų grupes formuoti tik burtų keliu. Tikimasi, kad tokiu būdu būtų užtikrintas visų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumas, debatai būtų skaidresni.
„Per praėjusius Seimo rinkimus stebėjome kai net už keletą politinių partijų agitavo jų lyderiai, kurie nebuvo iškelti kandidatais rinkimuose (dominavo agitaciniuose leidiniuose, diskutavo debatų laidose). Manome, kad tokia strategija klaidina rinkėją, sudaro jam įspūdį, kad balsuodamas už partiją, palaiko ir asmens, kuris nėra kandidatas, kandidatūrą. Atsižvelgiant į tai, siūlome bent jau Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu rengiamose agitacinėse laidose leisti dalyvauti tik asmenims, kurie yra kandidatai rinkimuose ir taip užkirsti kelią rinkėjų klaidinimui“, – teigia I. Budraitė.
Mero kadencijų ribojimas
Pastaruoju metu ypač daug diskusijų sulaukia Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Vis dėlto, Lietuvos žaliųjų partija reiškia palaikymą tiesioginių merų rinkimų idėjai. Partijos atstovės įsitikinimu, toks rinkimų būdas užtikrina didesnę išrinkto kandidato atskaitomybę rinkėjams.
Be to, žalieji siūlo įvesti mero kadencijų ribojimą iki 2 arba 3 iš eilės. Tai, anot jų, sudarytų sąlygas didesniam skaidrumui, skatintų demokratinius procesus savivaldos politikoje, naujų lyderių atsiradimą.
Konservatoriaus A. Vyšniausko vadovaujama Seimo Valdybos sprendimu sudaryta Rinkimų sistemos peržiūros darbo grupė skelbia, kad po gegužės-birželio mėnesį planuojamų konsultacijų su politinėmis partijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis institucijomis, sutartus pasiūlymus integruos į naujai rengiamą Rinkimų kodeksą.
